J. Bideno administracija, nuolat nesugebanti aprūpinti Ukrainos reikalingais kariniais reikmenimis, kelia rimtą pavojų, kad pergalė bus padovanota Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
JAV prezidentas Džo Baidenas nuolat delsė aprūpinti Ukrainą įranga, kurios labai reikia jos pajėgoms, kad jos galėtų sėkmingai apsiginti nuo Rusijos agresijos – nuo tankų „Abrams” iki naikintuvų F-16.
Be to, nesugebėjimas užtikrinti, kad Ukraina pasiektų pergalę kovoje su neišprovokuota Maskvos invazija, buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas nesugebėjo lemtingai pralaužti smarkiai sustiprintos Rusijos gynybos Ukrainoje.
Nors praėjo metai nuo tada, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą kreipėsi į JAV ir kitus Vakarų sąjungininkus su prašymu aprūpinti juos geresne sunkiąja ginkluote ir karo lėktuvais, ši įranga mūšio lauke pradedama naudoti tik dabar, kaip tik tuo metu, kai Ukrainoje įsivyrauja atšiauri žiema, todėl jos veiksmingumas labai sumažėja.
Tik praėjusį mėnesį Ukrainos mūšio lauke, neatskleistoje vietoje, buvo pastebėti pirmieji iš 31 amerikiečių tanko „Abrams”, kuriuos pažadėjo Bideno administracija, o JAV pagaminti karo lėktuvai F-16, kurių pristatymui Ukrainai Baltieji rūmai pritarė tik rugpjūčio mėnesį, turėtų būti pristatyti tik kitais metais, o daugumą karo lėktuvų planuojama pristatyti tik 2025 m.
V. Zelenskis ir jo vyresnieji vadai, puoselėję viltis, kad šių metų Ukrainos kontrpuolimas lems didelį proveržį, suprantama, yra nusivylę, kad pažanga vyksta lėtai, ir dėl to jie kaltina nepakankamą iš JAV ir jų sąjungininkų gautų atsargų kiekį.
Kaip neseniai duotame interviu PBS pripažino pats V. Zelenskis: „Negavome visų ginklų, kurių norėjome, negaliu būti patenkintas, bet taip pat negaliu ir per daug skųstis”.
Šią savaitę, kai Zelenskis atvyks į Vašingtoną svarbių derybų, svarbiausia darbotvarkėje bus bandymas įtikinti Bideno administraciją ir JAV Kongresą toliau remti Ukrainą.
J. Bidenas ir V. Zelenskis „aptars neatidėliotinus Ukrainos poreikius” jai kovojant su Rusijos invazija ir „gyvybiškai svarbią Jungtinių Valstijų nuolatinės paramos svarbą šiuo kritiniu momentu”, sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.
Nedideli Ukrainos kontrpuolimo laimėjimai neabejotinai neliko nepastebėti Maskvoje, kur V. Putinas mano, kad konflikto eiga dabar krypsta jo naudai.
„Neabejoju, kad tikrai pasieksime visus užsibrėžtus tikslus”, – šį mėnesį per renginį, kuriame taip pat paskelbė apie savo kandidatūrą 2024 m. rinkimuose, Rusijos kariams sakė pasitikintis savimi V. Putinas.
Rusijos sėkmės Ukrainoje posūkis yra gana stebėtinas, turint omenyje, kad vos prieš kelis mėnesius atrodė, jog Rusijos kariuomenė, patyrusi daugybę žeminančių nesėkmių, yra ties žlugimo riba. Nesėkmingas birželio mėginimas įvykdyti perversmą, kurį pradėjo Jevgenijus Prigožinas, „Vagnerio grupės” vadas, atlikęs pagrindinį vaidmenį V. Putino vadinamojoje „specialiojoje karinėje operacijoje” Ukrainoje, neabejotinai buvo Rusijos kampanijos viršūnė, sukėlusi rimtų abejonių dėl V. Putino gebėjimo išlikti poste.
Tačiau nuo Prigožino žūties paslaptingoje lėktuvo katastrofoje rugpjūčio mėnesį Kremliaus padėtis pamažu gerėjo po to, kai Putinas įsakė smarkiai padidinti karinės technikos gamybą, kad kompensuotų triuškinančius žmonių ir technikos nuostolius mūšio lauke.
Apskaičiuota, kad iki rugsėjo mėnesio Rusija kai kuriais atvejais dešimteriopai padidino raketų, bepiločių orlaivių, kovinių mašinų ir artilerijos gamybą, kuri labai padėjo rusams perimti iniciatyvą, o ukrainiečiams, priešingai, vis dar beviltiškai trūksta svarbiausios amunicijos.
Todėl šių metų kovų sezonui artėjant į pabaigą, atėjus žiemai, Rusija atsidūrė netikėtoje padėtyje ir perėjo į puolimą, o Rusijos pajėgos desperatiškai kovoja dėl svarbiausio Avdijivkos miesto Donecko srityje, kuris laikomas vartais į Rusijos okupuotą Donecko sritį, kontrolės.
Tai, kad Rusijos pajėgos pradeda atgauti pranašumą Ukrainoje, Vakarai turėtų vertinti su dideliu nerimu: bet kokia Rusijos sėkmė Ukrainoje reikštų katastrofą ne tik Kijevui, bet ir platesniam Vakarų aljansui.
V. Putinas neslėpė savo noro išplėsti Rusijos karinę agresiją už Ukrainos ribų ir apimti kitus Rytų Europos regionus, o Lenkijos saugumo vadovas neseniai perspėjo, kad NATO turi tik trejus metus pasirengti Rusijos puolimui rytiniame flange.
Todėl tokiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad J. Bideno administracija ne tik atnaujintų savo paramą V. Zelenskiui per jo vizitą Vašingtone šią savaitę, bet ir užtikrintų, kad Ukrainos pajėgos gautų įrangą, kurios joms labai reikia Rusijai nugalėti.
Tik užtikrindami, kad V. Putinas Ukrainoje patirs žeminantį pralaimėjimą, Vakarai sugebės atgrasyti autokratinius režimus, tokius kaip Rusija, Kinija ir Iranas, nuo tolesnių agresijos aktų.
versta iš gatestoneinstitute.org