Bažnyčios socialinis mokymas

Vincentas Vobolevičius. Darbo kodekso pataisos: Bažnyčios socialinio mokymo beieškant

Bernardinai.lt

Įsibėgėjant Seimo sesijai Lietuvoje atgijo diskusijos apie rudenį svarstymo sulauksiančius Darbo kodekso (DK) pakeitimus. Įdomu, kad vadinamojo naujojo socialinio modelio komentarų chore (kakofonijoje) beveik negirdėti katalikiškų organizacijų ar intelektualų balsų. Ar Bažnyčios socialinis mokymas neturi ką pasakyti šiuo klausimu? Anaiptol!

Pabandykime pažvelgti į kai kuriuos naujuosius DK aspektus pro katalikams gerai pažįstamas solidarumo ir subsidiarumo prizmes.

Laisvūnas Šopauskas. Kviečiu diskusijon Tomą Vilucką: Ar tikrai Jūs pasisakote už Bažnyčią, kuriai neberūpėtų sielų išganymas?

Spalio 5 dieną Romoje, Vatikane prasidėjo Katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo generalinė asamblėja, kurios tema – „Šeimos pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir šiuolaikiniame pasaulyje“. Šis renginys kelia nemažą susidomėjimą, nes, tikėtina, jo metu bus priimti dokumentai, keičiantys ligšiolines Katalikų bažnyčios nuostatas tam tikrais šeimą liečiančiais klausimais.

Nenuostabu, kad pasirodė ir dar pasirodys nemažai publikacijų, kuriose bus dalijamasi nuogąstavimais dėl tikėtinų, bet, autorių požiūriu, nepageidautinų Vyskupų sinodo sprendimų arba įsivaizdavimais, kokie sprendimai galimi ir pageidautini.

Tokių publikacijų jau pasirodo ir Lietuvos spaudoje bei interneto portaluose.

Vertą dėmesio požiūrį į tikėtinus Vyskupų sinodo sprendimus savo straipsnyje 15min.lt portale pristato Tomas Viluckas:

Geroji Naujiena: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“

Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“

Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: ‘Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’“

Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“.

Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, ir išdalyk vargšams; taip įsigysi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui mane“. Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“ Mokiniai buvo priblokšti jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku patekti į Dievo karalystę! Lengviau kupranugariui išlysti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę“.

Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada galės išsigelbėti?“

Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“.

Tada Petras ėmė jam sakyti: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave“.

Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kitus jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir ateisiančiu laiku – amžinojo gyvenimo“. (Mk 10, 17–30)

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje prašykime Jėzaus Kristaus malonės apsaugoti nuo pagundos galvoti, kad amžinąjį gyvenimą „laimėsim“ savo jėgomis… Taip, daug kas priklauso nuo mūsų – nuo mūsų asmeninių pastangų, nuo troškimo Juo sekti, Jo mokymu gyventi, tačiau išganymas yra mane mylinčio Dievo rankose… Tai Jo dovana. Ir ačiū Dievui!

Sinodas: keletas trumpų klausimų ir atsakymų

fsspx.lt

Kodėl nemažai katalikų bijo, jog Sinodas gali pakenkti Bažnyčios mokymui ir religinei praktikai?

2014 metų neeiliniame vyskupų sinode susiklostę įvykiai, taip pat regimi pasirengimai 2015-ųjų spalio sinodui daro įspūdį, kad nuo šiol tampa įmanoma peržiūrėti ir persvarstyti nekintamas katalikų moralinio įstatymo tiesas. Ypač reikia paminėti daug ginčų sukėlusį kard. Walterio Kasperio pasiūlymą dėl naujos programos išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“ katalikams. Nerimą kelia tai, kad šis pasiūlymas sulaukė nemažai pritarimo pačiose Bažnyčios viršūnėse.

Ar visi vyskupai sutinka su kard. Kasperio pasiūlymu?

Kardinolas Alfonso Lopez Trujillo. Šeima ir gyvybė Europoje

Rytoj, spalio 5 d., prasideda Katalikų Bažnyčios Vyskupų sinodo generalinė asamblėja „Šeimos pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir šiuolaikiniame pasaulyje“. Siūlome kardinolo Alfonso Lopez Trujillo pranešimą, parengtą prieš dešimt metų Popiežiškosios šeimos tarybos vardu, apie tuometinę šeimos padėtį – kai kuri informacija ir situacijos vertinimai vis dar aktualūs, nors padėtis per tą laiką tik paaštrėjo.

Popiežiaus vizitas JAV – daug neišnaudotų progų

Popiežiaus Pranciškaus vizitas mums dar kartą parodė, kad jis gali aiškiai ir nedviprasmiškai kalbėti apie tai, kas jam svarbu, iškalbingai ir tiesiai sakyti tai, ką iš tikrųjų nori pasakyti. Jis nedvejodamas pareiškė aiškią savo nuomonę dėl imigrantų, aplinkos apsaugos, mirties bausmės panaikinimo ir gyrė religinę laisvę (tai yra tokią religinę laisvę, kaip ji suprantama Vakarų sekuliarizuotoje visuomenėje, o ne Bažnyčios teisę skelbti Kristaus tiesą bet kurioje visuomenėje). Nekyla abejonių, kad jam tie klausimai labai svarbūs. Deja, to paties negalima pasakyti apie jo požiūrį į negimusios gyvybės ir tikrosios santuokos gynimą.

Popiežius Pranciškus JAV demokratijos lopšyje: išlaikykite orumo ir laisvės idealą

Vatikano radijas

Šeštadienio popietę, prieš vigiliją, popiežius atvyko į dar vieną susitikimą ypatingoje JAV istorijai vietoje –Nacionaliniame istoriniame nepriklausomybės parke Filadelfijoje, kur stovi „Nepriklausomybės salė“. Šiame raudonų plytų pastate 1776 metais buvo paskelbta „JAV Nepriklausomybės deklaracija“, o 1787-aisiais – ir JAV Konstitucija, todėl ši vieta laikoma JAV demokratijos lopšiu.

Gabriele Kuby*. Gender revoliucija: Buldozerinis reliatyvizmas

Pirmasis skyrius: Reliatyvizmo diktatūra

Tiesa nuskęsta, bet neprigeria
Sena kinų patarlė

Ką jaučiame matydami besimeldžiantį žmogų – savo tėvą, motiną, vaiką, kleboną, profesorių, kokį nors galingąjį? Jis klūpo, rankos sudėtos, pro užmerktus akių vokus prasišviečia budri siela, galva šiek tiek palenkta širdies pusėn.

Žvelgdami į galingąjį galbūt abejojame, ar jo kūno kalba atspindi tiesą. Bet jei tai vis dėlto pasitaikytų ir tėvo, motinos, vaiko, klebono, profesoriaus, valstybės vadovo atveju atitiktų tiesą – argi šitai mūsų kaip nors nesujaudintų? Žinotume, kad tas žmogus neįsivaizduoja esąs Dievas, bet suvokia, jog yra ribotas, kad aukščiau jo egzistuoja absoliuti galia, ir jis gali su ja užmegzti ryšį, išprašyti kelio gairių ir pagalbos, taip pat tikėtis, kad jam reikės tai galiai atsiskaityti. Ir jei kasdienybėje iš to asmens sklistų gerumas kiekvieno žmogaus, net puoselėjančio kitokius įsitikinimus, atžvilgiu, argi jo negerbtų ir ateistas, argi nelaikytų jo tikru žmogumi, būtent tokiu, kuris atitinka tikrovę? Galbūt ne. Mat gero žmogaus būtis yra veidrodis, į kurį mielai pažvelgs tik tas, kuris pats siekia gėrio. Tas, kuris gėrio netrokšta, veidrodį stengsis iš savo akiračio pašalinti, galbūt jį net sudaužyti.

Scroll to Top