Net ir DELFI.lt teigia: Grybauskaitė pateikė savo versiją dėl susirašinėjimų su Masiuliu ir laidė užuominas apie Seimo NSGK tyrimą.
Jūsų dėmesiui siūlome keletą ir tokios „versijos“ komentarų.
Tomas Viluckas. Ką reiškia prezidentės „laiškų autentiškumo patvirtinti negaliu“
Pagaliau prezidentė nutraukė tylą. Esminis dalykas – laiškų autentiškumas nepaneigtas.
„Norėčiau pasakyti, kad patvirtinti autentiškumo negaliu, nes, pirmiausia, patikrinome savo ir serverius, ir viską. Mes jų neišsaugojome, tai viena. Antra, net jeigu tekstas būtų panašus. Gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas, kaip faktas, iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir yra, ir bus“, – sakė ji. Vis dėlto ji tikino konkretaus teksto negalinti patvirtinti, nes jos komentarai gali būti panaudoti byloje.
Padėliokime viską į vietas:
a) patvirtinti negali, nes jie ištrinti; b) patvirtinti negali KONKRETAUS turinio; c) patvirtinti negali, nes gali pakenkti bylai.
Pagal kalbos logiką „patvirtinti negali“ nereiškia fakto paneigimo. Tad dabar tik aklai įsimylėjęs prezidentę gali abejoti laiškų autentiškumu. Bet meilė būna akla.
Liudvikas Jakimavičius. Rūšiuodama žurnalistus Prezidentė telkia „geruosius žurnalistus“: „Tėvynė pavojuje!“
Politinis gyvenimas, regis, intensyvėja ne dienomis, bet valandomis. Vos prieš valandą parašiau komentara, ir žiū, viešojoje erdvėje atsiranda įdomūs Prezidentės paaiškinimai „tulpyno“ susirašinėjimo tema.
Prezidentė nei pripažįsta, nei nepripažįsta laiškų autentiškumo. Neatsimena, nes susirašinėjimą, kurio neneigia buvus, kažkas, atrodytų, be jos nurodymo ištrynęs. Tačiau supranta – ylos, išlindusios iš maišo, nebepaslėpsi.
Todėl griebiasi naujos taktikos: ne visi žurnalistai yra žurnalistai, kad yra kažkokios žurnalistų kategorijos. Vieni jų daro gerus žurnalistinius tyrimus, o kiti – kaišioja pagalius į ratus vykdydami verslinykų ir politinių grupuočių užsakymus. Kas yra tikroji žurnalistika, o kas įvairaus plauko lobizmas, nustato, supraskim, ji pati.
Taip šnekėdama prezidentė siunčia signalą ją remiančioms žiniasklaidos priemonėms ir „geriesiems“ žurnalistams: „laikykite apkasus, pirmųjų linijų „žurnalistai“, – tvirtovė pavojuje“.
Paskaitykite:
„– Dar vienas viešas kaltinimas, metamas jums žiniasklaidoje, – kad darėte spaudimą žiniasklaidai. Sakykite, ar jūs įžvelgiate, kad savo laiškais, savo susirašinėjimu su Eligijumi Masiuliu, iš tiesų darėte spaudimą žiniasklaidai?
– Vėl pradėkime nuo to, kad, ko gero, esu vienintelė politikė, kuri gina žiniasklaidos laisvę ir jos nepriklausomumą. Visi pasiūlymai iš politikų [apriboti žiniasklaidos laisvę], kurie ėjo ir iš šio Seimo, buvo labai aiškiai atmetami. Tokie kaltinimai atrodo keisti. Visada gerbiau ir palaikiau žurnalistus, kurie vykdė tiriamąją žurnalistiką, kurie gina žmogaus teises. Tai yra valstybės pagrindas, bet, deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais ir taip toliau. Tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, žurnalistais, be jokios abejonės, laikyti negaliu ir tai konkrečiai įvardiju. Bet vėl grįžtu prie Seimo NSGK komisijos tyrimo – tikiuosi, kad tyrimo išvadose matysime ir daugiau sąsajų ir galbūt įvardytų asmenų, jeigu komitetas išdrįs pasakyti, kaip buvo daroma įtaka, kokie Seimo nariai buvo veikiami, ir kas, kieno rankomis tai darė.“