Naujas Pagėgių savivaldybės tarybos narys Ričardas Mažutis taryboje dar tik adaptuojasi
meslaisvi.lt
Mulkis – „kvailys“, „žioplys“, „neišmanėlis“. Dar viena šio žodžio reikšmių apibūdina žmogų, gyvenantį svetimu protu. O mulkintojais liaudyje vadinami melagiai.
Apie politines iškamšas jau rašėme anksčiau, šiame straipsnyje pakalbėsime apie kitokios formos politikus. Tokį gyvenimą gyvenančių Pagėgių savivaldybės taryboje Tarybos narių tikrai ne vienas. Daugiausia tai vienos ir tos pačios partijos nariai. Iš karto pasakysiu, kad personažų, apie kuriuos čia rašysiu, tikrai pilna ne tik Pagėgiuose, bet ir kitose Lietuvos savivaldybėse. Tokie žmonės stengiasi nemąstyti, jie laukia kol tas svetimas, jų manymu, „aukštesnis“ protas nurodys, kaip jiems elgtis vienu ar kitu klausimu.
Ričardas Mažutis, naujasis Pagėgių savivaldybės tarybos narys, atėjęs į Tarybą pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą tada, kai iš tarybos pasitraukė išrinktas į ją kitas šios partijos atstovas – Alvydas Einikis. Pastarasis nusprendė išeiti dirbti į savivaldybės administraciją direktoriaus pavaduotoju.
A.Einikis atstovo kelią iškeitė į vykdytojo
Sudalyvavęs jau keturiuose tarybos posėdžiuose R.Mažutis, pasak jo, dar tik adaptuojasi, tai reiškia vadovaujasi svetimu protu. Ir nesvarbu, kad jo balsu buvo paremta vėjo jėgainių plėtra Pagėgiuose, savivaldybių butų pardavimas, kiti svarbūs klausimai, greičiausiai po metų žinomi Pagėgių laikraščiai rašys apie jį kaip apie patyrusį politiką, visą laiką galvojantį apie žmones.
Na, bet kaip ten bebūtų, R.Mažutis – dar ne Alvydas Einikis. Pastarasis jau antrą kartą iš eilės gauna rinkėjų pasitikėjimą Pagėgiuose ir būna išrinktas tarybos nariu. Tarybos narys – tai bendruomenės atstovas, t.y. atstovaujamosios valdžios dalyvis, kuris rūpinasi, kad bendruomenei būtų kuo patogiau ir geriau gyventi. Tačiau tokio gyvenimo A.Einikis, ir tai akivaizdu, linki tik sau. Abudu kartus, kai juo buvo pasitikėta, jis „nusispjovė“, tiksliau sakant, atsisakė Tarybos nario pareigų atstovauti gyventojams ir pasirinko kitų gyventojų atstovų tarybos narių nurodymų vykdytojo vaidmenį.
Ir jis tikrai nebūtų užkliuvęs, jei to nedarytų sistemingai. Gal kai kam tokie A.Einikio sprendimai pasirodys kilnūs, tačiau, mano akimis žiūrint, tokie jo veiksmai jį žemina. Šioje vietoje jis pasielgė kaip eilinis gatvės sukčius, kokiai nors bobutei pažadėjęs viena, o darantis kita. Ir čia ne tik pažadų reikalas – be finansinės naudos panašūs veikėjai taip meluoti nesistengtų ir neįstengtų. Žiūrėkite, 2011 metais, būdamas Pagėgių seniūnu, A.Einikis yra išrenkamas į savivaldybės Tarybą, tačiau atsisako tarybos nario mandato, jis renkasi karjerą ir persikrausto į administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdę.
Čia A.Einikis dirba iki kitos savivaldybių rinkimų kampanijos pradžios. Prieš tapdamas kandidatu į naują savivaldybės tarybą, A.Einikis pasitraukia iš užimamo administracijos direktoriaus pavaduotojo posto ir, tai yra įdomiausia, žmonės kalba, kad jis gauna išeitinę kompensaciją. Vėliau, išrinktas tarybos nariu, atsisako mandato ir vėl grįžta į administracijos direktoriaus pavaduotojo vietą.
Tai jūs pasakykite man, kaip tokį veikėją ir jį išrinkusius man pavadinti? Galvoje tik viena mintis – „mulkiai verti mulkintojo“.
O čia – kaip adaptuojasi R.Mažutis: