Česlovas Iškauskas. Latvija drąsesnė už Lietuvą

Dar visai neseniai rašėme, kad lenkai, o paskui ir latviai nutarė Kaliningradą pervadinti į Karaliaučių (lenkiškai Królewiec), kad Lenkijos prokuratūra užblokavo apie 1,2 mln. dolerių iš Rusijos ambasados prekybos atstovybės sąskaitos, kad iš patalpų Varšuvoje iškeldinama rusų diplomatų vaikų mokykla prie Rusijos ambasados. Dabar gi atėjo laikas apsispręsti Latvijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams, kurie taip ir neišmoko latvių kalbos pagrindų.

Anądien per TV žiūriu reportažą apie Lietuvoje 57 metus pragyvenusį armėną su rusišku pasu, kurį norima išprašyti iš šalies. Dingstis gana formali: jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Mat, Migracijos departamento pagal vieną šabloną parengtoje anketoje, kurią pildo visi atvykstantys rusai ir baltarusiai, šis 87 metų žmogus nurodė, kad Krymas priklauso Rusijai.

Galima būtų priekaištauti tokių anketų rengėjams už nelankstumą, bet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pastebėjo kitką: per 57 gyvenimo Lietuvoje metus senolis iš Kauno bent jau galėjo išmokti lietuvių kalbą.

Suprantama, pensininką gina advokatai, užtaria žmogaus teisių gynėjai, apie rusofobiją plyšauja Rusijos propagandistai, bet – paklauskime savęs, kiek tokių ilgai gyvenančių Lietuvoje ir nepramokusių ar piktybiškai nenorinčių pramokti pagrindinės kalbos vaikšto mūsų gatvėmis? Nemanau, kad jie yra potencialūs „penktakolonininkai“, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau nepagarba valstybinei kalbai reiškia ir nepagarbą valstybei.

O dabar grįžkime prie „braliukų“ latvių. Nuo rugsėjo 1-osios Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdyba išsiuntinės maždaug 6000 laiškų su reikalavimu palikti šalį tiems Rusijos piliečiams, kurie neužsiregistravo ir nepanoro dalyvauti latvių kalbos egzamine, kuris leistų pratęsti nuolatinį gyvenimą šalyje. Išvykti iš Latvijos jie turės per tris mėnesius – iki lapkričio pabaigos.

Baudžiamoji atsakomybė už neišvykimą nenumatyta, tačiau tokie žmonės turės mokėti baudas.

Baudžiamoji atsakomybė už neišvykimą nenumatyta, tačiau tokie žmonės turės mokėti baudas. Latvijos vidaus reikalų ministras Maris Kačinskis, paklaustas, ar nepaklusnią 70-metę močiutę jie suims ir palydės iki sienos, atsakė, jog „viskas turi būti daroma pagal įstatymą“. Jis pridūrė, kad tai neliečia tų piliečių, kurie nesėkmingai bandė laikyti latvių kalbos egzaminą. Jie galės jį pakartoti, o paskui, matyt, turės teisę pretenduoti į ne nuolatinį, bet laikiną pragyvenimą šalyje.

Latviai eina nepramintu taku. Į įstatymo veikimo zoną patenka apie 18 tūkstančių rusų – buvusių Latvijos piliečių arba nepiliečių, kurie priėmę Rusijos pilietybę. Daugiausiai tai pagyvenę žmonės, kurie pasiliko kaimyninės šalies pilietybę, kad anksčiau išeitų į pensiją ar gautų kitas privilegijas. Anksčiau buvusiems kariškiams pensijas ir kitas išmokas mokėdavo Maskva. Per pirmąjį paraiškų egzaminui priėmimo periodą buvo užsirašęs 8131 Rusijos pilietis, pusė jų testo, ypač rašytinio, neišlaikė. Antras etapas vyks iki rugpjūčio 13 d., o paskui neklusniesiems įsigalios įstatymu numatytos sankcijos.

Dalyvaujantiems egzamine rusams tai nemažas stresas. Testo metu daug ašarų, skundų ir atvirų prakeiksmų Latvijos valdžiai. Šios atstovai aiškina, kad patys žmonės savanoriškai pasirinko Rusijos, o ne Latvijos pilietybę. Kiti net nesiruošė pramokti kalbėti ir rašyti latviškai. Dalis tokių piliečių pasirinko politinę konfrontaciją, kuri jau tiesiogiai susijusi su teisine atsakomybe.

Rusijos pilietybę turinčių rusų net nepagalvoja, kad naudotis valstybės teikiamomis garantijomis ir resursais, neišmokus bent kelių frazių latviškai, yra ne tik kalbos, bet ir visuomenės niekinimas.

Latvių žurnalistai apsilankė tokiame egzamine Rygoje. Šypsenų čia maža. „Žmogus turi laikiną leidimą čia gyventi, tiesa? Jis dirbo čia, mokėjo mokesčius. Išėjus į pensiją, jam yra sakoma, kad jis nebereikalingas. Tai tikras siurprizas jiems. Be to, nesąžininga naudoti kalbą kaip pagrindą išsiųsti kažką iš šalies“, – piktinasi viena Rusijos pilietė, kuriai nesisekė latviškai išvardinti bent keletą medžių. Daugelis čia nuo seno gyvenančių ir turinčių Rusijos pilietybę turinčių rusų net nepagalvoja, kad naudotis valstybės teikiamomis garantijomis ir resursais, neišmokus bent kelių frazių latviškai, yra ne tik kalbos, bet ir visuomenės niekinimas.

Taigi, latviai drąsūs. Mes jau rašėme, kad Latvija priėmė įstatymą, pagal kurį mokyklose bus mokoma tik latvių kalba. Nors Ryga sulaukė Jungtinių Tautų ekspertų kritikos, ji nepalenkiama: įgyvendinti įstatymą pradės nuo 2025-ųjų rugsėjo, iš pradžių – pradinėse klasėse.

Lietuvoje apie tai kol kas tik diskutuojama. Nors rusų tautybės gyventojų čia kur kas mažiau (Latvijoje jie sudaro 27 proc. visos populiacijos), nors Rusijos karas Ukrainoje problemą dar labiau paaštrino, Lietuvos valdžia tik nuo rudens nedrąsiai tvirtina, kad „norėtųsi, jog daugiau vaikų pasirinktų prancūzų, vokiečių kalbas, būtų labai gerai ir mūsų kaimynų latvių kalba…“ Vyriausybė suranda vis daugiau trikdžių, kurie, esą, neleidžia skubėti priimti atitinkamo įstatymo.

O ką jau kalbėti apie didesnę pagarbą lietuvių kalbai! Latviai mums nušluostė nosį.

silales-artojas.lt