Vyresnieji dar prisimena nuostabią romantišką Dalidos ir Alaino Delono atliekamą dainą „Paroles paroles paroles“ („Žodžiai žodžiai žodžiai“) – apie švelnius gražius žodžius, ir nieko daugiau. Tokia ta meilė. Bet juk galima šios dainos teksto analogija su politika, ypač – su karu Ukrainoje!
Vakarų lyderiai jau trečius metus lieja saldžius žodžius Kyjivui apie neblėstančią paramą, apie tai, kad „kiek reikės, tiek remsime“, apie tai, kas „kelia nerimą ir susirūpinimą“, apie ukrainiečių kovą už laisvę, teritorinį vientisumą, tarptautinę teisę ir t. t. Nors paramos yra nemažai, bet galva sukasi nuo pažadų, gražių žodžių prikamšytos retorikos, besiliejančios iš aukščiausio lygio susitikimų, konferencijų, taikos forumų bei žiniasklaidos.
Štai ir praėjusią savaitę pasaulis nuščiuvęs laukė, ką nuspręs Vašingtone susitikę Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir JAV prezidentas Joe Bidenas: leisti Ukrainai smogti Rusijos teritorijai Vakarų tiekiamomis tolimojo nuotolio raketomis ar toliau ukrainiečius maitinti pažadais? Prieš susitikimą pareigūnai teigė, jog K. Starmeris spaus J. Bideną paremti savo planą nusiųsti britų raketų „Storm Shadow“ Ukrainai, kad ji galėtų smogti į Rusijos teritorijos gilumą, nes Londonas tarsi ir sutiktų, betgi tų raketų dalys juk yra tiekiamos ir iš JAV…
Sprendimas atidėtas. Diskusijos tęsiasi. Jau nekalbama apie amerikietiškąsias raketas ATACMS, kurios rusams pridaro daugiausia žalos, o tik apie kitų šalių tiekiamą ginkluotę, deja, galinčią pasiekti ne ką didesnį kaip 300 kilometrų nuotolį. Dabar žadama, jog abu lyderiai aptars šį planą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke šią savaitę „su platesne asmenų grupe“. 79-oji sesija prasidės rugsėjo 19 d. ir, kaip paprastai, tęsis mėnesį.
Ko bijo Londonas ir Vašingtonas?
Pastarasis nenori tenkinti atkaklaus Ukrainos reikalavimo leisti panaudoti JAV pagamintas tolimojo nuotolio raketas ATACMS prieš Rusijos teritoriją, nes esą rusai po keleto smūgių savo oro aviaciją patraukė toliau nuo fronto linijos (šios raketos skrieja nuo 160 iki 300 km, bet turi kitų privalumų). JAV pareigūnai mano, kad šitos raketos turėtų tik ribotą poveikį Ukrainos kampanijai, ir taip pat siekia užtikrinti, jog Vašingtono ginkluotės atsargos nebūtų išeikvotos. Tačiau J. Bidenas ne prieš panaudoti britų raketas „Storm Shadow“ (skrieja iki 560 km) ir prancūzų „Scalp“ (250 km, paleidžiamos iš naikintuvų) ar amerikiečių „Jassm“ (iki 370 km).
Pasirodė pranešimų, kad Londonas tarsi ir leidžia savo raketomis mušti priešą jo teritorijoje, tačiau oficialaus leidimo dar nebuvo, be to, nutarta viešai jo neskelbti. Ryžtingasis (pareiškimais, žinoma) Kanados premjeras Justinas Trudeau paragino sąjungininkus kuo greičiau panaikinti draudimą smūgiuoti į Rusijos gilumą. Kitų pasaulio šalių lyderiai tyli tarsi vandens į burną prisisėmę…
Prašydamas (tikslesnis žodis – melsdamas) šių ginklų, Kyjivas jau išsiuntė Vakarams slaptą sąrašą objektų, kuriuos galėtų naikinti tolimo veikimo raketomis, o oficialiai Volodymyras Zelenskis jį aptars būdamas JT Generalinės Asamblėjos sesijoje. Ir nors rusai atitraukė savo lėktuvus toliau nuo karo veiksmų zonos, JAV teikiamoje palydovinėje informacijoje matomos likusios mažesnės negu 2 km ilgio pakilimo juostos ir angarai. Kita vertus, kitų ūkinių objektų – naftos bazių, vadaviečių, karių susitelkimo vietų – juk nenukelsi…
Iš tiesų – baimės akys plačios. Jos dar labiau išsiplėtė, kai J. Bideno ir K. Starmerio susitikimo išvakarėse Putinas pagąsdino, jog leidimo atveju „NATO tiesiogiai bus įtraukta“ į karą ir sulauks „adekvataus atsakymo“. Baltuosiuose rūmuose prakalbo apie „konflikto eskalaciją“, nes „Putinas jau įrodė savo polinkį į agresiją, ir į tuos jo komentarus reikia reaguoti rimtai“, – sakė J. Bideno atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas F. Kirby.
Kitaip sakant, Putinas savo įžūliu bei agresyviu nuoseklumu savo pasiekė: Vakaruose tęsiasi diskusijos, ar paremti Ukrainą toliašaudžiais ginklais. Tuo metu nors ukrainiečiai rusams daro gerai juntamą žalą tiek fronto linijoje, tiek civilinei infrastruktūrai, Rusijai tai kaip uodo įkandimas. Pokrovsko ir Kursko link plūsta naujos pajėgos, o Ukrainos pozicijos braška per visas siūles. JAV ir ES sugeba tik plėsti sankcijas, kurios apsiriboja kosmetiniais draudimais.
Ir tuomet su nerimu prisimenu NATO reakciją, kai 80 km į Latvijos teritoriją įskrido sprogmenimis aprūpintas Rusijos „Shahed“ dronas. Ačiū Dievui, kad jis nukrito laukuose Rėzeknės savivaldybės Gaigalavos seniūnijoje ir jokios žalos nepadarė. Esą jis buvo sekamas nuo pat sienos.
Kaip reagavo Latvijoje, Lielvardės oro bazėje, dislokuoti NATO naikintuvai?
Niekaip. Nes jų budėjimo taisyklėse, oro policijos algoritme, nėra įrašyta, kaip reaguoti tokiu atveju. Mandatai išduodami Briuselyje. Žinoma, po ilgų pasitarimų ir diskusijų. Po daugybės daugybės žodžių…