Bažnyčios socialinis mokymas

Ettore Gotti Tedeschi. Atviras laiškas Pranciškui: „Moralės mus negali pamokyti tie, kurie sukėlė ekologinę krizę“

bernardinai.lt

[em]Birželio 18-ąją bus paskelbta nauja popiežiaus Pranciškaus enciklika, skirta ekologijos temai „Laudato sii“ („Būk pagarbintas“ arba „Tegarbina tave“). Tai žodžiai, paimti iš garsiosios šv. Pranciškaus Asyžiečio „Kūrinijos giesmės“, dar vadinamos „Saulės giesme“. Nors dokumentas dar tik pasirodys, tačiau viešojoje erdvėje jau kurį laiką vyksta aršūs debatai, ypač dėl „ekspertų“, kuriais, teigiama, remiasi popiežius.[/em]

[em]Ypač daug kritikos sulaukė „tvaraus vystymosi“ guru laikomas Jeffrey Sachsas, kuris ne kartą lankėsi ir Vatikane, pasisakė Popiežiškosios mokslų akademijos kongresuose. Apie tai savo tinklaraštyje „Settimo cielo“ rašo italų apžvalgininkas Sandro Magisteris. J. Sachsas vadovauja Žemės institutui Kolumbijos universitete (Niujorke). 20 amžiaus paskutiniais dešimtmečiais jis išgarsėjo dėl savo „šoko terapijos“, kurią pritaikė kai kuriose Lotynų Amerikos ir Rytų Europos šalyse, kai buvo sparčiai pereita prie laisvosios ekonomikos rinkos, nepriklausomai nuo socialinių pasekmių.[/em]

[em]Labiausiai J. Sachsas žinomas dėl savo drastiškos paramos mažinti gimstamumą ypač neturtingose šalyse, pasitelkiant kontracepciją ir abortus, kuriuos plačiai propaguoja visų pirma JT, kurių dabartinio generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono „specialusis patarėjas“ yra J. Sachsas. Kaip tik šis aspektas sužadino aštriausią daugelio katalikų, ekonomikos ekspertų kritiką.[/em]

Josephas Ratzingeris. Europos siela

„Bažnyčios žinios“ | 2005 m. gegužės 11 d. (Nr. 9)

[em]Europos dienos išvakarėse siūlome prisiminti aktualumo nepraradusį kardinolo Josepho Ratzingerio apmąstymą apie Europą ištikusią dvasinę krizę.[/em]

Europoje esama keisto ateities nenoro. Aiškiausiai tą rodo tai, kad vaikai laikomi grėsme dabarčiai; jie dažnai išgyvenami ne kaip viltis, bet kaip dabarties apribojimas. Kaip tik šią savo didžiausios sėkmės valandą Europa atrodo tapusi viduje tuščia, tarsi paralyžiuota gyvybei pavojingos kraujotakos krizės, reikalinga transplantų. Šį atraminių sielos jėgų vidinį nykimą atitinka tai, kad ir etniniu matmeniu Europa atrodo pasukusi atsisveikinimo keliu.

Peter Kreeft. Kas yra tikrasis mūsų priešas?

Žurnalas „Kelionė su Bernardinai.lt“

Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį teologas ir apologetas Peteris Kreeftas parašė provokuojančią knygą „Kaip laimėti kultūrinį karą?“, kurioje tvirtino, jog viena iš gilėjančios pasaulio krizės priežasčių yra ta, kad krikščionys pamiršo, jog yra Kristaus kariai, nusisuko nuo atsakomybės pasauliui. Ne mažesnė problema ta, kad mes, krikščionys, nuolat „išrandame“ naujų priešų pamiršdami savo tikrąjį – galingą ir klastingą, kovai su kuriuo turime skirti visas jėgas. Siūlomoje P. Kreefto knygos ištraukoje jis aiškiai suformuluoja, kas yra tikrasis mūsų priešas, ir kviečia dvasinei kovai.

Scroll to Top