telegraph.co.uk
Trečiadienį Daily Mail pranešė, jog mokykla Oksforde tapo pirmąja mokykla, pristačiusia „Gero vaikino“ dirbtuves, kuriose berniukai, atskirti nuo mergaičių, dalyvauja mokymo sesijose apie „seksualinio išnaudojimo ir žiaurumo prieš moteriškos lyties atstoves mastus“ ir apie tai, kaip jie turėtų palaikyti moterų teises.
Šios dirbtuvės yra pats naujausias pavyzdys pastaruoju metu plintančių iniciatyvų, kuomet į mokyklas ateina tam tikrų ideologijų šalininkai bei aktyvistai, siekiantys perauklėti berniukus, jog šie ateityje netaptų grėsme moterims.
Praėjusių metų lapkritį The Times pristatė pranešimą apie programą Londono mokyklose, kurios metu dvi amerikietės moterys, viena jų – buvusi seksualinių nusikaltimų tyrėja, „iš naujo formuodavo paauglių berniukų seksualinę elgseną, kad jie taptų priimtinais feministiniam pasauliui“.
Kaip teigiama pranešime, užsiėmimai prasideda pareiškimu, jog „panieka moterims klesti“. Šis pareiškimas iliustruojamas „išsamiais seksualinių nusikaltimų, įvykusių paauglių tarpe, aprašymais“. Pranešime pateikiamas faktas, kad užsiėmimų pabaigoje berniukai jaučiasi „visiškai įbauginti“.
Skirtumo tarp berniukų ir mergaičių edukacinių pasiekimų ir didėjančio vyrų savižudybių skaičiaus, kuris yra net 4 kartus didesnis nei moterų, kontekste, kyla klausimas, kodėl mokykloms nusprendus kalbėti apie lytis ir jų skirtumus, berniukams kliūna tokia didelė dozė gėdos ir paniekos?
Kita organizacija, „A call to men UK“, taip pat besilankanti mokyklose, savo puslapyje teigia „A call to men UK tiki, jog žiaurumo, nukreipto prieš moteris ir merginas, prevencija yra būtent vyrų atsakomybė. Mes mokome pasitelkdami įvairias praktikas, dirbtuves, prezentacijas, mokyklos projektus ir bendruomenines iniciatyvas.“
Projektas „Great Men Value Women“ savo misiją formuluoja kaip pagalbą jauniems vyrams, tačiau taip pat tiki, jog jauni vyrai turi būti perauklėti į feministus ne tik dėl savo pačių, bet ir dėl moterų gerovės. Savo puslapio skiltyje, kurioje yra surašytos organizacijos vertybės, paskutiniame punkte paprasčiausiai teigiama − „Feminizmas: tuo viskas pasakyta“, kartu pateikiama ir nuoroda į TEDx kalbą „Kodėl mes visi turėtume būti feministai“.
Bet ar tikrai? Kuo tai paremta? Visų svarbiausia, nuo kada yra priimtina mokykloje vaikams diegti bet kokią ideologiją? Ir ar mes išdrįstume pasiūlyti mokyklose mergaites mokyti apie tai, kaip geros moterys turėtų vertinti vyrus?
Žinoma, turėtume mokyti vaikus sveikų santykių, tačiau šios iniciatyvos iš tiesų nėra orientuotos būtent į tai. Labiausiai akcentuojamas yra ideologinis pasaulėvaizdis, kuriame jauni vyrai yra matomi kaip potencialūs nusikaltėliai, visiškai ignoruojant galimybę jiems patiems tapti fizinio ar seksualinio žiaurumo aukomis.
Tokių mokymų iniciatoriai neužsimena, jog vyrams – ypatingai jauno amžiaus – yra maždaug 2 kartus didesnė grėsmė tapti nusikaltimų aukomis nei moterims. Ir tai − ne tik gatvės nusikaltimai. 2009 metų NSPCC pranešime apie nusikaltimus kasdieninėje paauglių aplinkoje atskleista, jog paaugliai berniukai kenčia kur kas daugiau dėl savo merginų žiaurumo, nei merginos – nuo savo vaikinų.
Tų pačių metų „Vaikų linijos“ pranešime rašoma, jog 8,457 (64%) vaikų, pranešusių apie seksualinę prievartą, buvo mergaitės, o 4,780 (36%) – berniukai. Labdaros organizacija taip pat teigia, kad berniukai dažniau pripažino, jog buvo seksualiai prievartaujami moterų (1,722 atvejų) nei vyrų (1,651).
„Vaikų linijos“ įkūrėjas Esther Rantzen teigė, kad labdaros organizacija skyrė išskirtinį dėmesį berniukams, kadangi jie buvo įtikinti, jog didesnis mergaičių skambučių skaičius nereiškia, kad „berniukai susiduria su mažiau problemų nei mergaitės“.
Įsivaizduokite, ką reiškia būti jaunu vyru, kuris yra mušamas ar seksualiai išnaudojamas, gal netgi moters, ir tuo pat metu verčiamas dalyvauti dirbtuvėse, kuriose tik dėl to, kad yra jaunas vyras, turi jausti gėdą dėl galimybės tapti potencialiu išnaudotoju?
Nė viena iš šių aktyvistų iniciatyvų nereprezentuoja kelių radikalių mokyklų vadovų: iš tiesų šie aktyvistai reprezentuoja valstybinę politiką.
Kovo mėnesį Anglijos vyriausybė paskelbė naujus planus, skirtus vaikų iki 11 metų, mokymui. Planai buvo paskelbti per tarptautinę Moters dieną, o PSHE nurodymuose buvo nuolat teigiama, jog šis planas yra dalis vyriausybės pastangų nutraukti smurtą prieš moteris ir merginas.
Pasak „faktų lentelės“, pristatomos vieno iš plano sudarytojų, svarbiausias pamokų prioritetas yra „priešinimasis vyro seksualinio dominavimo tradicijoms“, o pamokos turi būti vertinamos „kontekste visuomenės, kurioje lyčių skirtumai yra įprasti ir kurioje moterys ir merginos susiduria su dažnais puldinėjimais, paniekinimu ir žiaurumu – ypač iš jų pažįstamų vyrų ir berniukų“.
Pasirodo, Vyriausybės akimis, mokykloje berniukai į mergaites žvelgia ne kaip į drauges, bet kaip į potencialias aukas. Negana to, indoktrinacija nesibaigia berniukams palikus mokyklą – ji tęsiasi ir universitetuose; „Good Lad“ dirbtuvės Oksforde iš tiesų yra dalis privalomų užsiėmimų naujiems studentams.
Kokį efektą visa tai gali turėti berniukams ir jauniems vyrams, kurie patys išgyvena labiausiai pažeidžiamus savo gyvenimo etapus? Pernai insideMAN paskelbė vienos jaunų studentų grupelės pastebėjimus apie šį ideologinį klasės klimatą, su kuriuo jiems tenka susidurti.
Jie teigė, jog išreiškus bet kokią nuomonę, nesutampančią su feministinėmis tradicijomis, jie būdavo apšaukiami ir viešai pažeminti. Bet kokie vaikinų motyvai nuolatos buvo įtarinėjami vien dėl jų lyties. Galiausiai jie pareiškė norą būti apsaugoti nuo fundamentalizmo, propaguojamo lyčių lygybės aktyvistų.
Jeigu šie berniukai jau dabar yra atakuojami A lygio anglų kalbos klasėse, ko jie gali tikėtis PSHE pamokoje, kurioje, kaip teigiama naujai paskelbtuose planuose, mokiniai dalyvauja „suvokimo alėjoje“, kur jų prašoma laikinai prisiimti potencialaus prievartautojo rolę ir vaikščioti tarp likusių klasės draugų, kurie, savo ruožtu, nuolat balsu išsako, ką mano apie jo elgesį.
2001 metais, rašytoja ir feministų ikona Doris Lessing atliko šokiruojantį įvertinimą to, ką ji pamatė lankydama mokyklos klases. Edinburgo knygų festivalyje ji pasakojo: „Aš buvau klasėje su 9-mečiais ir 10-mečiais berniukais ir mergaitėms, kai viena jauna moteris jiems visiems aiškino, jog karai kyla būtent dėl žiaurios vyrų prigimties“.
„Aš galėjau stebėti mažas mergaites, kupinas pasitenkinimo ir puikybės, o mažieji berniukai sėdėjo sužlugdyti, apgailestaujantys dėl savo egzistencijos, įsitikinę, jog visa tai jų neišvengiamai laukia.“
D.Lessing išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, ką pamatė vis labiau invazinėje toksiško feminizmo kultūroje, kurioje berniukai buvo nuolat slegiami kolektyvine gėda ir panieka.
Ji turi daugybę priežasčių būti susirūpinusi. Atrodo, jog šiuo metu yra madinga gėdą ir panieką paversti berniukų edukacijos dalimi.
Trumpai apie autorių: Dan Bell yra žurnalo „InsideMAN“ redaktorius.
Iš anglų kalbos vertė Marius Kluonis.