Bažnyčios socialinis mokymas

Verta prisiminti. Christian Jensen. Politikai pamiršo tikrąją priežastį, dėl kurios atėjo į valdžią

Bernardinai.lt

Norime priminti amerikiečio advokato, Lietuvos bičiulio Christiano Jenseno kalbą, kurią jis pasakė 2010 metų pabaigoje Lietuvoje vykusiuose jau dešimtuose Nacionaliniuose maldos pusryčiuose. Neabejojame, kad ji labai aktuali ir šiandien.

Man kelia susirūpinimą tai, ką matau JAV Kongrese, Seime ir daugelyje kitų parlamentų, kuriuose turiu draugų. Esu įsitikinęs, kad išgyvename krizę, bet ji ne ekonominė, apie kurią visi kalba. Ekonominis sunkmetis ateina ir praeina – visuomet taip buvo ir visuomet taip bus.

Santa Kančytė. Dirbtinio apvaisinimo įstatymas: vaikas teisės augti stabilioje šeimoje nebeturės

Pro Patria

Birželio 26 d. Vyriausybė nutarė pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomiems Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto taisymams. Rimantės Šalaševičiūtės vadovaujamos ministerijos pateiktose pastabose nuskamba siūlymai iš valstybės biudžeto finansuoti dirbtinio apvaisinimo procedūrą ne tik santuokoje gyvenančioms poroms, neriboti vieno apvaisinimo metu sukuriamų embrionų skaičiaus ir leisti juos šaldyti bei pašalinti iš įstatymo projekto embrionų redukcijos draudimą, nes šis esąs diskriminacinis.

Sergejus Chudijevas. Kas blogiau: ištvirkavimas ar žudymas?

Bernardinai.lt

Prieš kurį laiką buvo paskelbta, kad Jeruzalės ligoninėje mirė šešiolikmetė Shira Banki, mirtinai sužeista Yishai Shlisselio, kuris ją užpuolė su peiliu gėjų parado metu. Užpuolikas, kuris tvirtino, jog vykdo Dievo valią, taip pat dar sužeidė kelis kitus parado dalyvius. Judėjų bendruomenė pasmerkė šį nusikaltimą, tačiau toli gražu ne visi komentatoriai internete Rusijoje buvo tiek pat išmintingi. Kai kurie jų net paskelbė žudiką didvyriu ir kovotoju už tikėjimą. Esą nėra kurti Sodomą ir Gomorą šventajame mieste.

Enciklika „Laudato Si“ kritikuoja ne verslą, o jo savitiksles ir godžias formas

„Vatikano radijas“

Jau buvo progų ne kartą patikslinti, kad popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato Si“ apie rūpinimąsi bendrais namais nėra „ekologinė“, „politinė“ ar „ekonominė“ – ji yra „socialinė“ enciklika, atitinkanti Bažnyčios socialinę doktriną, kuri kristalizavosi 19 amžiaus pabaigoje. Popiežius Pranciškus pasinaudojo per daugiau nei šimtą metų vystytos doktrinos principais, taip pat remdamasis popiežių išdėstytu mokymu, tarp jų – ir savo tiesioginiu pirmtaku Benediktu XVI.

Andrius Navickas. Įstatymas reikalingas, tačiau ne bet koks

Bernardinai.lt

LR Seimo Rudens sesijoje turėtų būti svarstomas Dirbtinio (ar pagalbinio) apvaisinimo įstatymo projektas. Net sunku patikėti, kad per daugiau nei dvylika metų nuo to, kai pirmą kartą buvo pasiūlyta, kaip derėtų reglamentuoti dirbtinio apvaisinimo sritį, nesugebėta to padaryti. Diskusijos buvo itin emocingos, politikai varžėsi, kas labiau nori padėti žmonėms, tačiau, regis, visa energija būdavo išeikvojama ginčams, o ne pastangoms įteisinti bent tas reglamentacijas, dėl kurių visi sutaria. Tikrai keista, kai bandoma aiškinti, jog esą Lietuva konservatyvus, katalikiškas kraštas, kad Bažnyčia esą daro spaudimą politikams. Dera pabrėžti, kad Katalikų Bažnyčios Lietuvoje hierarchai, kurie išreiškė pilietinę poziciją diskusijose, niekada neprieštaravo tam, jog reglamentacija šioje srityje būtina, tačiau jie atkreipė dėmesį, kad ši reglamentacija turėtų būti persmelkta pagarbos gyvybei dvasia, o ne žvelgtų į vaiko pradėjimą kaip į išskirtinę techninę problemą, pasitelkus vartotojiško mentaliteto žodyną.

Benediktas XVI Bundestage: kad politikai trokštų imlios širdies – gebėjimo skirti, kas gera ir kas bloga, steigti tikrąją teisę, tarnauti teisingumui

Berlynas, 2011 m. rugsėjo 22 d.

Didžiai gerbiamas Pone Federacijos Prezidente!
Pone Bundestago Prezidente!
Ponia Federaline Kanclere!
Ponia Bundesrato Prezidente!
Ponios ir Ponai Deputatai!

Man garbė ir džiaugsmas kalbėti šiuose iškiliuose rūmuose – kreiptis į mano tėvynės, Vokietijos, parlamentą, demokratiškai išrinktą tautos atstovybę, čia susirenkančią darbuotis Vokietijos Federacinės Respublikos gerovės labui. Ponui Bundestago Prezidentui norėčiau padėkoti už kvietimą pasakyti čia kalbą, lygiai kaip ir už draugiškus sveikinimo ir įvertinimo žodžius, kuriais jis mane sutiko.

LVK pirmininkas Gintaras Grušas kreipėsi į tikinčiuosius dėl naujos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakcijos: suderinkime mokslą ir moralę

[em]Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas pirmadienį kreipėsi į Lietuvos tikinčiuosius ir visus geros valios žmones, primindamas moralinę pareigą ginti gyvybę bei ragindamas siekti mokslo ir moralės darnos, svarstant naują Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakciją. Nauja redakcija, kuri Seime bus svarstoma šį antradienį, siekiama legalizuoti embriono kamieninių ląstelių įvežimą ir eksperimentus su embriono kamieninėmis ląstelėmis Lietuvoje bei atlikti eksperimentus su žmonėmis be jų ar jų atstovų sutikimo.[/em]

John Schellnhuber. „Laudato si“ pasirodė kritiniu žmonijos istorijos momentu

[em]Tekstas parengtas pagal profesoriaus Johno Schellnhuberio pranešimą, skaitytą per enciklikos „Laudato si“ pristatymo spaudos konferenciją birželio 18 dieną.[/em]

Susiduriame su dideliu iššūkiu sustabdyti globalinį atšilimą žemiau 2°C ribos, tuo pat metu skatindami vargingiausiųjų kraštų vystymąsi. Tačiau taip pat turime ypatingą galimybę, nes dar niekada nebuvome sukaupę tiek daug žinių apie Žemės sistemą. Negana to, turime techninių ir ekonominių sprendimų, kaip įveikti dabartinius iššūkius.

Būtinybė nedelsiant reaguoti į enciklikoje aprašomą situaciją remiasi moksliniais duomenimis, kurių sukauptas kiekis tapo neginčijamais įrodymais. Mokslas aiškiai teigia: globalinį atšilimą sukelia šiltnamio efektą skatinančios dujos, kurias išskiria deginamas iškastinis kuras. Jeigu stipriai nesumažinsime šių dujų emisijų, mūsų artimieji ir vaikai patirs netoleruotiną pavojų. Mokslinį konsensusą, kurį pristatė Tarpvyriausybinė klimato kaitos specialistų grupė (Intergovernmental Panel on Climate Change), reguliariai patvirtina prestižiškiausios mokslinės akademijos, tarp jų – Popiežiškoji mokslų akademija ir Popiežiškoji socialinių mokslų akademija, kuri per pastaruosius metus keletą kartų rengė konferencijas klimato kaitos ir globalinio tvarumo temomis. Bet koks atidėliojimas imtis priemonių sukels pavojų klimato stabilumui ir mūsų pačių ateičiai, taigi pats laikas formuoti aljansus, rasti sąlyčio taškų ir veikti bendrai, kaip žmonijai, neužmirštant ir individualios atsakomybės daryti tai, kas nuo mūsų priklauso.

Scroll to Top