Propagandos ir ideologijos analizė

Vytautas Rubavičius. Ar NSGK išvados išvaduos „užvaldytą valstybę“?

Mūsų valstybėje jau senokai įprasta skandalingų burbulų pūtimo politika. Esama įvairių skandalų lygių, visų jų paprasta akimi neįžiūrėsi, tačiau aukščiausiu lygiu vykstančiuose dalyvauja visi pagrindiniai mūsų valstybės vadovų ir institucijų „kabinetai“. Skandalų skandalėlių būta daugybės, tačiau vienos pamokos mūsų politikai taip ir neišmoko – aukštojo lygmens skandalai įtraukia labai daug įtakingų žmonių bei institucijų ir įgauna savo logiką, kurios neįmanoma numanyti. Kitaip tariant, neįmanoma apskaičiuoti visų vieno ar kito institucijos veiksmo pasekmių. Paskelbtas politinės korupcijos byloje figūruojančio buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimas su Prezidente Dalia Grybauskaite. Kai kas už tokį akibrokštą panūdo gerokai pamokyti buvusį lyderį ir jo „bendrininkus“ – nutekino žiniasklaidai Valstybės saugumo departamento surinktus duomenis apie korporacijos „MG Baltic“ ir jos vadovų šešėlinę veiklą. Iš tų duomenų ėmė ryškėti baisūs dalykai – žiniasklaidoje skelbiama išvada, kad gerą dešimtmetį Lietuva buvusi užvaldyta ar beveik užvaldyta vienos verslo grupės. Įdomu tai, kad net trys premjerai nė nemirktelėję viešai aiškina, esą nieko apie tokį užvaldymą negirdėję ir jokių duomenų apie tuos tamsiuosius veikėjus nebuvo matę.

Vladimiras Laučius. Prigimtinė teisė kaip klasikinis atsakas konformizmui

LRT.lt

Praėjusį dešimtmetį ekonomistas Raimondas Kuodis pasakė frazę, kurią laikau labai vykusiu mūsų politinio gyvenimo eskizu. Jo žodžiais, dvi didžiausios Lietuvos problemos – korupcija ir kvailumas. Korupcija – tai, apie ką šiandien daugiausiai šnekama, nes masinei auditorijai labai patinka skandalai. Ji taip pat mėgsta jaustis moraliai pranašesnė, nedėdama pastangų būti morali, todėl mielai klausosi, populiarumo siekiančių fariziejų moralizavimo apie korumpuotus politikus, valdininkus ir kitokius nusidėjėlius. Apie kvailumą šnekama daug rečiau nei korupciją, nes masinė auditorija nemėgsta skaudžios – ir ypač ją skaudinančios – tiesos. Tiesa jai kelia depresiją.

Vytautas Radžvilas. Vyksta atviras Europos nukrikščioninimas

Gegužės 11–13 dienomis Šiauliuose prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje vyko prof. Vytauto Radžvilo ir dr. Vytauto Ališausko debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“.

Valandos trukmės renginyje pateikta gausybė įžvalgų ir argumentų, leidžiančių geriau suprasti Europoje vykstančius procesus ir jų santykį su krikščionybe. Kviečiame skaityti V. Radžvilo pasisakymą.

Aleksandras Solženicynas. Gyventi be melo

Kažkada mes nedrįsome ir patylomis šnabždėti, o štai dabar rašome ir skaitome „samizdatą“. Susirinkę parūkyti, vienas kitam atvirai pasiguodžiame – kokių tik eibių jie nepadarė, kur tik jie mūsų netempia. Ir nereikalingi gyrimaisi apie kosmoso užkariavimą, kai tuo tarpu nugyventi ir vargingi namai, ir tolimų laukinių režimų stiprinimas, ir pilietinių karų kurstymas. Ir neprotingai savo lėšomis Mao Ce Duną išauginome, ir kai mus prieš jį varys, reikės eiti, – kur pasidėsi. Ir teisia, ką nori, ir sveikus į beprotnamius suvaro – vis tie patys. O mes – bejėgiai.

Andrius Švarplys. Apie žiniasklaidą, metančią iššūkį Vakarų konstitucinėms teisėms ir laisvei

„Kodėl šeimos dienos proga negalima kalbėti apie moters teises?“, klausia I.Makaraitytė puolančiajame interviu, kuriame elgiasi kaip pasiutusi skalikė, peršanti savo nuomonę, nutraukianti pašnekovę, uždavinėjanti kreivus klausimus, iškraipančius pašnekovės mintis.

Kaip pavadinti tokią žiniasklaidą, kuri pasislėpusi po „interviu“ žanru, dominuoja ir netgi terorizuoja laisvą žodį ir žurnalistinę profesiją? Kurią domina ne tiesa, informacija, priešingų stovyklų argumentai, pastanga sudaryti kuo objektyvesnį vaizdą žiūrovui, t.y. ne tai, kas yra žurnalistikos esmė, o savos ideologinės stovyklos piršimas?…

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Gegužės 7 dieną Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykusioje diskusijoje apie Vyriausybės pasiūlytos mokesčių bei pensijų reformos pasekmes viešajam sektoriui pagrindinius pranešimus skaitę profesoriai Romas Lazutka bei Boguslavas Gruževskis ir ekonomistas Justas Mundeikis kritikos tokiems Vyriausybės sumanymams nepagailėjo. Jų teigimu, siūlomi pokyčiai turės neigiamos įtakos Lietuvos emigracijos ir demografinėms tendencijoms, be to, jie negarantuos ir visaverčio viešojo sektoriaus darbuotojų – mokslininkų, dėstytojų, medikų, mokytojų bei kultūros darbuotojų – finansavimo.

Scroll to Top