Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

„Pasaulis yra giliausios dieviškosios esmės apraiška, viskas jame – pradedant kasdieniais reiškiniais, gyvų būtybių atsiradimu iš sėklos ir baigiant istorijos eiga – yra stebuklinga. Tik pripratimas užtemdė mumyse stebuklo jausmą.
Šv. Augustinas, IV–V a.

Vėlinės. Pats metas kalbėti apie svarbiausius dalykus, kuriems paprastai neturime laiko. Nors, kaip sako mano dukra Elena, mes ir negalime turėti laiko – tai jis turi mus.

Provokuoju internetu bičiulį, kuris netiki Dievu (tiksliau, kuris tiki, kad materija yra aukščiausia egzistencijos forma), klausdamas: „Kaip netikintys priima Vėlines? Kokia prasmė jiems lankyti kapus, jei viskas baigiasi kūniška mirtimi ir kūnas jau sudūlėjo? Juk tokiu atveju geresnis prisiminimas yra nuotraukų sklaidymas :)…

Ir štai koks užverda pokalbis (B – bičiulis, A – aš).

B.: – Sokurovas (garsus rusų Aleksandras Sokurovas, pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą) mane įtikino, kad ginčytis su tikinčiais beprasmiška, nes jie labai kategoriški. Ir tai suprantama.

A.: – Sokurovas pasakė nesąmonę. Yra priešingai, tai netikintys kategoriški ir labai vienodi savo kategoriškumu. O štai tikintys – labai skirtingi. Netikintis žino, kad po mirties nieko nėra – ir taškas. Čia ateisto riba ir rėmai. Kas gali būti kategoriškiau (ir nuobodžiau) už vieną vienintelį linijinį suvokimą?

O štai tikintys skirtingi ne tik savo tikėjimais, bet ir pažinimu. Tikintis nuolat gilinasi: koks tas Dievas, kokie angelai, kaip suprasti tą ar kitą Švento Rašto žodį? Tikintis žmogus net gali suabejoti Dievo buvimu, o štai netikintis tokių abejonių – o gal Dievas yra? – sau neleidžia.

Taigi, jei netikintis žmogus šiuo klausimu žino tik TAŠKĄ, tai tikintis – mažiausiai DAUGTAŠKĮ. Gas gi iš jų kategoriškesnis?

Negaliu čia apsieiti be logiškojo Gilberto Chestertono (ištraukėlė iš „Ortodoksijos“):

„Krikščionis suvaržytas tik ta prasme kaip ir ateistas. Jis negali laikyti krikščionybės klaidinga ir likti krikščionimi; o ateistas negali laikyti ateizmo klaidingu, išlikdamas ateistu. Tačiau viena labai ypatinga prasme materializmas daug labiau riboja nei spiritualizmas. Ponas McCabe mano, kad aš esu vergas, nes man neleidžiama tikėti materializmu. Aš manau, kad vergas yra ponas McCabe, nes jam neleidžiama tikėti fėjomis. Tačiau ištyrę abu draudimus pamatysime, kad jo draudimas yra daug griežtesnis negu mano. Krikščionis gali visiškai laisvai tikėti, kad visatoje yra nemažai nustatytos tvarkos ir neišvengiamo vystymosi. Bet materialistui neleidžiama į jo nepriekaištingą mąstymo mašiną atnešti nei mažiausios spriritualizmo ar stebuklų dalelės. McCabei negalima išsaugoti nei mažiausio nykštukėlio, pasislėpusio po raktažolės žiedeliu.

Krikščionis pripažįsta, kad visata daugialypė ir net kiek padrika, lygiai kaip sveikas žmogus žino esąs sudėtingas. Sveiko proto žmogus žino esąs šiek tiek žvėris, šiek tiek šėtonas, šiek tiek šventasis, šiek tiek pilietis. Klausykit, sveiko proto žmogus netgi žino esąs šiek tiek beprotis. Bet materialisto pasaulis visai paprastas ir pastovus, panašiai kaip beprotis tvirtai žino esąs sveikas. Materialistas įsitikinęs, kad istorija tėra griežta priežastingumo grandinė, jis negali tikėti nei nykštukais, nei velniais [nes tuomet teks patikėti ir stebuklais, ir Anapusiniu pasauliu – A.]. Todėl materialistai ir bepročiai neabejoja ir yra uždaryti savo ribotume“.

B.: – Perskaičiau su šypsena. Ar matei Sokurovo filmus – užpernai jis pelnytai apdovanotas Europos kino akademijos premija „Už gyvenimo pasiekimus“. Sokurovas yra labai gilus, plačių pažiūrų, dvasiškas žmogus. Jo filmai – taip pat.

A.: – Kodėl vartoji žodį „dvasingas“? Kaip netikinčiam gali būti kažkas „dvasingas“, jei nėra dvasios?

B.: – Gali. Kaip tikintis gali būti net ir labai labai nedvasiškas.

A.: – Iš mūsų susirašinėjimo iškyla du klausimai: kas yra dvasingas ir iš ko kyla dvasingumas?

B.: – Sutinku, kad tradiciškai dvasingumas tapatinamas su religingumu. Tačiau sekuliarizmo plitimas praplėtė dvasingumo sąvoką. Dabar dvasingumu įvardinama harmonija, meilė, taikingumas ir pan. Panteizmas dvasingumą įžvelgia visame supančiame pasaulyje.

Nereikia suprimityvinti dvasingumo sąvokos siejant ją tik su religija. Jei Lietuvoje 34%, o Estijoje 84% apibūdino save nereligingais, negi tai reiškia, kad tiek daug nedvasingų žmonių?

Vienas garsiausių pasaulio mokslininkų Stephenas Hawkingas, lygindamas religiją ir mokslą, rašo: „Yra esminis skirtumas tarp religijos, pagrįstos dogmomis, ir mokslo, pagrįsto stebėjimais ir logika. Mokslas nugalės, nes jis veikia. Mokslas prognozuoja, kad daugybė įvairiausių visatos elementų spontaniškai atsirado iš nieko. Tai yra atsitiktinumas, kurio dalimi ir mes esame. Manau, kad smegenys yra kompiuteris, kuris nustoja veikti, kai jo komponentai sunyksta. Be šio „kompiuterio“ nėra dangaus ar „gyvenimo po gyvenimo“. Tai yra tik gražios pasakos žmonėms, kurie bijo tamsos“.

Savo knygoje „Didysis projektas“ Hawkingas tvirtina, kad Visatos sukūrimui nereikalingas joks kūrėjas: „Kadangi egzistuoja tokia jėga kaip gravitacija, Visata galėjo ir sukūrė save iš nieko. Kai yra gravitacija nėra jokios būtinybės Dievui „įžiebti“ ugnį ir priversti Visatą judėti“.

A.: – Domėjausi Hawkingo teorijomis, bet kai jis Dievą (aukščiausią energiją) pakeitė gravitacija, man tapo nebeįdomus. Nes kiekvienas mąstantis jam užduos triuškinantį klausimą: o iš kur atsirado gravitacija? Iš nieko? Juk iš pirmojo termodinamikos dėsnio žinome: niekas iš nieko neatsiranda ir niekas niekus nepradingsta. Hawkingas su savo teorijom mirė šį pavasarį, įdomu, ką dabar teigtų jo siela 🙂

Bet grįžkim prie dvasingumo. Filosofijoje, kaip ir bet kuriame moksle, labai svarbu tiksliai vartoti terminus, kitaip – visiškos džiunglės.

Dvasingumas yra nuo žodžio dvasia, o ne nuo „meilė“ ar „vienovė“.

Taip, panteistai tiki, kad viskas – kūnas ir dvasia – yra vienis, bet jie taip pat tiki, kad iš mirusio kūno siela persikelia į kitą kūną.

Prieš keletą metų viename seniausių Šveicarijos universitetų, Lozanoje, Dalai Lama kalbėjosi su mokslininkais apie sielą ir kūną. Ir štai ką pasakė Dalai Lama XIV:

„Širdies sustojimas dar nėra mirtis. Tai mirimo procesas. Mirtis ištinka tik tada, kai jautrioji sąmonė palieka kūną ir jis pradeda irti. Mes žinome ne vieną atvejį, kai pomirtinė meditacija užsitęsia ne vieną dieną.

Kai mirė aukštasis Lama, puikus mokslininkas, filosofas, kagjupo mokyklos vadovas, JAV mokslininkai jam ant pakaušio pastatė specialų tiriamąjį prietaisą. Praėjus kelioms dienoms po Lamos mirties, aparatas smegenų srityje užfiksavo labai trumpus elektrinius impulsus. Mokslinio pagrindimo tam kol kas nėra.

Pomirtinę meditaciją gal ir gali patirti ir paprastas žmogus. Tačiau patyrę praktikuotojai ją patyria kur kas lengviau. Jei jūs to nepraktikavote bent kelis metus, to patirti beveik neįmanoma. Reikia ištirti, kas vyksta irstant paprastų žmonių grubesnio lygio sąmonei, kai pojūčiai (suvokimas) palaipsniui nyksta, o pas patyrusius praktikuotojus, nepaisant grubaus lygio sąmonės irimo, suvokimas išlieka ir meditacija vyksta jautriausiame sąmonės lygyje.“

Visiškai pritariu Tau, kad netikintis žmogus taip pat neretai būna dvasingas, nes jis juk taip pat turi dvasią!

Kada žmogus – nesvarbu – tikintis ar netikintis, būna dvasingas? Kai elgiasi taip, jog dvasiai skiria viršesnę vietą nei materijai. Pavyzdžiui, kai aukojasi dėl kitų. Dainuojantis žmogus paprastai atrodo dvasingesnis nei valgantis (nes Danguje angelai – dvasios gieda, bet ne valgo :)). Menininkas (dvasinių dalykų kūrėjas) dažnai būna dvasingesnis už kirpėją ar virėją, jei šie nuolat netobulina (netreniruoja) savo dvasios malda, kontempliacija, meditacija…

Giliai tikintis žmogus, nuolat praktikuojantis šioje srityje, visuomet bus dvasingesnis už to nedarantį. Tuo gali įsitikinti žiūrėdamas į Dalai Lamą, popiežių Joną Paulių II, popiežių Pranciškų, Tėvą Stanislovą ir daugel kitų, tikinčių, kad dvasia aukščiau materijos.

Dvasingas žmogus – nesvarbu, tiki jis tuo, ar ne – yra pats geriausias dvasios buvimo įrodymas 🙂

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
32 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Mistika yra ryšys

su išėjusiais.Vakar per žinias viena moteris iš Panevėžio pasakojo,kaip jiems buvo sunku,kai mamos palaikai liko Sibire,o jie grįžo į Lietuvą.Ir tik parvežus palaikus ir perlaidojus Lietuvoje jiems tapo ramu ir gera.Protas sako,kad mirus nieko nelieka,nėra,tačiau širdis sako kitaip.Kodėl atėjus prie kapo ,jauti to žmogaus,giminės dvasią?

Tikėjimas

Yra privalumas, turėti atramą dvasios ramybę, netikintis neturi nieko, tik neramybę.

Savivaldybės

Lietuvoje turi darbuotojus iš viešųjų darbų.Kada Lietuvoje bus tvarka,kad negalintis atvažiuoti iš toli žmogus,ateis į savivaldybę,užpildys prašymą,sumokės kad ir nedidelę sumą ir jo kapas bus vienodai kukliai prižiūrėtas.Kaip ir visų netvarkomų kapų.Tai būtų ne vien paslauga žmonėms,tačiau ir istorijos saugojimas,to miestelio žmonių pavardės,metai,įrašai antkapiuose atspindi daug įvykių.

ah1

vajė… ale tai „papylė” palė save/pafilosofavo… Tai ne tikėjimas tai veda/žinojimas ateinantis iš pasamonės ir vadovavimasis žinojimu: šeimos ir artimieji yra mūsų tvirtybė. Ir būtent šios pagoniškos/nežydiškos išminties – mylėti savo artimus/ mylėti savo artimą kaip save patį Jėzus Kristus mokė žydus, kurie savo artimą akmenimis užmėtydavo o vaikus laužan sumesdavo/holokostindavo pagal Bibliją.Jėzus Kristus prieš ateidamas pas žydus buvo Himalajuose ir ten „paragavęs” vedizmo/ žinojimo/mokslo/išminties buvo Brhamos/ Laiko/L/Elio pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis būti rabiu/ mokytoju ir mokinti žydus nežudyti savo artimųjų o mylėti juos. Dėl širdies sustojimo. Tai kad širdis sustojo dar nereiškia kad žmogus mirė: va, Biblijoje rašoma kad prisikėlė iš numirusių ne tik Jėzus Kristus, bet buvo ir kitų numirėlių vaikštynės/ir kiti numirėliai lindo iš… Skaityti daugiau »

ah1

matomai nebereikalo mergaitė Elena taip galvoja apie Brahmą/Laiką/L/Elį. Vien vardas Elena nebyliai veda į tai kad vaikas su vardu Elena, nuolat girdėdamas kreipiniantis i jį Elena, negali pasąmonėje nežinoti kad Laikas/L/elis vienas – El-ena ir mes visi esame jame Brahmane/ Laike/Aukščiausioje esybėje.

Lyg ir nieko

Bet kam čia Pranciškų su Stanislovu kišti, tai nesupratau. Ar autorius jais žavisi, ar užsiima politkorektiškumu?

Puikios

aitoriaus mintys.Esme geriausiai nusako paskutines dvi pastraipos.Yra gera lietuviska patarle.Dvasios ubagai.Tai tie, kurie turedami Dvasia ja neigia.Taip ja skurdindami ir save naikindami.

stasys

Jei jau radai tiesa kam ieškoti kažko papildomo sau patvirtinimu ? Kam neabejojančiam tas klausimu ir minčių monologas ? tie bandymai parodyti kur ateistas klysta ? Viduramžiais mokslas buvo deginamas ant laužo ir tas visatos pažinimas buvo smerktinas , šiandiena situacija jau kita ..Progresuojantis mokslas leido pasitempti tikinčiam žmogui ne tik dvasiškai bet ir tikėjimą dievu priartinti prie žmogaus susikurto pasaulio . Todėl pilnai galima teigti kad žmogus ir yra tas dievas kurio galios auga eksponentiškai jam kaip asmenybei vystantis . Tie amžini ginčai kas teisus o kas ne neturi nei mokslinio nei dvasinio pagrindimo taip kaip pats mokslas kuria progresą ir tarnauja žmogui .. religija irgi .Manau ji tapo neatsiejama mokslo dalimi , taip kaipo žmogui leidžia užduoti klausimus… Skaityti daugiau »

neverta ginčytis su nabagėliais

ateistai (ypač komuniagos bei putinistai ir pederastai) nesupranta kiek daug jie netenka.
tai reikia tik pasimelsti už nabagėlius ir anot Adelės Dirsytės:
Viešpatie, pasigailėk ir tų, kurie mus persekioja ir
kankina, duoki ir jiems pažinti Tavo meilės saldumą.

ah1>2019-11-3 17:25

gydykis Jėzum Kristum – ne sveikiems reikia gydytojo o ligoniams, mokė mokytojas/rabis Jėzus Kristus ir vis gydė, gydė sergančius žydus. Gydydamasis Jėzumi prisipažįsti kad esi ligonis kad tau reikia pagalbos, kad tu skęsti – o susirgai kad nesilaikei Brahmos/ Laiko įstatymų: Ritos/ Rėdos-tvarkos/ Aukščiausios tiesos dėsnių. Kas laikosi Brahmos/Laiko įstatymų Ritos/ Rėdos- tvarkos tas gyvena aukščiausioje tiesoje.

atsiprašau, kad ne į temą

Taip vadinamos „didžiosios žiniasklaidos” ir visų „kakotojų” prieš Kremlių taip ir liko nepastebėtas įvykis Maskolijoje, Permės krašte, nors čia turėtų kažkaip įsikišti ir Lietuvos ambasada, nes žmogus gerą darė.
Permės krašte, apie 30 km. nuo Kudymkaro, organizacijos „Memorial” vietinio padalinio vadovas sutvarkė lietuvių ir lenkų tremtinių kapines, iškirto krūmynus ir kapines gožusius medžius. Už ką susilaukė kratų bute bei biure ir teisinių sankcijų.
Apie tai sužinojau iš Viktoro Šenderovičiaus žiūrėdamas laidą „Osoboje mnenije”. Beveik pačioje pradžioje ir kalbama apie tai.
Nuoroda: https://youtu.be/fXUoBzrPte4

T0mas J.

Stancikas kalbasi su anoniminiu bičiuliu.
Kaip madinga tampa anonimai žurnalistikoje.. Nesižaviu tuo.

Tomui Jakučiui

D. Stancikas kalbasi pats su savimi. Kartais pasitaiko po tam tikrų procedūrų.

stasys

2019-11-3 22:16 .be atitinkamo leidimo negali tokius darbus ten atlikti .. žmogui nuskils jei atsipirks tik administracine nuobauda . Lietuva neturi svertu nei padėti nei užtartį .

stasys

cit. ” Baisiausios sielai formulės – pyktis, baimė, dogmatizmas ir, baisiausia, fanatizmas. Jei religijoje kokia nors forma tai dominuoja, tokia religija tikrai kritikuotina ir ja reikia abejoti.” Tai juk paprasto žmogaus trukumai ..prie ko gi čia religija kuri remiasi dvasingumu ir tikėjimu . Painiojate galus Vaidai Vds.

cvekas

į matricą įveltas žmogus gali tikėti, bet gali ir netikėti… mes esame bejėgiai prieš gamtą ir prieš laiką, bejėgiai net savo dvasios stiprybe, kai tiesa slypi arba anapus pažinimo arba sąmokslo teorijose, kurios nepaklūsta nei mokslui, nei dogmom…

kas čia vyksta?

durnių balius

paklydai

durniams čia skaityt neprivalu.

stasys

cit.” O kad nežinai, kas yra tikras dvasingumas ir tikras tikėjimas, tau, kaip ateistui, atleistina. ” Tada kaip ateistas paklausiu , kaip pats apibubintum tuos dvasingumo skirtumus ?. Ko negalėčiau aprėpti dvasiškai be tikėjimo būdamas ateistu ? Jei tu apčiuopiamu skirtumu nėra tada pats žmogus kuri dievą savo vidumi ..o bažnyčia tėra tik surūdijęs cviekas apie kuri priversti suktis gyliai tikintis žmonės .

Nusivylęs katalikas

…Vieną kartą užeinu į kabinetą pas kolegas, o jie ir klausia: ,,Ar Dievas egzistuoja”. Galvoju, čia kažkas jau bus. Sakau: ,,Taip”. ,,O Kalėdų Senelis”. Apdairiai atsakau: ,,egzistuoja žmonių mintyse ir fantazijose”. ,,O Dantukų Fėja?” Čia mano kolegos mane ir pribaigė.
Beje, bendraujant su netikinčiais žmonėmis, galima išgirsti tokių minčių, kokių niekad nepasakys religingas žmogus, ir kurios verčia rimtai pamąstyti. Taigi tikėjimas. Religingam žmogui tikėjimas į Dievą – PRIVALOMAS, savaime suprantamas ir nediskutuojamas, o nereligingam – tikėjimas Dievu, Kalėdų Seneliu ir Dantukų Fėja yra visiškai lygiavertis. Tada ilgokai mąsčiau apie tikėjimą. Suvokiau, kad tai ko moko Bažnyčia yra skirta tiktai katalikams. Netikintiems ( arba kitų religijų ) žmonėms – tai visiškai neveikia…
Trumpai – tiek.

stasys

2019-11-4 11:34 > Jus galite save bent paguosti tuo jog nusivylimas nepadarė Tamstos ir tuo ateistu . Tai kuo dabar manas esas ? išklydęs iš savo kelio .

buvęs katalikas, dabar komunistas

prašiau Dievo, kad duotų pinigų, turtų, valdžią ir mergų.
nedavė.
paprašiau Partijos.
kad būčiau patikimas, tai apskundžiau ir įskundžiau patriotus bei katalikus.
Partija VISKĄ davė.
VOT !!!

Nusivylęs katalikas

Visiškai nenoriu sutikti su autoriaus teiginiu: ,,Tikintis žmogus net gali suabejoti Dievo buvimu, o štai netikintis tokių abejonių – o gal Dievas yra? – sau neleidžia. ” Yra kaip tik priešingai. ,,Netikintis” žmogus gali sau leisti viską, gali ir atsiversti į tikėjimą. O va tikinčiajam sąžinės sąskaitoje yra parašyta:  ,, … Ar neabejojai…”. Taigi tikinčiajam abejoti yra kančia ir didelis savęs laužymas ( ką galiu paliudyti savo pavyzdžiu ). Nors kita vertus, čia tikėjimui slypi ir didelis pavojus. Tikėjimas, besiremiantis vien tik tuo ,,ar neabejojai” bet kada gali subyrėti, išnykti arba persikeisti į kitokį tikėjimą…

velnias juokiasi

che che che…
kaip gražiai aš tuos kvailus ir ambicingus ir susireikšminusius žmogeliukus pas save į smalos katilus grūdu…
che che che…

stasys

Ačiu už pateiktas ištraukas , vienok tai tik primena kiek esame skirtingose barikadų pusėse . Aš tikrai nenoriu suktis apie ta surūdijusį cvieka ir su tamsta diskutuoti koks gi tas teisingas mastymas dvasingam žmogui ..kuris leistu paprastais žodžiais išskleisti ant lapo tamstos pacituota išmintį. Kario statutas reikalauja irgi to pačio ir turi visus reikalingus atsakymus tam kad žmogus galėtu atlikti jam pavestas pareigas . Deja kaip ir Uranijos knygoje (spėlioju) jame nenumatomas joks minties ir jausmu interpretavimas nes tu iš anksto žinai visus tau reikalingus atsakymus o ir kario kelias tau buna nužymėtas . Gyliai tikintis žmogus jame nesunkiai ras meile, ištikimybe šaliai ir pareiga ..kuri perprantama tik ilgu metu darbo dėka . Turbūt nuvyliau ..siekiau duoti Jums pavyzdį kuris… Skaityti daugiau »

StasysG

Pritariu komentarui: „Tikėjimas 2019-11-2 21:04

Yra privalumas, turėti atramą dvasios ramybę, netikintis neturi nieko, tik neramybę.”.—– Tai kiek tokių, kurie neturi nieko?

stasys

Stasys G .. Manote Jus pajėgus aprėpti visumą ir pasverti kas ko vertas ? Na brolau Jus kiek slystelėjote tokiu savo pareiškimu .

ah1

kas gyvena tiesoje tam nereikalingas tikėjimas – Dievas yra Dvasia o Dvasia yra Tiesa, pagal Bibliją ir net Jėzus Kristus sakė kad tik Tiesa išlaisvins, nes kas negyvena tiesoje tas nelaisvas. O Tiesa tame kad visi esame Brahme/Laike/L/Elyje ir Brachma/Laikas/L/ Elis esma visuose. Ir nėra ko ginčytis – yra Purusa/PRS – visatos sąmonę, mintis, prasmė ir Prad(x)ana xaosas/materija. JAHVĖ adomitus darė iš materijos ir padarė gyvūnais su gyvybės alsavimu, bet be Dvasios/ Tiesos žinojimo.

labai "svarbi" diskusija

„Lietuvos piliečių svetainė, siekianti skatinti diskusijas, kviečianti drauge tartis visais Lietuvos Respublikai svarbiais klausimais.”
„Disksija, atseit…
Susirinko kvaileliai ir tauška niekus apie tai ko nenutuokia net iš tolo.
Lietuvos „vaduotojai” 🙂

kol jūs niekais užsiimate

Žiūrėkite, ką tuo pat metu susigalvojo Lietuvos banko „išminčiai”!
https://www.lb.lt/lt/monetu-isleidimo-planai/moneta-skirta-vilniaus-gaono-elijo-ben-saliamono-zalmano-300-osioms-gimimo-metinems?
Neturi Lietuva daugiau ko paminėti, tik Gaoną vieną? Tai gal ir litą per eurą į šekelį paslapčia išsikeitėme?
Pradėjo nuo Škirpos ir gen. Vėtros, tačiau jų planai – gerokai ambicingesni.

Nusivylęs katalikas - 0:38

O pats ką gali protingo pasakyti? Ir koks paties santykis su amžinybe?

stasys

Vaidui Vds ..įdomus pastebėjimai . Dėkui.

32
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top