ELTA
Kaip veikia kovai su korupcija sukurti įrankiai ir kaip užtikrinti atsakomybės už korupciją neišvengiamumą prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovais.
„Transparency international“ paskelbtame 2015 m. korupcijos suvokimo indekse Lietuva iš 39 vietos pakilo į 32. Nuo 2009 m. Lietuva indekse iš 52 pozicijos pakilo per 20 pozicijų. Ekspertų teigimu, Lietuva turi gerus kovos su korupcija įrankius, todėl pažanga – akivaizdi. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad negebant tinkamai taikyti įstatymų, dažnai priimtos kovos su korupcija priemonės neveikia.
„Pareigūnai kasmet išaiškina vis daugiau korupcinių nusikaltimų, atskleidžia daugiau sudėtingų korupcinių schemų. Tačiau skiriamos bausmės neatgraso: didžioji dalis korumpuotų asmenų vis dar išsisuka nuo realios bausmės arba atsiperka menkomis baudomis. Įsigalįs nebaudžiamumas pakerta žmonių pasitikėjimą teisingumu, todėl korumpuoti asmenys negali išsisukti nuo bausmės“, – sakė prezidentė ketvirtadienį vykusiame susitikime.
Pagal naujausio Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis, 46 proc. apklaustųjų nurodė nematą prasmės pranešti apie korupcinius atvejus, nes su tuo susiję asmenys vis tiek liktų nenubausti. Net 79 proc. 2014 m. už kyšininkavimą nuteistų asmenų atsipirko nedidelėmis baudomis, o vidutinė bauda už korupcinį nusikaltimą pernai siekė 4,5 tūkst. eurų ir tai sudarė tik dešimtadalį galimos maksimalios baudos. Maža to, neišieškota nė pusės skirtų baudų.
Prezidentės teigimu, korupcijos daromos žalos valstybei neatitinką baudų dydžiai ir stringąs jų išieškojimas yra didelė kliūtis kovojant su korupcija, todėl prokuratūra turi atsakingai įvertinti valstybei padarytą žalą ir griežčiau kontroliuoti nuosprendžio vykdymą bei baudų išieškojimą.
Nors išaiškintų ir teismų nagrinėjimui perduotų korupcinių atvejų skaičius kiekvienais metais auga, tačiau mažėja nuteistų ir daugėja išteisintų asmenų. Net ir paskyrus sunkiausią bausmę – laisvės atėmimą, beveik 80 proc. nuteistųjų ji atidedama. Taip nuteistasis ne tik išvengia baudos, bet ir lieka laisvėje.
Šalies vadovė pabrėžė, kad vien represijomis korupcijos neįveiksime, būtina su ja kovoti ir kitomis priemonėmis. Nesąžiningi asmenys turi būti šalinami iš valstybės tarnybos, o asmenims, kurių turtas neatitinka gaunamų pajamų, taikoma mokestinė atsakomybė, todėl būtina greičiau plėsti pajamas ir turtą privalančių deklaruoti asmenų ratą. Be to, visos institucijos privalo informuoti visuomenę ne tik apie pradėtus tyrimus dėl korupcijos, bet ir jų rezultatus, kad žmonėms nekiltų abejonių dėl korupcijos nebaudžiamumo.
Kova su korupcija – vienas pagrindinių prezidentės prioritetų. Per 6 metus D. Grybauskaitės inicijuotomis įstatymų pataisomis buvo užkirstas kelias korupcijai skiriant bankroto administratorius, fiktyviems skolos rašteliams ir vekseliams siekiant pagrįsti neskaidrias pajamas, užtikrintas didesnis interesų deklaracijų viešumas bei pasiūlyta įvesti aukštesnius antikorupcinius standartus savivaldybių ir jų valdomų įmonių veikloje.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Saulius Urbonavičius pasidžiaugė pakilusiu šalies korupcijos suvokimo indeksu, nors pripažino, kad pažanga padaryta ne visose srityse.
„Dar tikrai turime atkreipti dėmesį į nepotizmo problemą, į valstybės lėšų skirstymo, jų panaudojimo ir jų panaudojimo viešinimo problemas, taip pat į neteisėtą lobistinę veiklą, viešųjų paslaugų skaidrinimą, asmenų, skiriamų į tam tikras pareigas, tikrinimą. Tai – ne mūsų nuomonė. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad šioje srityje mes dar esame įstrigę, arba regima net ir pablogėjimo ženklų “, – sakė S. Urbonavičius.
Pasak STT vadovo, vien tik baudžiamosios bausmės, įskaitant didžiąja dalimi baudos, neatgraso nuo korupcijos nusikaltimų vykdymo. Jis patikino, kad STT pasiruošusi dalintis informacija apie jau nustatytus korupcijos su Valstybine mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pripažino, kad prokurorai korupciniams nusikaltimas turėtų siūlyti adekvačias, griežtesnes bausmes, patys būti aktyvūs šiuo klausimu. Pasak jo, retu atveju prokurorai skundžia bausmes, paskirtas už korupcinius nusikaltimus.
„Manau, kad tikrai prokuratūra turi dar potencialo gerindama ikiteisminio tyrimo kokybę, galbūt reikalaudama papildomos atsakomybės iš aukštesniųjų prokurorų, kurie vis dėlto turi ikiteisminius tyrimus kontroliuoti. Labai svarbu, ar asmenys bus nuteisti ar išteisinti, o priežasčių tikrai būna labai įvairių, pavyzdžiui, procesinių normų pažeidimai. (…) Prokuratūra tikrai turi dar potencialo gerindama kovos su korupcija kokybę“, – pakartojo E. Pašilis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas žadėjo, kad bus siekiama išplėsti asmenų, deklaruojančių turtą ir pajamas, sąrašą. Į šį sąrašą turėtų būti įtraukti farmacininkai, gydytojai, odontologai, dirbą viešajame sektoriuje, advokatai, bankroto administratoriai. Esą toks įstatymas jau užregistruotas, jam dar turės pritarti Seimas.
„Tos sritys, kur yra didžiausia rizika atsirasti korupciniams nusikaltimams“, – pabrėžė D. Bradauskas.
Kita vertus, pasak jo, jau dabar VMI turi pakankamai svertų stebėti fizinių asmenų, kurie galimai gauna neskaidrias lėšas, finansinius judėjimus ir tai veikia efektyviai, tačiau viešinti negalima dėl asmenų duomenų apsaugos.
Be to, VMI vadovas patikino, kad didesnis dėmesys bus skiriamas neteisėtam praturtėjimui, neatitikimui tarp turto ir pajamų. Esą tai bus apmokestinama, mokestinės prievolės bet kokiu atveju išliks. Pareigūnas taip pat priminė, kad Lietuvai stojant į EPBO iki 2016 m. šalis visiškai turi ratifikuoti įstatymą dėl prisijungimo prie antikorupcinės konvencijos Pagal tai Mokesčių inspekcija turės įgyti gebėjimus vertinant atskaitymus iš pelno, įvertinti, ar vienos ar kitos įmonės nėra davusios kyšių. Be to, VMI žada griežčiau kontroliuoti politinių partijų ir rinkiminių kampanijas.
„Mes nelauksime jokių pranešimų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos. Tiesiog nustatytais rizikos kriterijais vertinsime patys ir imsimės atitinkamų veiksmų“, – teigė D. Bradauskas.
juokiasi teisėjai, prokurorai, energetikai, maximiniai iš STT kovos su korupcija 🙂
(durnelių šaika tie STTišnikai – taip sako)
Galėtų jau baigt tą savo kovą. Nusibodo.
Beje, gal kam teko dalyvauti Burokevičiaus laidotuvėse. Ar atsiuntė vainiką savo senam kovų draugui, su kuriuo kariavo mažuosius karus iki pat pučo.
jie daugiausiai pralobo is ,,grazinamu zemiu” ir t.t. Kokiomis sumomis disponuoja prezidentura in corpore? Sveicarijos bankas jau atskleidzia kas ir kiek , is kur laiko pas juos pinigus. O kaip su Svedijos bankais, kurie apiplese Snoro banka, vadovaujami…
Kaip matome , per sesis Grybauskaites kadencijos metus , ‘kova’ vyksta TIK liezuviais ir ataskaitose Briuseliui , nes kiekvienas gyvenantys ir besidomintys SAVO salies reikalais mato , kad korupcija suizulejusi , politiniai stogai sutvirtejo , Lietuvos sodybu tustejimas tesesi , K dvasios igauna vis daugiau galiu Lietuvos Konstitucija naudotis , kaip irankiu siauro rato interesams pateisinti ,apginti !
amžina kovotoja ir nieko nedarytoja. didelis darbas – kartoti tuos pačius žodžius ir klapsėt akimis.
Visi mato: karalius nuogas! Ne tik mato, bet ir garsiai jam sako, kad jis nuogas, bet karaliui nei motais – žygiuoja sau maršo ritmu ir šypsosi. Amsėkit sau kiek tik telpa, o aš su savo nuoga kariauna žygiuoju toliau. Ką laimėjot? Kol jūs alkani amsit, mes toooli nukeliausim, mūsų nepasieksit. Atia!
medicina?Nėra nieko bjauriau ,kada sergantis žmogus turi kažkamtai krauti į atvėpusią kišenę.
Todel visos valstybines tarnybos turi saziningai dirbti ir atsiskaityti Prezidentei.O ne sedeti uz kreivu langu ir kurti nekaltiems kaltinimus ir bylas.Net paciai Prezidentei JIE vis bando suklastoti apkalta ir kaltinimus!
supratau, tai čia apie politinę korupciją nė mur-mur, o ji ir yra viso blogio ašis.
Grybauskaitė kovos su korupcija, tol korupcija klestės.
Kol Lietuvoje dar nepanaikinta nekaltumo prezumpcija, Prezidentė nekalta. O konstitucijos pataisą, naikinančią nekaltumo prezumpciją pasirašo ne kas kitas, o prezidentė. Taip kad Paksas pražiopsojo pasinaudoti veikusia nekaltumo prezumpcija. Visuomenėje buvo paskleista klaidinanti formulė „Paksas nekaltas – aplinka kalta”. O kuo ji kalta, jei galiojo nekaltumo prezumpcija? Todėl ir išėjo viskas aukštyn kojom. Kaltoji aplinka liko švarutė, o Paksas kaltas.
Prezidentė turėtų nueiti į prokuratūrą ir paliudyti savo nekaltumą,užbėgdama už akių, kad neprasidėtų nevaldomas apkaltos procesas.
Kada Grybauskaite liudys del Ulbinaites, ar ji cia taip pat „NE PRIE KO” kaip Palaitis.Korupcija polikoje, teisesaugoje ir visoje valstybeje klesti, o Salaseviciutes atviras pasakymas del menko dydzio pakisos prilygo bombos sporgimui. O kad tokiu dydziu butu sureaguojama i visas korupcijas, kad prokurorai neisleistu nusikaltusiu oligarchu i „komandiruotes”. Sis triuksmas turi kita prasme dengti esminius, didelius trukumus valstybeje.