Bernardinai.lt
Šiuo tekstu pradedame apžvalgų ciklą sekuliarizmo tema. Apžvalgos parengtos remiantis Kanados CBC-Radio laidos „Idėjos“, kuriamų bendradarbiaujant su Toronto universitetu, pagrindu. Laidų metu antropologijos, sociologijos, politinės filosofijos atstovai ir teologai persvarsto religijos ir politikos santykį moderniose Vakarų valstybėse.
Bernardinai.lt
Krikščionių ortodoksų vyskupas Antonijus iš Surožo 1972 metais dalyvavo diskusijoje su Rygoje gimusiu, bet paskui į Angliją emigravusiu žurnalistu agnostiku Anatolijumi Goldbergu. Buvo svarstoma labai sudėtinga tema – kodėl egzistuoja blogis, kodėl žmogaus gyvenime vyksta dramatiškos krizės? Ar krikščionybė sugeba duoti deramą atsakymą?
Siūlome prisiminti keletą ištraukų iš krikčioniškos literatūros klasikos – žinomo anglų rašytojo ir religinio mąstytojo Clive Staples Lewis (1898–1963) alegorijos „Kipšo laiškai“, kurioje senojo kipšo Paraliaus lūpomis dėstomi pamokymai jaunajam Nelabukui, kaip atitolinti nuo Priešo – Dievo jam patikėtą jaunąjį globotinį.
Siūlome ištrauką iš 1993 metų interviu su poetu Josifu Brodskiu, priverstinai emigravusiu iš Sovietų Sąjungos į Vakarus.
„Jūs klausiate manęs, žmogaus, kuris jau 21 metus gyvena ne Rusijoje ir kurio teoriškai net klausti nereikėtų, nes jis pagal Rusijos tradiciją nebeturi teisės apie šiuos dalykus kalbėti. Bet aš manau, kad tai nėra teisinga. Aš turiu tam tikrą pranašumą – man atrodo, kad į tai žiūriu blaiviau, mano protas nėra drumsčiamas arba erzinamas tiesioginių dirgiklių. Tai – privilegija, ir žmogaus, kuris turi tokią privilegiją, apskritai kalbant, galima ir nesiklausyti. Vis dėlto aš pasakysiu, ką manau.
Bernardinai.lt
Šiandien Vakarai, vis dar įtakingi, užkrėtę savo gyvenimo būdu visą pasaulį, išgyvena gilias vidines krizes. Darbas neretai tampa mūšio lauku, o ekonominė politika kartais primena tik biudžeto ar euro gelbėjimo strategiją. Tokiais kritiniais laikotarpiais gera sugrįžti prie ištakų ir atidžiai pasižiūrėti, ar nepamiršome ko svarbaus, galbūt netgi esminio. Dažniausiai tų ištakų ieškome garsių ekonomistų veikaluose ir naujųjų ar naujausių laikų istorijoje. Mažai kas pagalvoja jų ieškoti vienuolynuose. O juk Šv. Benedikto Regula ir pagal ją gyvenusios viduramžių vienuolijos yra vienas iš svarbių veiksnių, lėmusių Europos ekonominio gyvenimo ir minties raidą. Čia pateikiamas tekstas yra ištrauka iš KTO, Prancūzijos katalikiškos televizijos, laidos, kur kaip tik mėginama apmąstyti, kokį požiūrį į darbą, į dirbantį žmogų siūlo Regula ir ko galbūt galima iš jos pasimokyti.
propatria.lt
Kiekvieną kartą, išgirdus žodį „progresas“, turėtume būti įtarūs ir paklausti: „progresas link ko?“. Neįmanoma progresuoti ir tobulėti, jei pirmiausia neidentifikuoji, iš kur atėjai ir kur eini. Tam, kad būtų galima pamatuoti progresą, reikia žinoti pradinį tašką ir tikslą. Tik tuomet galima nustatyti, ar esi toliau nuo pradinio taško nei buvai anksčiau ir ar esi arčiau savo tikslo. Bet yra tokių, kurie vadina save „progresyviais“ ir niekada nesivargina mums pranešti, kur jų progresas mus veda. Atrodo, kad jų pradžios taškas yra mums protėvių perduotos tradicijos ir tiesos. Jie mano, kad tuo labiau progresuoja, kuo labiau juda nuo šių tiesų ir tradicijų. Jie išmeta laiko patikrintas garbinimo formas, maldas, muziką, meną, architektūrą, moralinį mokymą, senovės išmintį, mūsų protėvių tikėjimą, tačiau neturi nieko, ką galėtų pasiūlyti vietoje to. Jų bažnyčios plikomis sienomis, menas beformis, maldos tuščios, muzika bjauri, o mokymas pilnas abejonės. Ir jie nežino, kur eina.
alkas.lt
Kuo kvailys skiriasi nuo bepročio arba pamišėlio? Kodėl bepročio gaila, pamišėlio kartais – baugu, bet tiktai kvailys susilaukia pagrįsto moralinio vertinimo – pasipiktinimo ar paniekos? Nes jis vienintelis toks yra savo laisva valia. Kvailys – tai intelektualinis tinginys arba intelektualinis bailys.
Bažnyčios žinios 2016 Nr. 3
„Bažnyčios žinių“ skaitytojams pateikiame ištrauką iš spau¬dai rengiamos Jameso Le Fanu knygos „Kodėl mes? Kaip mokslas iš naujo atrado, kad mes – paslaptis“. Autorius apžvelgia naujausių genomo projektų ir smegenų tyrimų rezultatus ir parodo, kad jų neįmanoma suderinti su šiuo metu tarp mokslininkų vyraujančiu materialistiniu požiū¬riu į tikrovę. Autoriaus nuomone, naujausi mokslo duome¬nys visiškai paneigia Darwino evoliucijos teorijos gebėjimą paaiškinti gyvybės rūšių įvairovę bei jų atsiradimą. Knyga pasirodys Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos inicijuoto¬je serijoje „Siekiantiems begalybės“.
Bernardinai.lt
Laikas – brangus dalykas. Prabėga ir negrįžta. Todėl paprastai siekiame kuo prasmingiau ar bent kuo veiksmingiau jį išnaudoti. Kartais tenka skubėti, o kartais – palaukti tinkamos progos.
Bernardinai.lt
Jei lyderystė yra sprendimas, tai kas yra problema? Čia Tora kalba labai aiškiai. Tai yra nesugebėjimas prisiimti atsakomybę.
Pirmieji Pradžios knygos skyriai dėmesį sutelkia į dvi istorijas: pirmoji yra Adomo ir Ievos, antroji – Kaino ir Abelio. Abi jos yra apie savotišką nesugebėjimą prisiimti atsakomybę.
