Ramūnas Aušrotas. Utilitaristas lieka utilitaristu
Na, aš galiu suprasti, kad LR Seimo pirmininkei embrionas nėra žmogaus gyvybė. Toks jos tikėjimas, nepasant to, ką apie tai sakytų medicinos mokslas.
Filosofija ir etika
Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (II)
„Kultūros barai“ 2021 m. Nr. 9
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.
Bendrojo gėrio idėja – kelias į tironiją?
Nida Vasiliauskaitė įtaigauja skaitytoją, kad bendrojo gėrio idėją ir tironiją sieja kažkokie giluminiai ryšiai:
[…] visi esami, buvę, būsimi diktatoriai ir totalitariniai režimai iki pat kruviniausių: nei vienas jų savęs neteisino kitaip, kaip tik „bendru gėriu“, dėl kurio – ką darysi – tenka susitepti rankas ir ką nors paaukoti. Pats faktas, kad šie balseliai dabar pasigirdo – ženklas epochinio galimo lūžio, epochinio pavojaus.
Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (I)
„Kultūros barai“ 2021 m. Nr. 9
Filosofė Nida Vasiliauskaitė savo publicistiniuose tekstuose ir pasisakymuose kelia laisvės gynimo obalsį, kviečia priešintis prievartinei visuotinei vakcinacijai ir piliečių segregacijai į dvi skirtingas teises turinčias klases. Esminei šių tekstų idėjai ir autorės intencijoms visiškai pritariu: pavojus laisvei yra realus, laisvę ginti – būtina, gindami laisvę turime priešintis prievartinei vakcinacijai ir nevienodas teises turinčių piliečių klasių steigimui.
Vienas iš Nidos Vasiliauskaitės straipsnių nusipelno išskirtinio dėmesio, nes jame randame pristatytas pasaulėžiūrines prielaidas, kuriomis autorė grindžia savo kovą už laisvę.
Nida Vasiliauskaitė apie Platono Eutifroną – filosofinį Pavliko Morozovo pirmtaką, atgimusį 21 amžiuje
Skundimo kultūros kontekste žinotina, kad Pavlikas Morozovas turi „garbingą“ filosofinį pirmtaką – Platono Eutifroną, vaikiną, kuris keliauja paduoti į teismą savo tėvą, nes šis, tvirtu Eutifrono įsitikinimu, pasielgė nusikalstamai aukštesnės nei bet kokie šeimyniniai ar asmeniniai saitai moralės požiūriu.
Alvydas Jokubaitis. Ar religija yra ideologija?
Vilniaus universiteto profesoriaus Alvydo Jokubaičio tekstas, skaitytas spalio 29 d. vykusioje diskusijoje „Ar religija yra ideologija?”, kurią organizavo Šv. Tomo Moro klubas.
Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą
Kai perskaičiau šias Donato Puslio mintis, pirmas nukrėtęs įspūdis buvo: „Kaip šitaip galima?!.“ Kaip galima eksponuoti kančią kaip sąlygą politinėms diskusijoms? Kaip apskritai galima naudoti kančią… svarstymuose apie tai, kokius istorinius veikėjus mums reikia gerbti, o kokius – ne? Aš pasišlykštėjau tokiu veiksmu ne todėl, kad užuojauta kenčiantiems žmonėms yra neteisinga (ji yra teisinga ir morali), bet todėl, kad negalima eksponuoti kančios kaip tiesos pakaitalo. Čia suplakami du skirtingi dalykai: užuojauta ir tiesa.
Verta prisiminti. Pijus XII. Krikščioniškoji sąžinė asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime
„Laiškai lietuviams“
Šv. Tėvo Pijaus XII kalba, pasakyta viso pasaulio katalikams per radiją 1952 m. kovo 23 d.
Tėvai turi auklėti vaikų sąžinę
Šeima yra naujos gyvybės gimimo ir vystymosi lopšys, kuri, kad nežūtų, turi būti rūpinama ir auklėjama; ši teisė ir pagrindinė pareiga yra suteikta ir betarpiai Dievo uždėta tėvams. Natūralinėje tvarkoje auklėjimo turinys ir tikslas yra vaiko vystymasis, kad jis taptų pilnas žmogus; krikščioniškojo auklėjimo turinys ir tikslas yra formavimas naujos žmogiškos būtybės, atgimusios per krikštą, į tobulą krikščionį. Tokia pareiga, kuri visada buvo krikščioniškų šeimų tradicija ir garbė, yra iškilmingai užtikrinta Kanonų Teisės Kodekso 1113 kanone, kuris taip skamba: „Gimdytojus saisto didžiausia pareiga rūpintis pagal išgales vaikų taip religiniu ir doriniu, taip fiziniu ir civiliniu auklėjimu ir taip pat pasirūpinti jų laikinuoju gėriu“.
Popiežius pakeliui iš Rumunijos: šiuo metu Europą bombarduoja ne patrankos ir bombos, o ideologijos
vaticannews.va
Kaip įprasta, grįždamas iš apaštalinės kelionės popiežius pasidalijo šviežiausiais įspūdžiais ir atsakė į keletą klausimų. Vienos Rumunijos televizijos žurnalistė paklausė Pranciškaus, ką galima pasakyti apie šeimas, kurios paliko savo vaikus ir išvyko į užsienį uždarbiauti, nes savo vaikams nori užtikrinti geresnę ateitį. Kaip žinia, milijonai rumunų uždarbiauja svetur.
Kun. Juan-Carlos Iscara. Humanistinis pacifizmas
fsspx.lt
Šiandien, dar labiau nei bet kada, kai potencialios karinės išlaidos yra tokios aukštos, o grėsmės mūsų civilizacijoms yra tokios akivaizdžios, pasauliui reikalingas moralinis vedimas, kurio galėtų imtis Bažnyčia. Nedėti jokių pastangų šiuo kritiniu metu, pakeisti juridinį teisingo karo principų pritaikymą mandagiais ir dievobaimingais teiginiais, smerkti karinius veiksmus, nepasiūlant realių alternatyvių priemonių teisingumui ir taikai užtikrinti – visa tai būtų rimtas Bažnyčios misijos moderniajame pasaulyje paneigimas.[1]