CETA ateina į Lietuvą: korporacijų ataka prieš žmones. Ką palaikys Seimas? (II)

gyvasmiskas.lt

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Kaip Lietuvos Europarlamentarai balsavo dėl CETA

Tik R. Paksas balsavo prieš

Blinkevičiūtė balsavo už CETA (nors anksčiau balsavo UŽ Užimtumo komiteto nuomonę, kurioje buvo rekomenduojama nepritarti CETA).
Ropė susilaikė, nors visa jo frakcija (žalieji) balsavo prieš CETA.
Tomaševski susilaikė (nors jo padėjėja sakė, kad jis balsuos prieš).
Balčytis balsavo už CETA.
Už CETA balsavo Laima Andrikienė, Petras Auštrevičius, Valentinas Mazuronis, Algirdas Saudargas ir Viktoras Uspaskichas.
Posėdyje nedalyvavo Antanas Guoga.

ES komisaras Vytenis Andriukaitis

Vytenis Andriukaitis jau ragina Lietuvos gyventojus ir valdžią nebijoti genetiškai modifikuoto maisto, atlaidžiau žiūrėti į pavojingas chemines medžiagas.

Visuomeninėms organizacijoms pasidomėjus, paaiškėjo tai, kas būtų likę nepastebėta: komisaras V. Andriukaitis susitikime su JAV ir Kanados atstovais didžiavosi, kad Europos Komisija daro ką gali, kad supaprastintų europietiškus cheminių medžiagų reglamentus ir taip palengvintų prekybos sąlygas amerikiečiams ir kanadiečiams.

Tuo metu Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis jau ragina Lietuvos gyventojus ir valdžią ruoštis naujam gyvenimo būdui: nebijoti genetiškai modifikuoto maisto, atlaidžiau žiūrėti į pavojingas chemines medžiagas…

LŽVS atstovas B. Ropė

Balsuodamas dėl CETA susilaikęs EP narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Bronis Ropė BNS sakė, kad jam sutartyje pritrūko saugiklių, apsaugančių ES žemės ūkio sektorių nuo produkcijos iš Kanados. Tiesa, ano jo, pati sutartis Lietuvai yra reikalinga.

„Mano nuomone, sutartis reikalinga ir prekiauti reikia, bet saugiklių reikalingų nėra įdėta ir dabar atrodo, kad sutartis yra naudinga tik didžiosioms korporacijoms, visi kiti turės daug problemų. Ypač žemės ūkis. Žemės ūkyje yra pieno ir jautienos realizavimai labai sudėtingi. Iš Kanados šių prekių gali atsirasti ir jokių saugiklių nėra sukurta kaip apginti mūsų žemdirbius. Aš manau, kad pirma reikėjo sukurti saugiklius ir juos derinti, o ne iškart paleisti visiškai laisvą prekybą“, – teigė B.Ropė.

Pasak jo, dėl CETA ratifikavimo ES šalių parlamentuose gali kilti problemų, nes ES rinkoje gali atsirasti daugiau genetiškai modifikuotų žemės ūkio ir maisto produktų, kurie yra stipriai paplitę Kanados rinkoje.

Ramūno Karbauskio LŽVS pozija dėl TIPP (priešrinkiminė konferencija)

Valdemaras Tomaševskis
Balsavimo metu taip pat susilaikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tikino, jog CETA kelia grėsmę ES dirbantiems žmonėms.

„Kyla pagrįstas pavojus, kad dėl šios sutarties pasirašymo darbo Europoje neteks net 200 tūkst. žmonių. Visuomeninių organizacijų nurodytos abejonės nebuvo vienareikšmiškai išsklaidytos per debatus dėl sutarties, kuriai buvo pritarta. Tačiau labiausiai neramina CETA įtaka žemės ūkiui. Sutartis išreguliuos žemės ūkio rinką. Privalėsime paklusti korporacijų spaudimui. Korporacijų, kurios norės gaminti pigiau nepakankamai atsižvelgdamos į ES galiojančias darbuotojų teises. Be to, panaikinus muitus, pigi žemės ūkio produkcija užlies Europos rinką, o tai turės neigiamos įtakos Europos žemės ūkiui ir jo galimybėms konkuruoti“, – pranešime spaudai cituojamas V.Tomaševskis.

Rolandas Paksas

Prieš ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį balsavo EP narys Rolandas Paksas. Jis BNS teigė, jog palaiko laisvą prekybą, bet CETA yra prasta ir ydinga sutartis.

„Aš manau, kad tai yra nacionalinės ekonomikos laidotuvės, politikai tiesiog tarnauja transnacionalinėms kompanijoms. Laisvą prekybą reikėtų tęsti, bet derybos vyko slaptai, kai kurie punktai ar net dalys buvo nerodomos politikams. Standartai abejose Atlanto pusėse yra skirtingi. Visą tai sudėję suprantame, kad nenorime, jog į mus valytųsi kojas“, – teigė R.Paksas.

4 dalykai, kuriuos turite žinoti įsigaliojus CETA

Žaliųjų frakcija / EFA frakcija Europos Parlamente prieštarauja CETA, kuris sukėlė didžiulius debatus ir masinius protestus visoje Europoje.

CETA – tai išskirtinės sąlygos „investuotojams“ (transnacionalinėms korporacijoms).

Kad ji pilnai įsigaliotų, ją dar turi ratifikuoti beveik 40 nacionalinių ir regioninių parlamentų, nes 2017m. gegužę Europos Teisingumo Teismo (ETT) nustatė, kad kai kurie sutarties elementai įeina į šalies narės kompetencijos sritį, t.y. konkrečiai – „investuotojų apsaugos“ mechanizmas.

Kad jis įsigaliotų turi pritarti VISOS ES narės (38 nacionaliniai ir regioniniai parlamentai).

1) Tavo nacionalinis parlamentas dar vis gali sustabdyti CETA

Iki 2017 metų rugsėjo 21 CETA ratifikavo šios valstybės: Latvija (23/02/17) Danija (06/06/17) Ispanija (29/06/17) Kroatija (30/06/17) žemesnieji Parlamento rūmai Čekijoje (13/09/17) ir Portugalija (20/09/17). Per ateinančias savaites CETA turėtų ratifikuoti Lietuva, Suomija, Italija.

https://www.facebook.com/pinigaineviskas/posts/643506715845183

Neskuba ratifikuoti CETA, nes artėja rinkimai

Bet mes vis dar turime erdvės „žaidimui“. Dvi labiausiai besireiškiančios šalys prieš CETA, neturi nustatę ratifikavimo datos, dėl vienos labai paprastos priežasties: besiartinančių rinkimų sezonas.

Vokiečiai ir austrai greitu metu žada rinktis prie balsadėžių, o politinės partijos, remiančios CETA nenori išvysti tokių pačių pasikartojančių scenų kaip pernai, kai dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuodami prieš dabar „įšaldytą“ TTIP sutartį.

Prancūzijoje Macron didžiąją birželio rinkimų dalį vengė CETA tematikos ir netgi sutiko įsteigti „ekspertų komitetą“, kuris ištirtų CETA poveikį ES aplinkai ir sveikatai.

Komitetas savo išvadas publikavo rugsėjo 8, kuriose jie pažėrė nemažai kritikos dėl silpnos aplinkosaugos apsaugos, tame tarpe klimato įsipareigojimų ir pastangų stokos mažinti iškastinio kuro subsidijas.

Ekspertai pažymėjo, kad investuotojų apsauga iš tiesų „nėra labai naudinga“ ES ir Kanados santykiuose. Ekspertai nebuvo pakankamai ryžtingi, kad pasakytų griežtą NE CETAI, tačiau Makronui pasiūlė laikytis dešimties rekomendacijų. Šios rekomendacijos Prancūzijos vyriausybei nėra privalomos.

ES nereikalauja, kad šalis ratifikuotų sutartį per tam tikrą laiką. CETA yra sudėtingas politinis iššūkis, todėl vyriausybės turėtų būti suinteresuotos neskubėti.

Nyderlanduose jau buvo surinkta virš 200 000 parašų (2/3 reikiamo kiekio) tam, kad CETA tema būtų surengtas referendumas. Slovėnija, kurioje CETA buvo pasitikta negatyviai, nėra planų ją ratifikuoti greitu metu.

2) Kas bus jeigu mano parlamentas neratifikuos CETA?

Nepaisant to, kad daugelis nacionalinių parlamentų vis dar nėra ratifikavę CETA, didžioji CETA dalis jau taikoma šiandien, kas vadinama laikinuoju įsigaliojimu.

Tai apima 90% sutarties, kuri nepriklauso valstybių narių kompetencijai. Jei vienas ar keli parlamentai nepatvirtina CETA, nėra mechanizmų, kuriais būtų galima nutraukti „laikiną taikymą“. Trumpai tariant, viskas priklauso nuo teisinės interpretacijos; gali įvykti bet kas.

Tikėtina, kad Europos Teisingumo teismas turėtų nuspręsti, ar visas susitarimas tampa negaliojančiu, ar tik tie skyriai, kurie priklauso šalies narės kompetencijai ir prieš kuriuos nubalsavo vietinis parlamentas.

Bet kuriuo atveju, jei CETA pasiektų aukšto rango teismą, tai atkreiptų visuomenės dėmesį į sutartį, kuri Europoje pastaraisiais metais sukėlė didžiulį galvos skausmą. Jeigu CETA tęstųsi nepaisant to, kad ją atmetė eilė ES šalių, tai sukeltų didžiulį visuomenės nepasitenkinimą.

3) Ar CETA dar nėra teismuose?

Taip. Po to kai Valonija (Ispanijos regionas) atsisakė pasirašyti CETA sutartį (p.s. vėliau pasirašė), po metų derybų su Valonija Belgijos vyriausybė vis dėlto rugsėjo 8 davė užklausimą Aukščiausiam Europos Teismui (tai buvo Valonijos sąlyga) ar investuotojų apsaugos mechanizmai yra suderinami su ES įstatymų baze.

Baigtis nėra nuspėjama, jeigu teismas nuspręstų, kad investuotojų apsauga nėra suderinama su ES teisine baze – šis mechanizmas gali būti iš vis pašalintas iš CETA sutarties. Tai būtų didžiulė piliečių ir nevyriausybinių visuomeninių organizacijų pergalė, kurios ilgai kovojo, kad šis mechanizmas būtų uždraustas.

Bet tuo pačiu tai gali reikšti, kad ateityje iš nacionalinių parlamentų iš vis nebus reikalaujama ratifikuoti jokių ES ir trečiųjų šalių prekybos sutarčių. CETA gali tapti paskutiniąja sutartimi, kai taip prastūminejami nešvarūs darbeliai ir tai turi kainą.

4) Ateities sandoriams reikalauja demokratinės „injekcijos“

Jei CETA yra paskutinis susitarimas, kuriam reikia nacionalinių parlamentų priežiūros, akivaizdu, kad turime demokratijos deficitą. Jau dabar Europos lyderiai sunkiai randa būdų, kaip priartinti Europą prie piliečių ir priversti valstybių narių vyriausybes prisiimti atsakomybę už sprendimus, dėl kurių jie susitarė ES lygiu.

Žaliųjų frakcija / EFA grupė mano, kad visoje Europoje parlamentai šiuose procesuose turi dalyvauti gerokai anksčiau, kad prekybos derybose būtų daugiau teisėtumo ir kad visuomenė būtų geriau informuota apie tai, dėl ko jų vyriausybė sutinka jų vardu.

Tai reiškia, kad kiekvienas bet kokio prekybos susitarimo mandatas ateityje turi būti patvirtintas nacionalinių parlamentų, iki derybos prasidės, o ne po to. Tai reiškia, kad Europos Parlamentas turėtų kartu su Taryba sudaryti bendrą rašytinį įgaliojimą (sprendimą) derėtis dėl šių sutarčių. Nepakanka, kad vienintelis tiesiogiai renkamas ES lygmens organas derybų metų pabaigoje tiesiog balsuotų „taip / ne“.

Be konkrečių žingsnių, kuri į ES prekybos politiką įtrauktų atskaitomybę ir demokratiją, ateityje matysime didžiulius protestus prieš būsimus susitarimus. Ir galima lažintis, kad daugelis galų gale atsiras ant lentynos rinkimo dulkių kartu su ACTA ir TTIP.

ES-JAV prekybos susitarimo TTIP poveikio Lietuvai analizė (sulyginimui)

2015 m. ši ministerija yra paskelbusi analogiško („įstrigusio“) ES-JAV prekybos susitarimo TTIP poveikio Lietuvai analizę ( http://ow.ly/7M4V308KYuN ), kurią atliko Konsultacijų bendrovė „Smart Continent LT“.

Analizėje cituojami Lietuvos verslininkų svarstymai, kad iš JAV importuojama produkcija — kuri gali būti pigesnė dėl žemų gamyboje naudojamos energijos kainų ir kitų priežasčių — sumažins Lietuvos įmonių konkurencingumą vietinėje ES rinkoje. Liberalizavus prekybą, Lietuvos gamintojai susidurtų su „neproporcingai išaugusia“ konkurencija vietinėje rinkoje dėl produkcijos iš už Atlanto.

Maisto pramonės atstovų teigimu, „šiuo metu maisto produktų gamyboje naudojamos žaliavos kainos JAV yra pastebimai mažesnės dėl naudojamų specifinių ūkininkavimo metodų (gyvulininkystėje (pvz., kiaulių auginimo procese) taikomi mažesni aplinkosauginiai bei gyvūnų gerovės reikalavimai; naudojami augimą skatinantys preparatai, kurie ES draudžiami) bei plačiai naudojamų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).“

„Aukštus kokybės standartus atitinkantys produktai, nepaisant to, jog buvo paruošti naudojant ES neleistinais metodais (pvz., laikantis žemesnių aplinkosauginių, gyvūnų gerovės reikalavimų), į ES bus įvežami ir būdami pigesni sudarys konkurenciją vietos žemės ūkiui (kiaulių auginimas, javų auginimas ir kt.) ir maisto pramonės gamintojams (pvz., mėsos, pieno perdirbėjams).“

Analizėje taip pat išvardijami neigiamam poveikiui jautriausi sektoriai (chemijos pramonė, maisto produktai, tabako gamintojai, nemetalinių produktų bei medienos ir popieriaus gamintojai). Kaip patys pažeidžiamiausi išskiriami Lietuvos trąšų gamintojai.

TIPP studijoje, be kitko, konstatuojama, kad:

— „Dauguma apklaustųjų teigė, jog nėra linkę investuoti“ už Atlanto;

— „Eksporto [už Atlanto] apimčių augimas dėl didelių logistikos kaštų nenumatomas“;

— „Grūdų eksportuotojams JAV rinka nėra patraukli. Visų pirma dėl didelių transportavimo sąnaudų, antra – dėl didelės konkurencijos JAV grūdų rinkoje“;

— „Lietuviškų baldų eksporto į JAV apimtis ateityje sunku prognozuoti“;

— „Pasirašius TTIP susitarimą didelio medienos gaminių eksporto į JAV proveržio neprognozuojama“;

— „Plastiko ir kaučiuko gaminiai: ateityje sektoriaus įmonės neketina plėstis į JAV rinką“;

— „Ateityje metalo ir jo dirbinių gamintojai nenumato didelio produkcijos eksporto į JAV proveržio“;

— „Finansinių paslaugų teikėjams, Lietuvos Banko ekspertų teigimu, perspektyvų JAV rinkoje nėra įžvelgiama“.

— „Apklausų metu nustatyta, jog artimiausiu laikotarpiu Lietuvos paslaugų teikėjai investuoti į JAV ir savo veiklą vykdyti už Atlanto neketina.“

Analizės rengėjai rekomenduoja „siekti, kad derybose būtų atsižvelgta į Lietuvos visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų“ argumentus, būtent apie:

— grėsmes maisto saugai, gyvūnų gerovei ir aplinkosaugai;

— pavojingą investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą, kuris suteiktų įmonėms naujas teises paduoti į teismą vyriausybes dėl nacionalinių įstatymų, saugančių visuomenės sveikatą, aplinką ir t.t.

Nors visa tai aktualu ir CETA atveju, atrodo, kad visos šios problemos magiškai išnyko, kai ministerijai reikėjo pagrįsti CETA naudą Lietuvai.

Nauja tarptautinė Lietuvos įmonių apklausa rodo, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai Lietuvoje menkai informuoti apie CETA ir jo galimą poveikį (šaltinis: http://ow.ly/mzJr308M3DH)

Ką daryti?

Nors galimybė, kad Seimas neratifikuos CETA, atrodo mažai tikėtina, Europiečių judėjime prieš TTIP ir CETA dalyvaujantys piliečiai ir jų organizacijos visoje Europoje yra įsitikinę, kad:

su politikais (parlamento ir net vyriausybės nariais, partijomis ir frakcijomis) būtina kalbėtis, teikti jiems informaciją ir priminti jų rinkiminius ir asmeninius pažadus, įsipareigojimus ir įsitikinimus — tam, kad nepaliktume jiems nežinojimo alibi („Aš nežinojau, už ką balsuoju“),

ir tam, kad iškeltume principinius klausimus dėl ateities, pvz.:

Kodėl neatliekamas prekybos sutarčių poveikio Lietuvai vertinimas? Kas už tai atsakingas, kokia turi būti procedūra?
Koks turi būti tas poveikio vertinimas, kad būtų paisoma visos visuomenės (o ne stambiausio verslo) interesų?
Kodėl Lietuvai derybose dėl CETA atstovavę pareigūnai nepareikalavo nacionalinių išlygų tokioms sritims kaip sveikatos priežiūra, vandens ir energijos tiekimas/skirstymas, vaistai ir kt., nors kitos valstybės „neužmiršo“ pasirūpinti šių jautriausių sričių apsauga?
Kas turėtų už tai prisiimti atsakomybę ir kaip ateityje turėtų būti užtikrinama visuomenės intereso apsauga?
Kaip dabar ir ateityje valstybė ketina garantuoti visuotinės svarbos paslaugų apsaugą nuo dereguliacijos bei privatizacijos ir šių paslaugų prieinamumą (įperkamumą)?

Kova tęsiasi. Kartu mes galime sustabdyti Trojos arklį! Prisidėk savo parašu ir tu!