Katalikų Bažnyčia Europoje: mes galime priglausti apie pusę milijono pabėgėlių
15min.lt
Popiežiaus Pranciškaus kreipimasis, kad kiekviena Europos parapija, vienuolija ir šventovė priimtų pabėgėlių šeimą, sulaukė atgarsių visame pasaulyje.
Bažnyčios socialinis mokymas
Popiežius ragina visas Europos parapijas priimti po vieną migrantų šeimą
BNS
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino kiekvieną Europos parapiją ir religinę bendruomenę priimti po vieną migrantų šeimą ir taip pademonstruoti solidarumą, kuris, pasak jo, prasidės mažytėje Vatikano valstybėje.
Motinos Teresės kalba 1979 metais atsiimant Nobelio Taikos premiją
Bernardinai.lt
Viešpatie, padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu ir leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta; santaiką, kur vyrauja barniai; vienybę, kur yra skilimas; tikėjimą, kur kankina abejonės; tiesą, kur viešpatauja klaida; viltį, kur braunasi nusiminimas; džiaugsmą, kur slegia liūdesys; šviesą, kur užgulusios tamsybės. – Mokytojau, padaryk, kad trokščiau kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas; kitus suprasti, o ne pats būti suprastas; kitus mylėti, o ne pats būti mylimas, nes kas duoda – gauna, kas atleidžia, tam atleidžiama, kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi.
Popiežius Pranciškus: nesantaika ir apkalbos – mūsų liga
„Vatikano radijas“
Laiške kolosiečiams, kurio ištrauka buvo skaitoma penktadienio Mišių metu, apaštalas Paulius aiškina, kas yra Jėzus. Skaitinys užbaigiamas tvirtinimu, kad Dievas panoro per Jėzų visa sutaikinti su savimi, kad jis visa sutaikino su savimi Jėzaus Kryžiaus auka.
„Jėzus yra mūsų taika, – kalbėjo popiežius Pranciškus Šv. Mortos namų koplyčioje sakytoje homilijoje komentuodamas Pauliaus žodžius. – Jis savo nusižeminimu ir Kryžiaus auka atstatė nuodėmės pažeistą taiką tarp žmogaus ir Dievo. Tad kai mes kalbame apie taiką ir susitaikinimą, kai rūpinamės savo mažomis taikomis ir susitaikinimais, visada turime atsiminti ir didžiąją taiką, didįjį susitaikinimą, kurį mums padovanojo Jėzus. Be jo neįmanoma jokia mūsų taika ir joks susitaikinimas. Mes, savo ruožtu, esame pašaukti būti taikos ir susitaikinimo žmonėmis, Jėzaus taikos liudytojais, ypač šiandien, kai iš visų pusių sklinda žinios apie karus ir neapykantą, apie nesantaiką šeimose.“
Malda už rūpinimąsi kūrinija. Žodžio liturgija Šv. Petro bazilikoje
Antradienį pirmą kartą buvo paminėta šiemet popiežiaus Pranciškaus įvesta Maldos už rūpinimąsi kūrinija diena, kuri, kaip ir birželį paskelbta popiežiaus Pranciškaus enciklika Laudato si, kviečia rūpintis bendrais namais.
Enciklikoje apmąstęs žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą, atsakomybę už kitus jo globai patikėtus kūrinius, išryškino tas žmogaus ir gamtos sąlyčio vietas, kur nusižengiama pirmapradžiam Kūrėjo planui ir kur yra reikalingas atsivertimas, popiežius Pranciškus žengė ir dar vieną žingsnį – į kasmetinių bažnytinių minėjimų kalendorių įrašė dieną, skirtą maldai už tai, kad žmogaus ir gamtos santykiai būtų tokie, kokie buvo numatyti Kūrėjo planuose.
Irena Vaišvilaitė: Neteisingai suprasta popiežiaus Pranciškaus enciklika
„Naujasis židinys“ | 2015 (5)
Laikai, kai dėl Bažnyčios mokymo buvo ginčijamasi ir net mušamasi ar grasinama karu, atrodė jau seniai praėję. Iš visų per XX a. popiežių paskelbtų enciklikų tik kelios sulaukė platesnio atgarsio. Galima būtų paminėti Pijaus XI enciklikas apie komunizmą ir nacizmą, šventojo Jono XXIII Pacem in Terris, palaimintojo Pauliaus VI Humanae Vitae. Ir štai – Pranciškaus enciklika Laudato Si‘ („Būk pašlovintas“), skirta rūpesčiui bendrais mūsų namais, buvo laukiama, nutekinta iki jos paskelbimo, plačiai pristatoma ir komentuojama. Kas vyksta?
Netrukus po popiežiaus Pranciškaus išrinkimo pasirodžiusi žinia apie jo ketinimą paskelbti aplinkai skirtą encikliką Lietuvoje liko nepastebėta, bet sukėlė nevienareikšmį įvairių visuomenės grupių susidomėjimą JAV ir Vakarų Europoje. Kai tapo akivaizdu, kad enciklika tikrai rengiama ir pasirodys prieš šių metų lapkričio-gruodžio sandūroje Paryžiuje suplanuotą Jungtinių Tautų Klimato kaitos susitikimą, atsirado ir išankstinių jos oponentų.
Kun. M. Deselaers: kurgi buvo Dievas Aušvice?
Donatas Puslys, Marko Jerina | Bernardinai.lt
Katalikų kunigas iš Vokietijos Manfredas Deselaersas jau ketvirtį amžiaus darbuojasi Osvencime – Lenkijos miestelyje, kurį visas pasaulis žino dėl nacistinės Vokietijos okupantų ten įkurdintos mirties stovyklos. Kunigas teigia, kad jo misija yra susitikinimo darbas, noras pasiekti, kad praeitis niekada nebepasikartotų, o padarytos žaizdos būtų gydomos. Kartu jis stengiasi ir suprasti blogio problemą, kuri kelia mums esminį klausimą, – kaipgi Europoje tapo įmanomas Holokaustas ir kaip tokie žmonės, kaip Aušvico komendantas Rudolfas Hössas, iš katalikų tapo masiniu žudiku. Apie Aušvico komendantą M. Desalaersas yra parašęs ir knygą pavadinimu „Ar niekada nejautėte sąžinės priekaištų? Aušvico komendanto Rudolfo Hösso gyvenimas ir klausimai apie jo atsakomybę prieš Dievą ir žmoniją“. Su kunigu kalbėjomės tiek apie šią knygą, tiek apie jo misiją Osvencime.
Pierre Manent. Tikroji ir tariama žmonių vienybė (II)
Pro Patria
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.
Galiu įsivaizduoti apšviestojo europiečio atsakymą į šiuos pastebėjimus. Galbūt jūs esate teisus, – atsakytų jis, tikriausiai bendras politinis ar religinis veiksmas yra aukščiausias galimas žmogaus pasiaukojimas, tačiau jis taip pat apgaubtas rizikos ir yra nepakankamas. Juk laikais, kai Bažnyčia darė viską, kas įmanoma, kad atvestų visus žmones į vienybę katalikybėje, jai teko padaryti ar toleruoti veiksmus, už kuriuos jai dar iki šiol neatleista. Taip pat yra ir su tautinėmis valstybėmis – nors jos ir nėra tiesiogiai atsakingos už XX amžiaus katastrofas, bet bent jau Europoje jos prarado galią ir net valią pakylėti savo piliečių širdis ir vesti juos naujų horizontų link. Jos paprasčiausiai siūlosi apsaugoti savo piliečius nuo globalizacijos suirutės, o piliečiai, kad ir ką jie sakytų, realybėje nieko daugiau ir neprašo.
Kard. Antonio Maria Veglio: Negalime nematyti šalia mūsų vykstančių tragedijų
„Vatikano radijas“
„Viena didžiausių žmogaus ydų yra ta, kad jis labai greitai su viskuo apsipranta, taip pat ir su didžiulėmis tragedijomis, – sakė Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų sielovados tarybos pirmininkas kard. Antonio Maria Vegliò komentuodamas ketvirtadienį paskelbtą būsimosios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos temą „Migrantai ir pabėgėliai meta mums iššūkį. Gailestingumo Evangelijos atsakymas“. Visada mus gresia rizika, kad susitaikysime su kitų žmonių nelaimėmis ir nekreipsime į jas dėmesio, bet mes neturime tam pasiduoti. Turime visada matyti kito žmogaus nelaimę ir į ją atsiliepti.“
Kartą Afrikoje: pokalbis su Zanzibaro vyskupu
Rosita Garškaitė | „Lietuvos žinios“
Vasaros pradžioje lankantis Tanzanijai priklausančiame Zanzibare teko susitikti su vyskupu Augustine’u Ndeliakyama Shao. Nors pokalbis sukosi apie katalikų mažumą musulmoniškame salyne, pats pašnekovas užsiminė apie gegužę Airijoje vykusį referendumą, atvėrusį kelią vienos lyties santuokų įteisinimui.
Vyskupas stebėjosi, kad šitaip balsavo šventųjų vardais pakrikštyti airiai. Anot jo, problema ta, kad jie gavo tik krikščioniškus vardus, tačiau ne mokymą. Nei šv. Augustino, nei šv. Tomo Akviniečio šiais laikais Europoje neskaitoma, nesigilinama į Bažnyčios katekizmą.