D. Grybauskaitės prezidentūroje veiks Pilietinės edukacijos centras: siūlome jam vaizdinių priemonių

Per savo patarėją Rūtą Kačkutę prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė visuomenei, kad ji atsisako prezidento Valdo Adamkaus sumanymo įrengti prezidentūroje gyvenamąją valstybės vadovo rezidenciją ir taip išvengti kasdienio prezidento vežiojimo iš Turniškių ir atgal, bei nemažai kainuojančių prezidento namų Turniškėse išlaikymo. Kaip teigia prezidentės patarėja, remontuojamame prezidentūros ansamblio pastate bus visuomenei įrengtas Pilietinės edukacijos centras. 

Pasak patarėjos, prezidentės supratimu, valstybės vadovui dviejų rezidencijų nereikia, o visuomenei trūksta pilietiškumo, valstybės edukacijos centro, „kur būtų išsamiai supažindinama su tuo, kas yra valstybė, kaip ji veikia, kas yra demokratinė valstybė, kokios yra jos institucijos, kaip pilietis gali aktyviai dalyvauti valstybės valdyme“.

„Norint tai daryti turi labai gerai išmanyti visus mechanizmus ir būdus. Dėl to buvo nuspręsta kurti pilietiškumo edukacijos centrą. Jis bus skirtas ypač moksleiviams, jaunimui, paaugliams, bet, žinoma, ir visiems Lietuvos žmonėms bei užsienio svečiams“, – pasakojo R. Kačkutė apie šalies vadovės sumanymą.

Prezidentės atstovės teigimu, šiame centre bus eksponuojama istorinių eksponatų, valstybės dokumentų ir meno kūrinių, pavyzdžiui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūryba, kurioje bus irgi ieškoma atsakymų į klausimus: „Kas yra dabartinis pilietis, ką reiškia būti lietuviu, ką reiškia sąvoka „suverenitetas priklauso tautai“ ir t. t.?“

„Bus dirbama įvairių interaktyvių žaidimų, debatų forma. Tai bus visuomenei atviras ir nemokamas edukacijos centras. Jame dirbs žmonės, kurie priiminės grupes, centre bus galima vesti pilietiškumo pamokas“, – apie prezidentės planus kalbėjo R. Kačkutė.

Prezidentės patarėjos manymu, apklausos rodo, kad pilietiškumo ugdymas mokyklose dažnai yra sureikšminamas tik valstybinių švenčių metu, tai nėra nuolatinis procesas. „Šitame centre edukacija vyks nuolatos“, – žadėjo R. Kačkutė.

Tiesos.lt redakcija siūlo D. Grybauskaitės kuriamam Pilietinės edukacijos centrui pilietiškumo ugdymui svarbių vaizdinių ir metodinių priemonių, kurios, tikėkimės, pravers per pilietiškumo pamokas aiškinantis, „kas yra demokratinė valstybė, kokios yra jos institucijos, kaip pilietis gali aktyviai dalyvauti valstybės valdyme“.

Visų pirma – kviečiame supažindinti su pilietinėmis-meninėmis akcijomis, kuriose šie klausimai kelti ir vis dar keliami:

Kasmet rugpjūčio 23 dieną Piliečių santalkos bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo pakviesti į S. Daukanto aikštę renkasi piliečiai pagerbti Breste žuvusio ir po mirties valdžios apšmeižto pulkininko Vytauto Pociūno atminimo 2006-ųjų rugpjūčio 23-iąją Breste metines. A.Rasakevičiaus nuotr.

2012 m. vasario 22 d. mitingas, kuriame reikalauta nedelsiant sugrąžinti į pareigas be jokio aiškaus pagrindo nušalintus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovus generolą Vitalijų Gailių ir pulkininką Vytautą Giržadą. T. Bauro nuotr.

2012 m. gegužės 31 d. S.Daukanto aikštėje piliečių vaikštynėmis „Už laisvą žodį“ buvo protestuojama prieš dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiojo redaktoriaus, žinomo teatro kritiko Valdo Vasiliausko nušalinimą nuo pareigų, Prezidentūrai to pareikalavus. Alkas.lt nuotr.

Kasdienis piliečių budėjimas, vykęs 2012 metais S. Daukanto aikštėje net penkis mėnesius, buvo baigtas spalio 17 dieną. Tačiau pilietinė akcija „Tie-SOS!“ tebesitęsia iki šiol. Kiekvieną savaitės ketvirtadienį – Garliavos antpuolio dieną – 18 valandą valdžios savivalei ir konstitucinės santvarkos žlugdymui neabejingi piliečiai ir laisvieji menininkai renkasi aikštėn su žvakutėmis, o kiekvieno mėnesio 17-ąją susirenka paminėti valdžios smurtavimo meno kūriniu „Neužmiršim, nesitrauksim“. M. Kavaliausko nuotr.

Kas be ko, pagal pilietinio ugdymo programą būtina aptarti temą „valdžios ir piliečių santykiai“ – ją siūlytume iliustruoti šiomis vaizdinėmis priemonėmis:

Gegužės 17-osios „dialogo“ su taikiais piliečiais akimirkos.

Ant vieno Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lango įtaisyta slapta kamera, skirta sekti kasdienę piliečių akciją S.Daukanto aikštėje.

Daugiau pavyzdžių galima rasti ir pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyvių viešuose laiškuose Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, ir šalies vadovės atsakymuose piliečiams.

Pilietiniam ugdymui pravers ir iš gimtųjų namų išplėštos bei „valstybės paslaptimi“ paverstos mergaitės skausmui neabejingų, aktyvių piliečių teismų nutartys.

Kol kas primename tik keletą:

• Glaudžiais ryšiais su Valstybės saugumo departamentu išgarsėjusio teisėjo Boleslovo Kalainio vadovaujamas Šiaulių apygardos teismas už pilietines vaikštynes Mažeikiuose nubaudė penkių vaikų motiną, našlę Rimą Štefanę 500 litų bauda, nors Mažeikių teismas ją išteisino, nes vaikštynėms – ne mitingui, ne piketui – leidimas nereikalingas.

• Kauno teismai, gindami smurtaujančios valdžios savivalę, nuteisė dėl pilietinio meno akcijos filosofę, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoją Liną Šulcienę.

• 2013 metais Kauno apylinkės teisme vykusiuose politiniuose teismų procesuose visi per Garliavos šturmą nuo pareigūnų smurtinių veiksmų nukentėję piliečiai, norėję taikiai stebėti teismo sprendimo vykdymą, buvo nubausti administracinėmis baudomis neva „už teisėtų reikalavimų nevykdymą“ (daugiau skaityti ČIA, ČIA, ČIA ir ČIA).

Į pilietinio ugdymo pamokas rekomenduotume pakviesti ir Eleną Narkevičiūtę – Kauno moksleivę, valdžios paverstą disidente: ją ir jos šeimą už Nemuno krantinėje kreida rašytą žodį „Tie-SOS!“ ilgą laiką persekiojo policija (daugiau skaityti „Elena Narkevičiūtė: Aš tikrai nepasiduosiu“).