Dalia Gudavičiūtė | „Lietuvos rytas“ | 2009-10-28
„Išjungus garsą ir žiūrint tiktai į mergaitės elgesį, iš karto kyla įtarimų, kad ji yra patyrusi lytinį prievartavimą“, – tvirtino vaizdajuostę, kurioje nufilmuota Drąsiaus Kedžio mažametė duktė, mačiusi vaikų psichologė Evelina Savickaitė.
Ši Didžiosios Britanijos mieste Niukasle dirbanti 29 metų lietuvė internete atidžiai peržiūrėjo daugiau negu pusvalandžio įrašą, kuriame mergaitė pasakoja apie patirtą lytinį prievartavimą.
Šį įrašą išplatino pats D.Kedys, netekęs vilties, kad Lietuvos teisėsauga ištirs ir nubaus jo dukters skriaudikus.
– Jeigu į mano kabinetą būtų atvestas vaikas, kuris taip elgtųsi, tikrai susirūpinčiau ir klausčiau savęs, ką tai reiškia. Net jei vaikas kalbėtų visai ką kita.
Juk mergaitės laikysena akivaizdžiai siunčia signalus: ji sėdi prasiskėtusi, nuolat liečia savo kojas. Tokio amžiaus vaikui šitoks elgesys nėra būdingas.
Net kai mergaitė pasakojo apie dalykus, nesusijusius su lytine prievarta, jos kūno signalai bylojo, kad įvyko labai negerų dalykų, – „Lietuvos rytui“ aiškino E.Savickaitė.
– Ar gali kūno kalbą aiškinantys specialistai apsirikti?
– Taip gali atsitikti tik analizuojant suaugusiuosius. Kai kurie jų sugeba išmokti apgaulingų gestų. Tačiau netgi ir tuomet išduoda akių ir lūpų kampučių judesiai.
Tyrimai rodo, kad to nepavyksta valdyti. Bet mažų vaikų jokių apgaulingų gestų neišmokysi.
Skaičiau, kad pirmoji anūkės elgesio sutrikimus pastebėjo jos senelė. Ji sunerimo, kad mergaitė seilėjasi ir ją laižo. Tokių, atrodytų, nereikšmingų detalių išmokyti vaiko neįmanoma.
– Jei D.Kedžio duktė būtų atsidūrusi jūsų ar jūsų kolegos kabinete, kaip Anglijoje būtų reaguojama?
– Pirmiausia turėčiau pranešti socialiniam darbuotojui, kuris iškart reaguotų – kreiptųsi į policiją.
Taip pat privalėčiau iš karto užpildyti dokumentus, kad pastebėjau tokį atvejį, ir aprašyti, kas įvyko. Ir Anglijoje pasitaiko atvejų, kai pražiopsoma ir nepastebima akivaizdžių požymių.
Tačiau čia klaidos ištaisomos daug greičiau, nes institucijos viena kitą prižiūri. Anglijoje biurokratija irgi egzistuoja, bet tokie baisūs dalykai nagrinėjami daug sparčiau.
– Kaip šią istoriją komentuoja jūsų kolegos Anglijoje?
– Jie patiria šoką ne todėl, kad Lietuvoje vyksta tokie dalykai, o dėl to, kaip į juos reaguojama. Juk skundas dėl pedofilijos buvo tiriamas vos ne metus.
Visi klausia, ką per tą laiką darė socialinės tarnybos ir vaikų teisių gynėjai.
Bandžiau aiškinti, kad Lietuvoje daug biurokratijos. Man iš tikrųjų kilo klausimas, kodėl taip ilgai buvo vilkinamas tyrimas.
Juk D.Kedys dėjo tiek pastangų, kad pramuštų biurokratijos sieną! Visur kreiptasi taip, kaip tai numato įstatymai. Negi Lietuvoje pareigūnai taip vilkina kiekvieną pedofilijos atvejį?
– Ar kūno kalba gali išduoti ir pedofilą?
– Manyčiau, kad specialistai galėtų jį atskirti.