Bažnyčios socialinis mokymas

Popiežius Pranciškus Rytų Europos krikščionims: Krikščioniškas kelias ne karjeristams

Vatikano radijas

„Krikščioniškajame kelyje nėra vietos karjeristams – tiems, kuriems rūpi tik puikuotis, rodytis kitiems, o ne sekti Jėzų. Jėzaus sekimas tai ėjimas tarnavimo, liudijimo, nusižeminimo keliu. Kas eina šiuo keliu, yra ramus ir laimingas“, – taip popiežius Pranciškus kalbėjo penktadienio vakarą Vatikano Apaštališkųjų Rūmų Redemptoris Mater koplyčioje aukodamas šv. Mišias, kuriose dalyvavo savo dvidešimt penktąsias metines mininčio „Aletti“ centro nariai. Organizaciją šiuo pavadinimu 1991 m. įkūrė popiežius Jonas Paulius II. Jos tikslas remti Rytų Europos krikščionis – intelektualus ir menininkus.

Taika nėra pasirinkimas būti šeimininku ar vergu

Vatikano radijas

Balandžio 11–13 dienomis Romoje vyksta konferencija apie „Prievartos nenaudojimą ir teisingą taiką“ katalikiškoje perspektyvoje. Ją organizuoja Popiežiškoji taikos ir teisingumo taryba bei tarptautinis katalikų judėjimas už taiką „Pax Christi“.

Konferenciją atidarė kardinolas Peter Turkson, Taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas. Galima prisiminti, kad į šias pareigas jis buvo paskirtas popiežiaus Benedikto XVI, kuris norėjo suteikti balsą žmogui iš juodojo kontinento, gerai žinančio, ką reiškia taikos ir teisingumo trūkumas, ką reiškia tai, ką popiežius Pranciškus yra pavadinęs „trečiuoju pasauliniu karu dalimis“: su daugelyje vietų nuolatos smilkstančiais, dešimtimis metų trunkančiais kruvinais konfliktais, kurių bendra daroma žala ir paliekamas blogis yra didžiulės apimties. Dažnai juose atsiduria ir krikščionių bendruomenės, kurioms tada kyla klausimas – ne teorinis, o labai konkretus – apie tai, kaip elgtis.

Kas šiame gyvenime išties svarbu? Arba gyveni tol, kol miršti

Giedrė Steikūnaitė | Bernardinai.lt

Ką ištarti mirštančiajam ant tavo rankų? Kokią atsakomybę tie žodžiai turi? Kokia kančios prasmė? Vizitas bene vienintelėje pasaulyje košerinį maistą tiekiančioje krikščioniškoje ligoninėje su nuosavu rabinu, koplyčia ir musulmonais slaugais atveria Jeruzalę, kokia ji visad siekė būti: taikoje ir atvira, pagarbi žmogui. Neapykantos naikinamoje Šventojoje Žemėje čia pražysta žmogiškumas.

Sesuo Monika, slaugė ir Jeruzalės Šv. Luiso ligoninės direktorė, savo patirtis apie skausmą, kančią, ligą, mirtį ir gyvenimą dėsto atvirai ir lyg tarp kitko – sako, be humoro tokiomis temomis kalbėti neįmanoma; tarpusavyje maišosi etinis, filosofinis, religinis lygmenys. Tačiau ryškiausias jų – žmogiškasis; toks visų išgyventų ir išgyvensimų skausmingų istorijų moralas.

Publikuojame šio teksto ištrauką. Visas straipsnis bus skelbiamas antrajame žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numeryje, kuris pasirodys gegužę.

Europa stoja į kovą už gyvybę: įsteigta „Vienas iš mūsų“ federacija

Bernardinai.lt

2013 metų pabaigoje beveik du milijonus parašų surinkusi didžiausia iki šiol įvykusi Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“ (orig. „One of us“), siekusi įtikinti Europos Komisiją nefinansuoti tyrimų, kurių metu žūsta embrionai, buvo atmesta Europos Komisijos, o iki šiol nesiimta jokių veiksmų. Tačiau iniciatyvos sėkmės paskatintos organizacijos, judėjimai bei asociacijos susivienijo ir tapo Europos gyvybės ir žmogiškojo orumo federacija, vienijančia visuomenines organizacijas iš šešiolikos Europos šalių. Tai tarptautinė ne pelno siekianti, nepolitinė ir nereliginė organizacija.

Andrius Navickas. Šiuolaikinės naujakalbės aiškinamasis žodynas. Žmonės ar pusfabrikačiai?

„Ateitis“

Mes, krikščionys, žinome, kada prasideda žmogaus gyvybė. Deja, panašu, kad vis sunkiau susigaudome, kada prasideda sąmoningas gyvenimas. Mokyklą įpratome vadinti pasirengimu gyvenimui, net universitete ruošiamės darbo rinkai, paskui stengiamės pastarojoje įsitvirtinti. Tiesa, dar būna „antroji paauglystė“ – vidurio amžiaus krizė, kai žmogui kyla klausimas, ar dar bus kažkoks gyvenimas po viso to ilgo pasiruošimo? Antidepresantai ir sveikatinimosi kursai padeda pereiti klausimų laiką, nes netrunka ateiti tas amžiaus tarpsnis, kai sveikata pradedama vadinti tai, kad kiekvieną dieną skauda vis naujoje vietoje. Prasideda naujas lenktynių su laiku etapas, svajonė apie ilgaamžystę.

Popiežius Pranciškus apie galią ir gailestingumą

Vatikano radijas

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus sveikino tūkstančius maldininkų, o po to skaitė Gailestingumo metų katechezę, šį kartą skirtą „galios ir gailestingumo“ temai, komentuodamas biblinį epizodą iš pirmosios Karalių knygos, 21 skyriaus, apie Naboto vynuogyną.

Įvairiose Šventojo Rašto vietose yra kalbama apie galinguosius, karalius, „aukštus“ žmones, taip pat apie jų piktnaudžiavimus ir aroganciją. Turtai ir galia yra tikrovė, kuri gali būti gera ir naudinga bendrajam gėriui, jei tarnauja vargšams ir visiems – teisingai ir gailestingai. Bet jei, kaip pernelyg dažnai atsitinka, yra išgyvenami kaip privilegija, egoistiškai ir valdingai, tampa sugedimo ir mirties instrumentais. Tai ir atsitinka pasakojime apie Naboto vynuogyną.

Vytautas Sinica. Religijos laisvė – katalikų skydas nuo sekuliarios valstybės ar peilis Bažnyčiai į nugarą

propatria.lt

Kalbėjimas apie religijos laisvę šiandien net tarp katalikų rizikuoja įsipainioti nesusipratimų pinklėse. Neretas įsivaizdavimas, kad religijos laisvė – tai laisvė nesislapstant nevaržomai išpažinti pasirinktą religiją, kad religijos laisvės nepripažįstančiose, pavyzdžiui, musulmoniškose šalyse, kitų tikėjimų atstovai persekiojami valstybės ir baudžiami. Taip nėra. Kone visos valstybės, nepriklausomai nuo režimo tipo, pripažįsta savo gyventojų teisę praktikuoti pasirinktą religiją. Kad taip yra, aiškiausiai paliudijo skaudi išimtis – vadinamoji „Islamo valstybė“, pradėjusi versti krikščionis rinktis tarp atsivertimo į islamą arba mirties bausmės. Tai, kad tokios represijos prasidėjo musulmonų seniai valdomoje Sirijoje ir Irake, aiškiausiai liudija, kad anksčiau krikščionių teisė praktikuoti savo religiją nebuvo ribojama net ir nesant religijos laisvės.

Scroll to Top