Filosofija ir etika

Ekspertai nepritaria dirbtinio apvaisinimo liberalizavimui

Komentarų: 2 / Autorius /

propatria.lt

2021 m. rugsėjo 27 d. LR Seime buvo užregistruotas LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį parengė Seimo narys Arminas Lydeka, o pateikė Viktorija Čmilyte-Nielsen kartu su Morgana Daniele ir Jurgita Sejoniene. Įstatymo projektu siekiama ne tik reglamentuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, bet ir siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, o taip pat nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Įstatymo projektas praėjo pateikimo Seime stadiją ir šiuo metu yra svarstomas Seimo komitetuose.

Garsioji knyga „Liberalizmas yra nuodėmė“ – jau ir lietuviškai

Komentarų: 3 / Autorius /

Kun. Félix Sardà y Salvany, „Liberalizmas yra nuodėmė“. Tradere, 2021. – 178 p.

Spalio pradžioje Lietuvos skaitytojus pasiekė garsiosios kun. Félix Sardà y Salvany knygos „Liberalizmas yra nuodėmė“ lietuviškas vertimas. Kodėl mūsų dienomis net katalikai nevengia vadintis liberalais, nors liberalizmas taip stipriai ir atvirai prieštarauja katalikybei? To knygoje „Liberalizmas yra nuodėmė“ klausia ispanas kunigas Félixas Sardà y Salvany. Jo teigimu, tai tiesos ir išganymo klausimas. Nėra tokio dalyko kaip liberalus katalikas; priešingybės negali būti suderinamos.

Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Apie Antikos politinių idėjų aktualumą – su Nagliu Kardeliu

Parašykite komentarą / Autorius /

lrt.lt

Modernioji politika dažniausiai suvokiama kaip ekonomikos, technikos ir vadybos podukra. Politika traktuojama kaip techninių ir mokslinių sprendimų reikalaujanti sritis. Vis dėlto politika ne visuomet buvo suprantama taip siaurai ir instrumentiškai. Politikos sąvokai ir praktikai pradžią davę senovės graikai politiką vertino per etikos, dorybių ir charakterio kultivavimo, šlovės ir šaunumo siekimo prizmę. Kodėl šiandien verta atsigręžti ir aktualizuoti graikų politikos sampratą? Kaip nūdienos vertybių diskursą būtų galima vaisingai išplėsti ir papildyti svarstymais apie dorybes? Kuo reikšmingas graikų saiko, nuosaikumo akcentavimas, ypač šių dienų agresyvumo kupinoje atmosferoje? Kodėl pastaraisiais metais taip išpopuliarėjo stoikų filosofija? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesoriumi dr. Nagliu Kardeliu.

Ved. Simas Čelutka

Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (II)

Komentarų: 81 / Autorius /

„Kultūros barai“ 2021 m. Nr. 9

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Bendrojo gėrio idėja – kelias į tironiją?

Nida Vasiliauskaitė įtaigauja skaitytoją, kad bendrojo gėrio idėją ir tironiją sieja kažkokie giluminiai ryšiai:

[…] visi esami, buvę, būsimi diktatoriai ir totalitariniai režimai iki pat kruviniausių: nei vienas jų savęs neteisino kitaip, kaip tik „bendru gėriu“, dėl kurio – ką darysi – tenka susitepti rankas ir ką nors paaukoti. Pats faktas, kad šie balseliai dabar pasigirdo – ženklas epochinio galimo lūžio, epochinio pavojaus.

Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (I)

Komentarų: 170 / Autorius /

„Kultūros barai“ 2021 m. Nr. 9

Filosofė Nida Vasiliauskaitė savo publicistiniuose tekstuose ir pasisakymuose kelia laisvės gynimo obalsį, kviečia priešintis prievartinei visuotinei vakcinacijai ir piliečių segregacijai į dvi skirtingas teises turinčias klases. Esminei šių tekstų idėjai ir autorės intencijoms visiškai pritariu: pavojus laisvei yra realus, laisvę ginti – būtina, gindami laisvę turime priešintis prievartinei vakcinacijai ir nevienodas teises turinčių piliečių klasių steigimui.

Vienas iš Nidos Vasiliauskaitės straipsnių nusipelno išskirtinio dėmesio, nes jame randame pristatytas pasaulėžiūrines prielaidas, kuriomis autorė grindžia savo kovą už laisvę.

Nida Vasiliauskaitė apie Platono Eutifroną – filosofinį Pavliko Morozovo pirmtaką, atgimusį 21 amžiuje

Komentarų: 8 / Autorius /

Skundimo kultūros kontekste žinotina, kad Pavlikas Morozovas turi „garbingą“ filosofinį pirmtaką – Platono Eutifroną, vaikiną, kuris keliauja paduoti į teismą savo tėvą, nes šis, tvirtu Eutifrono įsitikinimu, pasielgė nusikalstamai aukštesnės nei bet kokie šeimyniniai ar asmeniniai saitai moralės požiūriu.

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Komentarų: 19 / Autorius /

Kai perskaičiau šias Donato Puslio mintis, pirmas nukrėtęs įspūdis buvo: „Kaip šitaip galima?!.“ Kaip galima eksponuoti kančią kaip sąlygą politinėms diskusijoms? Kaip apskritai galima naudoti kančią… svarstymuose apie tai, kokius istorinius veikėjus mums reikia gerbti, o kokius – ne? Aš pasišlykštėjau tokiu veiksmu ne todėl, kad užuojauta kenčiantiems žmonėms yra neteisinga (ji yra teisinga ir morali), bet todėl, kad negalima eksponuoti kančios kaip tiesos pakaitalo. Čia suplakami du skirtingi dalykai: užuojauta ir tiesa.

Scroll to Top