Cenzūros režimas? Vokietijos vidaus reiklų ministras ragina užbaigti su anonimiškumu internete ir priimti naujus įstatymus prieš „neapykantos kalbą“

Vokietija kuria naują cenzūros darbotvarkę, kuri galėtų užbaigti su anonimiškumu socialiniuose tinkluose ir paskatinti masinį stebėjimą.

Daugiau stebėjimo, daugiau išteklių, nukreipiamų prieš „dezinformaciją“, bei mažiau žodžio laisvės. Tai buvo trečiadienio vidaus reikalų ministrų iš Vokietijos federalinės ir atskirų jos žemių vyriausybių konferencijos temos.

Bavarijos Vidaus reikalų ministras iš Krikščionių socialistų sąjungos, Joachim Herrmann, ėmęsis pirmininkavimo, reikalavo, kad vartotojams socialiniuose tinkluose būtų leidžiama naudotis tik jų tikraisiais vardais, tuo užbaigiant su anonimiškumu. Jis reikalavo, kad socialinės medijos ir interneto tiekėjai būtų verčiami tikrinti vartotojų tapatybių autentiškumą. Be to, Vidaus reikalų ministrų paruoštas dokumentas iš jų reikalautų pateikti „iššifruotas duombazių kopijas“ tuo atveju, kai prieš subjektus vyksta tyrimas.

„Mums reikia imtis veiksmų, ypač dėl anonimiško dalijimosi“, – pridūrė Herrmann.

Neapykantos nusikaltimai kelia didelį pavojų taikiam sambūviui laisvoje, atviroje ir demokratiškoje visuomenėje“, – sakė Nancy Faeser (Vokietijos socialdemokratų partija), dabartinė federalinė Vidaus reikalų ministrė. „Kovojant su šiais neapykantos nusikaltimais yra būtinas duomenų išsaugojimas“, – pridūrė ji.

Kaip anksčiau pranešė Remix News, kraštutinių kairiųjų pažiūrų Faeser vadovauja kampanijai prieš „kraštutinių dešiniųjų ekstremizmą“, tvirtindama, kad ši kova turėtų prasidėti jau darželyje. Nepaisant įrodymų, rodančių, kad kairiosios pakraipos smurtas yra didesnė grėsmė, ji tvirtina, jog didžiausia grėsmė Vokietijos valstybei iš tiesų yra dešiniojo sparno elementai. Ji buvo kritikuojama už prieš pat jai ateinant į valdžią parašytą rašinį kraštutinių kairiųjų Antifa žurnale, finansuojamame organizacijos, kuri laikoma ekstremistine, tačiau tai mažai ką pakeitė jos planų sutramdymo prasme. Vietoj to ji pateikė 10 punktų kovos su „dešiniojo sparno ekstremizmu“ planą, kuris daugeliu atžvilgių atrodo kaip visa apimančios pastangos, nukreiptos į konservatyvią mintį ar nepritarimą.

Be to, nepaisant fakto, kad Vokietijos vyriausybė praeityje plojo baltarusiams, naudojantiems Telegram kovoje su Aleksandru Lukašenka, ji ir ankstesnė vyriausybė, vadovaujama Merkel, stengėsi visai uždrausti platformą dėl jos laisvo žodžio politikos.

Tai, kas iš tikrųjų tebėra dezinformacija, yra labai neaišku, tačiau atrodo, kad daugiausia dėmesio skiriama kovai su „neapykantos kalba“ internete. Ji galėtų apimti nelegalius neapykantos simbolius, tokius kaip svastika, tačiau taip pat ir teisėtą nepritarimą vyriausybės politikai ir jos kritiką, įskaitant temas, susijusias su religija, abortais, LGBT klausimais ir korona viruso politika. Kaip anksčiau pranešė Remix News, „neapykantos kalba“ daugeliu atvejų yra silpna sąvoka ir vis labiau taikoma prieš platų konservatyvių įsitikinimų sąrašą.

Tuomet kyla klausimas, kas apibūdinama kaip neapykantos nusikaltimas internete? Neabejotinai bus patraukiama baudžiamojon atsakomybėn už akivaizdžius raginimus smurtauti, tačiau kaip dėl masinės migracijos kritikos ar paminėjimo, kad užsienio kilmės asmenys vyrauja Vokietijos nusikaltimų statistikoje, ypač rimtų nusikaltimų, tokių kaip išžaginimas, – tai bent du galimi pavyzdžiai. Ar tokia kritika bus neapykantos nusikaltimai?

Ar šalyje, ruošiančioje naujus planus priimti šimtus tūkstančių naujų imigrantų kiekvienais metais, kurioje yra žmonių, atmetančių tokį visuomenės keitimo planą ir kuriančių prieš jį protestuojantį turinį socialinėje žiniasklaidoje, jie bus kaltinami nusikaltimu ar, kas dar blogiau, bus rengiami reidai į jų namus?

Vokietijos policija taip pat ėmėsi griežto požiūrio į laisvą žodį, surengdama reidus į daugiau nei 100 namų dėl „įžeidžiančios“ kalbos, nukreiptos prieš politikus, po platesne „neapykantos kalbos“, antrašte. Kai kurie iš tų reidų kritikuojami kaip didžiausi pilietinių laisvių pažeidimai.

Vokietijos kairiosios pakraipos vyriausybė, padedama šalies žemių vidaus reikalų ministrų, taip pat siekia vis labiau kriminalizuoti „klaidingą informaciją“.

„Sąmoninga ir tikslinga melo sklaida, skirta skaldyti ir skleisti neapykantą, nėra nuomonės išraiška, verta apsaugos“, – teigė Herrmann, kad pateisintų procedūrą. „Klaidinga ir melaginga informacija kelia pavojų mūsų demokratijai“.

Tačiau Bavarijos vidaus reikalų ministro ir likusios vyriausybė planai gali prieštarauti Vokietijos konstitucijai. Federalinis konstitucinis teismas aiškiai priskiria neteisingą informaciją prie saugomos saviraiškos laisvės rėmuose.

Šaltinis: Remix News

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
12 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
12
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top