Tokio beviltiško generalinio prokuroro kaip Darius Valys Lietuva dar neturėjo. Ir, tikėkimės – nebeturės.
Kad ir kaip vertintume ankstesnius Prokuratūros vadovus, jų profesionalumą, charakterius ar priklausomybę nuo politinių ir finansinių grupuočių, bet jie buvo bent jau asmenybės ir neblogi savo srities žinovai. Artūras Paulauskas vos nelaimėjo Prezidento rinkimų ir sukūrė savo partiją. Įsivaizduokite, kas stotų į D. Valio vadovaujamą partiją?
Arba palyginkite D. Valio ir Algimanto Valantino intelektą, D. Valio ir Kazio Pėdnyčios, Vlado Nikitino ar Antano Klimavičiaus profesinį pasirengimą ar autoritetą tarp darbuotojų. Turbūt ir jums tai kelia šypseną…
Tačiau ne didžiausia problema, kad D.Valys paskirtas Prokuratūros vadu be tinkamo profesinio pasirengimo. Daug liūdniau, kad jis net neturi ambicijų tapti tikru generaliniu prokuroru (ar jums pavyksta įsivaizduoti jį, pasakantį Prezidentei „ne“ ar siūlantį atleisti viešus ir privačius interesus supainiojusį pavaduotoją Darių Raulušaitį?) ar savigarbos pasitraukti susivokus, kad ši kėdė ne pagal jo duomenis.
D. Valio asmeny matome tik ambiciją vaidinti generalinį prokurorą. Ir begalinį dėkingumą Prezidentei, kad jis, standartinis provincijos prokuroras, be jokių pastangų, rizikos, bemiegių naktų ar sugadintų nervų ieškant įkalčių prieš mafijines grupuotes ar keliant bylą įtakingoms „baltosioms apykaklėms“, be jokių svarbių pažinčių, lyg kokia pelenė, staiga buvo užneštas ant teisėsaugos everesto. Ir visa tai tik už besąlygišką paklusnumą valstybės vadovei – bent jau taip pasakoja tie kiti prokurorai, atsisakę tapti generaliniais vien todėl, kad nesutiko savo įstatymišką nepriklausomybę mainyti į liokajišką ištikimybę.
Manykit, ką norit, bet būtent apie D. Valį, kaip apie pirmą „ne kišeninį“ generalinį prokurorą savo metiniuose pranešimuose kalba Dalia Grybauskaitė. Būtent šio žmogaus veikla ji patenkinta, nes tik tuomet „šalies teisėsauga išdrįso būti nepriklausoma nuo politikų, ir tai yra didžiausias pačių pareigūnų pasiekimas“.
Tas didžiausias pasiekimas reiškia tai, kad jei anksčiau piliečių paragintas jų atstovas Seime paprašydavo generalinio prokuroro pasidomėti, kokioje stadijoje yra labai ilgai užtrukusios vienos ar kitos rezonansinės bylos tyrimas, jis dar sulaukdavo nuoširdesnio atsakymo. Dabar gauna tik tokį – jūsų klausimas yra kišimasis į tyrimą. Todėl tik Jos Ekscelencija žino, kodėl taip ilgai tyrusi Panevėžio statybos tresto statybas Valdovų rūmuose, Vilniaus – Europos kultūros sostinės finansavimą, Operos ir baleto teatro renovaciją, buvusio FNTT vadovo R. Boreikos praturtėjimą, informacijos dėl veiksmų prieš „Snoro“ banką nutekinimą ir daugybę kitų rezonansinių bylų, apie kurias jau pabodo rašyti (gal pamenate kad ir tokį gogolišką dešiniųjų Vyriausybės personažą, atsakingą už daugiabučių namų renovaciją, aplinkos viceministrą S.Šriūbėną, prieš tai gražiai pagarsėjusį Gedimino prospekto ir Katedros aikštės renovacijomis bei paraleliniu neįtikėtinu praturtėjimu) Prokuratūra jas pabaigė niekuo, taip paneigdama Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos ar kitų atsakingų institucijų surastus rimtus įstatymų pažeidimus ar korupcinius sandorius. Išties įdomu – vienos Prezidentui atskaitingos institucijos – Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba – nustato pažeidimus, o kita atskaitinga institucija – Prokuratūra – tai paneigia. Kas teisus? Žino tik Prezidentė, nes 2010 m. D. Valio, dar kaip kandidato į generalinius prokurorus pažadas Seimui ir piliečiams („mano tikslai – tai prokuratūros atvirumas visuomenei, griežtesnis ikiteisminio tyrimo kontroliavimas, efektyvesnis ikiteisminis tyrimas, viešo intereso gynimas bei operatyvinės veiklos koordinavimas ir kontrolė“) šiandien atrodo kaip nesusivokiančiojo kliedesys – vadovaujant D. Valiui, Prokuratūra tapo pati uždariausia per visą veik ketvirtį amžiaus.
Tačiau jei Prezidentei valdant per ketverius metus „Lietuva virsta neeilinių gebėjimų valstybe“, tai argi jos paskirtas generalinis prokuroras gali būti kitoks? Todėl ir jo pateikta Seimui metinė ataskaita yra tikras epas apie neeilinius Prokuratūros laimėjimus: daugiausia išaiškintų bylų, laimėtų teismų ir t. t., ir t.t. Žodžiu – visiškas Prokuratūros ir teisingumo triumfas.
Netikite tuo? Ir jūs ne vieni – tuo nepatikėjo ne tik Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris prieš trejus metus pono S. Šedbaro dėka labai teigiamai įvertino D. Valio kandidatūrą, bet net patys prokurorai.
„Prokurorų profesinė sąjunga atsakingai pabrėžia, kad deklaruojami „pasiekimai“ iš esmės skiriasi nuo realios situacijos. Ataskaitoje nurodoma, kad 2012 metais Lietuvoje ištirta 20 procentų daugiau nusikalstamų veikų nei 2011 metais. Net ir prokuratūros pareigūnams nėra suvokiama, kokių duomenų pagrindu parengta ši statistika? Nesigilindami ir neanalizuodami atskirų nusikalstamumo duomenų „pagražinimo“ niuansų tvirtiname, kad duomenys, švelniai tariant, neatitinka tikrovės (sovietinės duomenų manipuliacijos metodika)“.
Prisigyvenom – patys prokurorai kaltina generalinį prokurorą melu (duomenys neatitinka tikrovės) ir faktų klastojimu pagal okupacinę metodiką! Ir nurodo, kaip konkrečiai klastojami – ataskaitoje surašomi tyrimai, atlikti pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kai smurtavęs asmuo paprastai nustatomas policijos be jokio papildomo tyrimo. Paprasčiau sakant, įvyksta gana dažna nemaloni buitinė situacija, labai panaši į dabar linksniuojamą Seimo nario E. Vareikio istoriją – persigėrė, smogė žmonai, vaikai ar kaimynai pranešė, atvažiavo policija, ponas Egidijus prisipažino, ir štai generalinis prokuroras Seimo tribūnoje jau nori atimti jo neliečiamybę ir dedasi ataskaitoje dar vieną pliusą – išaiškinom. Kadangi, kaip teigia prokurorai, tokio pobūdžio veikos sudaro dominuojančių visų veikų dalį, tas prieš dvejus metus priimtas įstatymas ponui D. Valiui yra kaip burtų lazdelė, leidžianti be jokio vargo per metus viršyti penkmečio planą ir išsitempus raportuoti savo viršininkei: tikrai esam neeilinių gebėjimų prokuratūra.
„Dėl nepaaiškinamų priežasčių ataskaitoje visiškai neužsimenama apie tikrąjį nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ištyrimo rezultatyvumą. Akivaizdu, kad tikrasis nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ištyrimas yra tik blogėjantis“, – Seimą (ne reitinguose besimaudančią Prezidentę) perspėja Prokuroro profesinės sąjungos pirmininkas Stasys Kasiulis.
„Metinėje prokuratūros veiklos ataskaitoje generalinis prokuroras akcentuoja, kad reformos išdavoje įstaiga tapo Europos standartus atitinkanti struktūra, prokuratūros darbas tapo akivaizdžiai efektyvesnis, tai leidžia operatyviau kontroliuoti ikiteisminius tyrimus. Kokia yra reali situacija? Dalyje prokuratūros struktūrinių padalinių, kaip nepasvertos reformos išdava, jau dabar nevykdomos (arba fiziškai laiku nespėjama vykdyti) įstatymais deleguotos prokuratūros institucijos bazinės funkcijos (ikiteisminio tyrimo vadovavimo, valstybinio kaltinimo palaikymo funkcijos). Prokuratūros struktūrinių vienetų darbas išderintas, personalas demotyvuotas, proceso kokybiniai parametrai katastrofiškai blogėja“, – štai toks labai rimtas prokurorų profsąjungos kaltinimas ir perspėjimas.
Tai visiškai priešingas vertinimas to, ką generalinis prokuroras savo ataskaitoje išdidžiai vadina Europos standartu, o Prezidentė – neeiliniais gebėjimais.
Kaip yra iš tiesų, kas iš prokurorų sako netiesą? Ar išdrįs Seimas atlikti Konstitucijos jam privalomą Tautos atstovo priedermę – ištirti ir įvertinti tikrąją jam pavaldžios institucijos būklę ir siunčiamus prokurorų SOS signalus, greitai pamatysim, kai bus tvirtinama ta europinių standartų Prokuratūros ataskaita Seime.
Su visu prokurorų profesinės sąjungos raštu galite susipažinti Tiesos.lt publikacijoje „Prokurorai apie Prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitą: ką tai turi bendro su tikrove?“