Nemira Pumprickaitė | LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt
Seime kyla įvairiai vertinamų iniciatyvų – prie tokių priskirtinas Konstitucinio Teismo (KT) galių apribojimas, apie kurį prieš pat šios sesijos pradžią kalbėjo kai kurie parlamentarai. Kol kas tokia iniciatyva tėra kalbų lygio, tačiau ką gali žinoti, kokia mintis šaus išrinktiesiems prieš artėjančius rinkimus. Nes KT ir jo sprendimai kliūva ne vien mažai įtakingiems ir pasireklamuoti mėginantiems Seimo nariams, tradicinių partijų atskiri veikėjai taip pat neslepia savo nepasitenkinimo KT išaiškinimais.
Apie KT galias ir įtaką valstybėje sekmadienį, kai Lietuvoje minima Konstitucijos diena, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ pokalbis su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.
Pradėkime nuo šios savaitės KT išaiškinimo, jog dabartinis rinkėjų skaičiaus skirtumas vienmandatėse apygardose prieštarauja Konstitucijai. Ir iš karto po to, kai šitas Jūsų sprendimas buvo paviešintas, ir VRK vadovas, ir Seimo narys, rinkęs parašus dėl kreipimosi į KT, kalbėjo, kad Seimo nariai tam labai prieštaravo, jie nenorėjo jokių pakeitimų. Tai taip išeitų, kad Lietuvoje galiojo Konstitucijai prieštaraujanti tvarka, ir Seimo nariai tylėjo?
Na, tiesą sakant, kad galiojo Konstitucijai prieštaraujanti tvarka, tai yra aišku tik po mūsų, t. y. KT sprendimo. Iki tol yra preziumuojama, kad ta tvarka Konstitucijai neprieštarauja, tačiau tam tikrų abejonių buvo daugiau, nei akivaizdu. Tos apygardos nebuvo optimizuojamos, nebuvo siekiama kuo tolygesnio rinkėjų paskirstymo, atvirkščiai, buvo įstatymu praplėstos leistinos ribos. Juk ta 10 proc. nuokrypio riba egzistavo, bet vėliau buvo leista 20 proc. Dabar pagal dabartinę būklę jau būtų kelios apygardos, kurios būtų viršijusios ir tą 20 proc. nuokrypį. Na, ir galų gale per paskutinius rinkimus mes savo byloje irgi matėme, ESBO demokratinių institucijų biuras irgi atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje su apygardomis yra blogai, nes pernelyg didelės disproporcijos. Tai, aišku, tą matant, galima būtų kelti klausimą, kodėl nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų.
Gerai, tai tada pakalbėkime apie dar vieną išsakytą mintį tuo metu, kai vyko referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Prieš pat to referendumo įvykimą buvo toks netiesioginis KT paaiškinimas, kad tas referendumas prieštarautų Konstitucijai. Kaip tada su tautos, kaip suvereno, galia – KT lyg ir užkerta tam kelią savo tokiu išankstiniu paaiškinimu?
KT iš tiesų niekam kelio neužkerta, bet Konstitucija yra vertybių sistema. Tam tikros vertybės yra tokios, kurių atšaukti negali net ir pati tauta. Tai iš tiesų yra tam tikros amžinosios nuostatos, kurios įtvirtintos, pavyzdžiui, 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte, aš turiu galvoje nepriklausomybę ir demokratiją, kurios net referendumu negali būti panaikintos. Ir yra kitos nuostatos, kurių negalima apeiti, keičiant tokias Konstitucijos nuostatas, kurias galima keisti lengvesne tvarka. Tai, ką jūs minėjote, pavyzdžiui, dėl žemės, jeigu dabar žiūrėtume atgal, vertintume, tai yra narystės ES aktas. Pagal jį Lietuvos Respublika yra visateisė ES narė, turi vykdyti absoliučiai visus įsipareigojimus, iš jų – ir laisvo asmenų, kapitalo judėjimo srityje, kas suponuoja ir tai, kad ir kiti ES piliečiai turi teisę tokiomis pačiomis sąlygomis, pabrėžiu – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai – čia įgyti žemės. Tai toks referendumas, kuris užkirstų tam kelią, prieštarautų ne tik narystės įsipareigojimams, prieštarautų ir tai pagrindinei, principinei nuostatai, įtvirtintai akte dėl narystės ES, kad Lietuva yra visateisė ES narė. Tai KT viso labo pasakė, kad, kalbant apie Konstitucijos pakeitimus, negali būti daromi tokių nuostatų pakeitimai, kurie prieštarautų kitoms nuostatoms, prieštarautų toms nuostatoms, kurios keičiamos tik referendumu.
O tada KT juk turi tokias galias panaikinti referendumo rezultatus?
Ne, neturi. Kai kuriose valstybėse turi, mes tokių galių tikrai neturime. Iš principo, ką KT galėtų hipotetiškai daryti, bet to niekada nebuvo, tai įstatymas, koks jis bebūtų, priimtas referendume ar Seime, jis gali irgi būti konstitucinės kontrolės objektas. Tai netgi referendumu priimtą įstatymą, KT galėtų tirti, kiek jis atitinka Konstituciją, taip pat, jeigu tai būtų Konstitucijos pataisos, kiek tos Konstitucijos pataisos pagal priėmimo tvarką arba pagal savo turinį neprieštarauja tiems imperatyviems principams, įtvirtintiems Konstitucijoje. Taip, KT tą galėtų daryti.
Jūs, KT, esate tokia valstybė valstybėje. Už jūsų tik sąžinė ir Dievas po to, kai priimate sprendimus. Kaip galite garantuoti, kad tikrai neklystate?
Na, garantuoti, kad neklysti, žmogiškai turbūt negali niekas, nes kas nedirba, tas ir gali neklysti. Bet iš tiesų tai yra elementarus ir valdžių padalijimo sąrangos dalykas, ir elementarūs principai, kad politinė valdžia vis dėlto turi laikytis Konstitucijos. Ir tam yra garantas – KT. Aš pabrėžčiau, kad KT įgaliojimai yra kylantys iš Konstitucijos tiesiogiai, jie yra patvirtinti tautos referendumu, o pats KT yra formuojamas ne kieno nors kito, o Seimo. Bet jis turi būti nepriklausomas, kitaip jis negalėtų kontroliuoti nei Seimo, nei kitų politinių institucijų veiksmų.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lrt.lt
Daugiau apie Lietuvos Konstitucinio Teismo keliamas grėsmes krašto demokratijai skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:
Vytautas Landsbergis: Konstitucinis Teismas yra tarsi ponas mūsų viduje
Dalius Stancikas. Žaidimai su Konstitucija, arba Geriau žinanti liaudis
Verta prisiminti. Vytautas Daujotis. Gelbstint Konstituciją nuo teisininkų
Spaudos konferencija Seime: Ar apginsime Konstituciją nuo Konstitucinio Teismo? (papildyta video)
Vytautas Rubavičius. Konstitucinio Teismo sprendimu Lietuvoje įtvirtintas „Gyvulių ūkis“
Tiesos.lt skaitytoja Emilija: Ar dar galioja 1994 m. Konstitucinio Teismo nutarimas?
Zita Šličytė. Toks Konstitucinis Teismas – tiesiog nelaimė
Povilas Urbšys. Konstitucinis Teismas įteisino partokratinę diktatūrą
Konstitucinis Teismas išsprendė referendumų klausimą
Konstitucinis Teismas verčia Lietuvos Respubliką prezidentės viešpatyste
Konstitucinio teismo išdavystė
Povilas Urbšys. Nutylėtas Konstitucinio Teismo nutarimas
Prof. Vytautas Daujotis: Konstitucinis Teismas įvykdė perversmą
Vytautas Daujotis: Atsisakiusi Konstitucinio Teismo Lietuva daug laimėtų
Prof. Vytautas Daujotis: „Lietuvos teismų sistema save saugos iki galo“
Konstitucinio Teismo pirmininkas R. Urbaitis: Mes papildom Konstituciją
Patirties sambūris: Konstitucinis Teismas kėsinasi į valstybės santvarką
Verta prisiminti. Vytautas Daujotis. Konstitucinis Teismas ir demokratija
Alfonsas Vaišvila. Konstitucinis Teismas: tarp legalios ir kontrabandinės teisėkūros
Alfonsas Vaišvila. Konstitucinis Teismas: tarp legalios ir kontrabandinės teisėkūros (II)
Kastytis Braziulis. Ar reikalingas Lietuvai Konstitucinis Teismas?
Vytautas Daujotis: Geriau Konstitucinio Teismo prie Konstitucijos visai neprileisti
be jokios teisminio darbo praktikos, grynas teoretikas patapo vos ne Dievuliu virs Lietuvos padange, nes ji issirinko JE… Seniai laikas KT funkcijAS PERDUOTI aUKSCIAUSIAM TEISMUI, kaip ir JAV (Supreme Court)ir Lietuva sutaupys milijonus KASMet! Zalimas pamirso, kad TAUTA yra Lietuvos valstybes garantasm o ne koks KT ar AT! Ateis laikas ir juos visus tauta nusluos.
tovariščius žalimas gerą karjerą padarė oberpedofilo valdžios piramidėje.
už gerą tarnybą blogiui sotus ir turtingas kančiose keliaus į pragarą 🙂
Mane stulbina netgi ne savo galių iškėlimas virš tautos ir konstitucijos /taip save vertinančių turime ir daugiau/, baisiausia, kad šitas žmogus nesugeba suregzti suptantamos frazės. Įsiskaitykit į jo sakinius /nebent pacituota netiksliai/. Nežinau, kaip su teisine, bet rišliosios kalbos tas žmogus net pradinėj mokykloj nebūtų išlaikęs /anksčiau toks dalykas buvo, dabar, deja, ne/. Tačiau, nežiūrint to, kad nesugeba suregzti prasmingo sakinio, gali spręsti valstybėje praktiškai viską. Kraupoka.
Mačiau gal perniai šis KT teisėjas kartu su Polikarpovna buvo Katedroje ir priėmė be išpažinties Šv. Komuniją. Jiems viską leidžiame.
Sitas mudakas kas antroje eiluteje pristarauja pats sau-vienoje aiskina,jog niekas,net tauta negali atsisakyti demokratijos ir nepriklausomybes,o kitoje jau aiskina,jog zemes nepardavimas priestarauja EU teisei,kas ir yra nepriklausomybes atsisakymas ir paklusimas niekieno nerinktos EU komisijos direktyvoms.
Jis toks bukas,kad net ir isvartyti nelabai sugeba pagal uzsakyma
Konstitucija nėra labai bloga, tačiau bėda kad ji negalioja Lietuvoj. Pagal konstitucija – visi svarbiausi klausimai sprendžiami referendumu. Taigi referendumu nebuvo sprendžiamas stojimas į NATO, lito atsisakymas. Stojimas į ES buvo antikonstituciškas, nekalbant jau apie tai, kad negalėjo išplaukti tai kad kažkokie ES teisės aktai taptų viršesni už konstituciją, kaip žemės klausimai, jau nekalbant apie kažkokias smulkmenas kaip pabėgėliai, kas iš principo mums neturėtų rūpėti. Imam domėn kad vienas prezidentas antikonstituciškai prezidentavo 10 metų, kad Lietuvoj steigiasi užsienio šalių karinės bazės ir visiems aukščiau minėtiems reikalams piliečiai neturėjo jokios įtakos – reiškia kad nėra jokios demokratijos. Iš to ir kyla grėsmė lietuvių tautai.
laisvųjų menininkų akcijos prie vsd?
pabūgo?
Ne pirmą kartą, o ypač po tokių ištarmių aplanko mintis: Konstitucinis Teismas mūsuose gali VISKĄ. ABSOLIČIAI, BET KĄ. O jei ko nors dar nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai – tai tik todėl, kad dar neprireikė. Kas pasakýtų – ko negalima rasti tekste, jei jis ne skaitomas, bet juo buriama? Dvasių lygyje. Randant ko ten nėra. Nemanau, kad mūsų valstybės Konstitucija blogesnė, klaidesnė už kitų šalių. Tiesiog kažkaip susiklostė, kad Seimas jau seniai labiau rūpinasi savo kanceliarinėmis išmokomis, nei valstybės konstitucinės sąrangos atitikimu tikrovei.
Geriau jau klysčiau.