Bažnyčios socialinis mokymas

Vatikano radijas

„Krikščioniškajame kelyje nėra vietos karjeristams – tiems, kuriems rūpi tik puikuotis, rodytis kitiems, o ne sekti Jėzų. Jėzaus sekimas tai ėjimas tarnavimo, liudijimo, nusižeminimo keliu. Kas eina šiuo keliu, yra ramus ir laimingas“, – taip popiežius Pranciškus kalbėjo penktadienio vakarą Vatikano Apaštališkųjų Rūmų Redemptoris Mater koplyčioje aukodamas šv. Mišias, kuriose dalyvavo savo dvidešimt penktąsias metines mininčio „Aletti“ centro nariai. Organizaciją šiuo pavadinimu 1991 m. įkūrė popiežius Jonas Paulius II. Jos tikslas remti Rytų Europos krikščionis – intelektualus ir menininkus.

Vatikano radijas

Balandžio 11–13 dienomis Romoje vyksta konferencija apie „Prievartos nenaudojimą ir teisingą taiką“ katalikiškoje perspektyvoje. Ją organizuoja Popiežiškoji taikos ir teisingumo taryba bei tarptautinis katalikų judėjimas už taiką „Pax Christi“.

Konferenciją atidarė kardinolas Peter Turkson, Taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas. Galima prisiminti, kad į šias pareigas jis buvo paskirtas popiežiaus Benedikto XVI, kuris norėjo suteikti balsą žmogui iš juodojo kontinento, gerai žinančio, ką reiškia taikos ir teisingumo trūkumas, ką reiškia tai, ką popiežius Pranciškus yra pavadinęs „trečiuoju pasauliniu karu dalimis“: su daugelyje vietų nuolatos smilkstančiais, dešimtimis metų trunkančiais kruvinais konfliktais, kurių bendra daroma žala ir paliekamas blogis yra didžiulės apimties. Dažnai juose atsiduria ir krikščionių bendruomenės, kurioms tada kyla klausimas – ne teorinis, o labai konkretus – apie tai, kaip elgtis.

Giedrė Steikūnaitė | Bernardinai.lt

Ką ištarti mirštančiajam ant tavo rankų? Kokią atsakomybę tie žodžiai turi? Kokia kančios prasmė? Vizitas bene vienintelėje pasaulyje košerinį maistą tiekiančioje krikščioniškoje ligoninėje su nuosavu rabinu, koplyčia ir musulmonais slaugais atveria Jeruzalę, kokia ji visad siekė būti: taikoje ir atvira, pagarbi žmogui. Neapykantos naikinamoje Šventojoje Žemėje čia pražysta žmogiškumas.

Sesuo Monika, slaugė ir Jeruzalės Šv. Luiso ligoninės direktorė, savo patirtis apie skausmą, kančią, ligą, mirtį ir gyvenimą dėsto atvirai ir lyg tarp kitko – sako, be humoro tokiomis temomis kalbėti neįmanoma; tarpusavyje maišosi etinis, filosofinis, religinis lygmenys. Tačiau ryškiausias jų – žmogiškasis; toks visų išgyventų ir išgyvensimų skausmingų istorijų moralas.

Publikuojame šio teksto ištrauką. Visas straipsnis bus skelbiamas antrajame žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numeryje, kuris pasirodys gegužę.

„Ateitis“

Mes, krikščionys, žinome, kada prasideda žmogaus gyvybė. Deja, panašu, kad vis sunkiau susigaudome, kada prasideda sąmoningas gyvenimas. Mokyklą įpratome vadinti pasirengimu gyvenimui, net universitete ruošiamės darbo rinkai, paskui stengiamės pastarojoje įsitvirtinti. Tiesa, dar būna „antroji paauglystė“ – vidurio amžiaus krizė, kai žmogui kyla klausimas, ar dar bus kažkoks gyvenimas po viso to ilgo pasiruošimo? Antidepresantai ir sveikatinimosi kursai padeda pereiti klausimų laiką, nes netrunka ateiti tas amžiaus tarpsnis, kai sveikata pradedama vadinti tai, kad kiekvieną dieną skauda vis naujoje vietoje. Prasideda naujas lenktynių su laiku etapas, svajonė apie ilgaamžystę.