Bažnyčios socialinis mokymas

Taylor Marshall. Atsakas į pabėgėlių krizę: gerojo samariečio, makabėjų ar abu?

Pro Patria

Ką apie pabėgėlių krizę pasakytų Tomas Akvinietis? Mes, krikščionys, diskutuojame, turime moralinę pareigą priimti pabėgėlius, plūstančius iš musulmoniškų kraštų, ar ne.

Esame gerieji samariečiai?

Būdami krikščionys, prisimename mūsų Viešpaties palyginimą apie gerąjį samarietį, pasakojantį, kaip išoriškai religingi dvasininkai (kunigas ir levitas) praėjo pro sužeistą žmogų pakelėje, tačiau samarietis įrodė ęsąs jo artimas ir juo pasirūpino. Kristus peikia išoriškai religingus veidmainius ir pagiria gerąjį samarietį.

Sinodo aidai.13 kardinolų laiškas Popiežiui Pranciškui: Bažnyčios griūties grėsmė

arche.lt

Neseniai Romoje, Vatikane, pasibaigė Sinodas, skirtas Šeimos ir Santuokos sakramento praktikos klausimams. Vienas svarbiausių svarstytų ir didelių prieštarų sulaukusių klausimų buvo šis: ar galima Šventąją komuniją suteikti antrą kartą civiliškai susituokusiems, tačiau išsiskyrusiems katalikams? Sinodo kardinolai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni už Apaštalų tikėjimo doktrinos neliečiamumą ir kartu už šventojo Jono Pauliaus II mokymo apie Santuokos sakramento praktiką (Apaštališkoji adhortacija FAMILIARIS CONSORTIO) puoselėjimą, kiti – už Apaštalų tikėjimo, o kartu ir šventojo Jono Pauliaus II mokymo keitimą.

Misionieriaus klausimas: ar adekvačiai suvokiame migracijos problemą?

Vatikano radijas

Lapkričio 11–12 dienomis Maltoje buvo sušaukta konferencija apie migraciją, kurion pakviesta per 60 šalių lyderių, daugiausia iš Europos ir Afrikos. „Bendra atsakomybė, giliosios migracijos priežastys, legalios migracijos kanalai, migrantų apsauga, prieglobsčio prašymas, prekyba žmonėmis, repatriacija“ – tokios šio susitikimo pagrindinės temos.

Laisvūnas Šopauskas. Atsakymas Tomui Viluckui: Nebe tie laikai? (II)

Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

T. Vilucko argumentacija kaip „Dabar nebe tie laikai, kad…“ argumentacijos atvejis

Pirmoje straipsnio dalyje padarius išvadą, jog visi devyni T. Vilucko argumentai yra atmestini, atrodytų, galima būtų kritikos uždavinį laikyti atliktu. Vis dėlto analizę derėtų pratęsti, nes T. Vilucko argumentai pasižymi tam tikru vieningumu ir atspindi tam tikrą mąstymo tendenciją, vertą atidaus dėmesio.

Laisvūnas Šopauskas. Atsakymas Tomui Viluckui: Nebe tie laikai? (I)

Antrąją dalį skaitykite ČIA.

Į kritinį straipsnį, kuriame buvo išreikštos abejonės Tomo Vilucko bažnyčios vizijos suderinamumu su Kristaus ir Katalikų bažnyčios mokymu, o pats autorius pakviestas diskutuoti, Tomas Viluckas atsiliepė dviem straipsniais.

Pirmajame jų – „Bažnyčios skelbiama išlaisvinimo žinia yra klampinama teologinėje kazuistikoje“ – Tomas Viluckas atsakė į šią kritinę pastabą ir klausimą:

Vytautas Sinica. Ką pakeitė sinodas?

propatria.lt

Katalikai atrodo sutrikę. Kaip vertinti pasibaigusio vyskupų sinodo šeimos klausimais rezultatus? Nors sinodas sušauktas svarstyti įvairiausių šeimų sielovados aspektų, garsiausiai nuskambėjo du skandalingiausi jame kelti siūlymai: švelninti homoseksualių santykių pasmerkimą ir leisti Komuniją priimti antrą civilinę santuoką sudariusiems katalikams. Pirmuoju klausimu sinodas nepriėmė jokių pakeitimų, o štai dėl antrojo netyla diskusija.

Sinodo baigtis: liberalų pralaimėjimas ar pergalė?

propatria.lt

Sekmadienį Romoje pasibaigus šeimos klausimams skirtam vyskupų sinodui, viešojoje erdvėje nesiliauja svarstymai, kas per tris savaites trukusį susirinkimą iš tikrųjų buvo nuspręsta.

Didžiausias diskusijas kelia baigiamojo sinodo dokumento 84–86 paragrafai, kuriuose nagrinėjami išsiskyrusiųjų ir naujas civilines santuokas sudariusių katalikų sielovados klausimai. Didelei daliai konservatyvių komentatorių džiaugiantis tikru ar tariamu baigiamojo dokumento ortodoksiškumu, liberalūs hierarchai kalba apie tai, kad sinodas atvėrė galimybę jų trokštamoms reformoms.

Tomas Viluckas. Sunki liga. Atsakymas Laisvūnui Šopauskui (tęsinys)

2) Ar T. Viluckas siūlo Bažnyčiai svetimavimą ir ištvirkavimą nebelaikyti nuodėmėmis, ar tiesiog nustoti rūpintis sielų išganymu?

„Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę“ (Mt 21, 28)

3) Būtų įdomu sužinoti, ką T. Viluckas mano apie Kristaus mokymo ir jo paties turimos Bažnyčios vizijos suderinamumą.

„Dievas sušaukė sambūrį tų, kurie tikėdami žvelgia į Jėzų kaip išganymo nešėją bei vienybės bei taikos pradmenį, ir sudarė iš jų Bažnyčią, kad visiems ir kiekvienam ji būtų regimas šios išganingos vienybės sakramentas. Skirta paplisti po visus kraštus, ji įžengia žmonijos istorijon, drauge peržengdama laiko ir tautų ribas. Žengdama per gundymus ir išmėginimus Bažnyčia Viešpaties pažadėtosios Dievo malonės dėka yra stiprinama, kad dėl kūno silpnybės neprarastų tobulos ištikimybės, bet išliktų verta savo Viešpaties sužadėtinė ir Šventosios Dvasios veikimu nesiliautų atsinaujinusi, kol per kryžių pasieks laidos nepažįstančią šviesą.“ (Vatikano II Susirinkimo dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 9)

Scroll to Top