[em]Tekstas parengtas pagal profesoriaus Johno Schellnhuberio pranešimą, skaitytą per enciklikos „Laudato si“ pristatymo spaudos konferenciją birželio 18 dieną.[/em]
Susiduriame su dideliu iššūkiu sustabdyti globalinį atšilimą žemiau 2°C ribos, tuo pat metu skatindami vargingiausiųjų kraštų vystymąsi. Tačiau taip pat turime ypatingą galimybę, nes dar niekada nebuvome sukaupę tiek daug žinių apie Žemės sistemą. Negana to, turime techninių ir ekonominių sprendimų, kaip įveikti dabartinius iššūkius.
Būtinybė nedelsiant reaguoti į enciklikoje aprašomą situaciją remiasi moksliniais duomenimis, kurių sukauptas kiekis tapo neginčijamais įrodymais. Mokslas aiškiai teigia: globalinį atšilimą sukelia šiltnamio efektą skatinančios dujos, kurias išskiria deginamas iškastinis kuras. Jeigu stipriai nesumažinsime šių dujų emisijų, mūsų artimieji ir vaikai patirs netoleruotiną pavojų. Mokslinį konsensusą, kurį pristatė Tarpvyriausybinė klimato kaitos specialistų grupė (Intergovernmental Panel on Climate Change), reguliariai patvirtina prestižiškiausios mokslinės akademijos, tarp jų – Popiežiškoji mokslų akademija ir Popiežiškoji socialinių mokslų akademija, kuri per pastaruosius metus keletą kartų rengė konferencijas klimato kaitos ir globalinio tvarumo temomis. Bet koks atidėliojimas imtis priemonių sukels pavojų klimato stabilumui ir mūsų pačių ateičiai, taigi pats laikas formuoti aljansus, rasti sąlyčio taškų ir veikti bendrai, kaip žmonijai, neužmirštant ir individualios atsakomybės daryti tai, kas nuo mūsų priklauso.