Prabėgo jau kelios dienos, kai šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuvos „vaikai turi augti šeimose“, ir pateikė Seimui įvaikinimo praktiką skatinti turinčias Civilinio kodekso pataisas.
Deja, žurnalistai per šias dienas neturėjo progos paklausti, o pati prezidentė nesiteikė paaiškinti, kas valstybės institucijoms iki šiol trukdė ir trukdo pasiekti, kad kuo daugiau Lietuvos vaikų augtų šeimose.
Ar Civilinio kodekso pataisas pateikusi Dalia Grybauskaitė jau pasirūpino, kad į Gatajevų šeimą būtų sugrąžinti čečėnų vaikai, kuriuos prievarta iš šeimos išplėšė Valstybės saugumo departamentas?
Gal ponia prezidentė, jei dar ne per vėlu, pasirūpins, kad į gimtuosius senelių namus ar bent į tėvynę ir į lietuvišką mokyklą sugrįžtų teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimu Policijos departamento Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos programai prievarta perduota ir oficialiai „valstybės paslaptimi“ paversta Deimantė Kedytė?
Siūlome susipažinti su prezidentės spaudos tarnybos paskelbta žinia apie D. Grybauskaitės teisinę iniciatyvą.
Trečiadienis, spalio 1 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama sumažinti vaikų, patenkančių į globos namus, skaičių ir paskatinti įvaikinimą.
Prezidentės pataisomis siūloma riboti vaikų iki 3 metų amžiaus patekimą į globos namus. Patys mažiausieji į globos institucijas patektų tik išskirtiniais atvejais, kai yra būtina specializuota sveikatos priežiūra ar slauga. Taip pat jei vaiko šeima negali užtikrinti tinkamos globos, o bendruomeninės paslaugos savivaldybėje nėra išplėtotos.
Pataisos taip pat numato griežčiau riboti laikinosios globos trukmę, kad įvaikinimas vyktų sparčiau. Šiuo metu laikinoji globa vaikų namuose dažnai trunka iki 5 ir daugiau metų, o tai yra viena pagrindinių kliūčių vaikams patekti į naujas šeimas.
„Vaikai turi augti šeimose. Būtina pasirūpinti, kad mūsų mažiausiųjų interesai būtų apginti ir jie turėtų kuo daugiau galimybių gyventi šeimos aplinkoje. Lietuva turi atsisakyti sovietmečio palikimo ir realiai mažinti įstaigose globojamų vaikų skaičių“, – sakė Prezidentė.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, vertinantis, kaip valstybės įgyvendina Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, yra pareiškęs, jog Lietuva turi sumažinti didelį iš tėvų paimamų ir institucijose apgyvendinamų vaikų skaičių, ypač vaikų iki 3 metų amžiaus.
Lietuvoje vaikų globos sistema yra viena problematiškiausių Europos Sąjungoje. Šalyje veikia daugiau nei 100 vaikų globos institucijų, o tai neatitinka tarptautinės praktikos.
Iš viso šalyje yra apie 10 tūkst. vaikų, likusių be tėvų globos. 2013 m. pabaigoje beveik 60 proc. iš jų augo globėjų šeimose, 37 proc. – institucijose, likusieji – šeimynose.
Nuotrauka – Dž. G. Barysaitės.
2014-10-01, Prezidentės spaudos tarnyba