Be komentarų.
Narystė ES – vienas geriausių Lietuvos istorijoje sprendimų
Trečiadienis, balandžio 30 d. (Vilnius). Minint dešimtąsias Lietuvos narystės ES metines Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino konferencijos „Dešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų“ dalyvius – akademikus, politologus, verslo, politinių partijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.
Valstybės vadovė pabrėžė, jog narystė ES Lietuvos žmonėms užtikrino galimybę laisvai rinktis savo ateitį, patiems kurti saugesnę valstybę ir siekti gerovės.
„Narystė Europos Sąjungoje – vienas geriausių Lietuvos istorijoje sprendimų. Tai vertybiškai naujas mūsų šalies raidos etapas. Pirmasis narystės dešimtmetis jau atnešė daugybę teigiamų pokyčių Lietuvos žmonėms. Šiandien gyvename saugioje ir europietiškas vertybes puoselėjančioje valstybėje, galime džiaugtis augančia ekonomine gerove. Įrodėme galintys prisidėti prie sėkmingos savo ir visos Europos ateities kūrimo“, – sakė Prezidentė.
Pasak šalies vadovės, vienas esminių ES vertybinių principų – judėjimo laisvė – lietuviams jau tapo savaime suprantamu dalyku. Lietuvos žmonės gali nevaržomai keliauti, dirbti ir mokytis kitose ES šalyse, užsienyje įgauti vertingos patirties, susipažinti su naujausiais mokslo išradimais ir inovacijomis. Universitetų mainų programa „Erasmus“ jau pasinaudojo daugiau nei 20 tūkstančių Lietuvos studentų.
Narystė vienoje stipriausių ekonominių organizacijų, Prezidentės teigimu, paskatino ir spartų šalies ekonomikos augimą. Lietuva sparčiausiai iš visų ES šalių kuria gerovę – gyvenimo lygis nuo narystės pradžios mūsų šalyje pakilo trečdaliu. Lietuvos gamintojams, verslininkams ir paslaugų tiekėjams atsivėrė bendra 500 milijonų vartotojų rinka. Lietuviškas eksportas į ES per 10 metų išaugo beveik tris kartus.
Šalies ir žmonių gerovei taip pat didelę įtaką turėjo ES finansinė parama, kuri sudaro beveik ketvirtį mūsų šalies biudžeto. Tiesioginę jos naudą jau pajuto kiekvienas Lietuvos gyventojas. Šiomis lėšomis buvo renovuoti istoriniai ir kultūriniai pastatai, sutvarkytos gatvės ir šalies keliai, apšiltinta kas 5 Lietuvos mokykla, nupirktos naujos, modernios mokymosi priemonės. Panaudodamas europinę paramą verslas kuria naujas darbo vietas Lietuvos žmonėms.
Pasak šalies vadovės, narystė ES ne tik padėjo užsitikrinti ekonominį valstybės saugumą, bet ir siekti energetinio saugumo. Prieš 5 metus pradėta kurti bendra Europos energetikos rinka, ES remia strateginius Lietuvos energetinius projektus – elektros jungtis su Švedija ir Lenkija. Visa tai paskatins žemesnes kainas vartotojams, užtikrins saugų energijos tiekimą ir Lietuvos energetinį savarankiškumą.
Prezidentės teigimu, narystė ES Lietuvai padėjo įtvirtinti savo politines pozicijas tarptautinėje erdvėje. Lietuva sėkmingai išlaikė ES pirmininkavimo egzaminą ir įrodė, jog pirmininkavimo sėkmę lemia ne valstybės dydis, bet nuoširdus darbas, atvirumas partnerių nuomonėms ir bendro sutarimo siekis. Pasak šalies vadovės, išaugo tarptautinės bendruomenės pasitikėjimas Lietuva, o jos žmonės patvirtino galintys aktyviai ir atsakingai prisidėti prie bendros Europos ateities kūrimo.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog šiandien Europos integracijos sėkmė ir įsitraukimas Lietuvai svarbesni nei bet kada anksčiau. „Rusijos agresija Ukrainoje iš esmės keičia saugumo situaciją, griauna nusistovėjusias tarptautinių santykių normas, todėl Lietuvos saugumui yra labai svarbi stipri ir susitelkusi ES, kuri gali atsverti imperines Rusijos ambicijas. Pirminė politinė ES paskirtis – kurti taiką ir stabilumą – šiandien aktuali kaip niekad“, – pabrėžė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, negalime sau leisti suabejoti vieningos Europos ateitimi. Turime siekti efektyvios ES, kuri leistų atkurti žmonių pasitikėjimą.
2014-04-30, Prezidentės spaudos tarnyba
Kitą, ne tokią optimistinę, Lietuvos visuomenės būklę liudija prezidentės paprastai nutylimi faktai, ne kartą minėti Tiesos.lt. Juos nutyli ir prezidentei paslaugi oficiali žiniasklaida, ir politikos ar ekonomikos apžvalgininkai bei komentatoriai.
Pilietinis Tiesos.lt portalas norėtų šiuos faktus priminti:
– per pastaruosius penkerius metus Lietuva neteko 229 000 gyventojų – 190 000 dėl emigracijos, 39 000 dėl neigiamų demografinių tendencijų;
– augant BVP žmonių realios pajamos sumažėjo 12 nuošimčių;
– padidėjo socialinė atskirtis, vien viešajame sektoriuje aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų atlyginimai šiandien skiriasi 10–12 kartų;
– apie 30 nuošimčių gyventojų skursta;
– valstybės skola per penkerius metus išaugo tris kartus;
– stiprėjo socialinė depresija – 10 000 žmonių iš gyvenimo pasitraukė dėl smurtinių mirčių (savižudybių, žmogžudysčių), reikšmingai sumažėjo gimstamumas (2009 m. jis siekė 36 682, 2012 – tik 30 459);
– augo korupcija – Lietuva pripažinta viena korumpuočiausių valstybių Europos Sąjungoje, net 27 nuošimčiai lietuvių susiduria su kyšininkavimu, 83 nuošimčiai įsitikinę, kad šalies teisėjai yra korumpuoti.
Čia verta prisiminti ir politinius teismus prieš pilietines akcijas rengusius visuomenininkus, valdžios smurto liudytojais tapusius Lietuvos Respublikos piliečius.