Dar apie tą patį.
Įdomu ne Konvencija, įdomiau, kodėl taip atkakliai tiek šalininkai, tiek priešininkai susitelkia į lytis, gender, orientacijas, moteris ir smurtą, kai konvencija problemiška anaiptol ne šiomis temomis ir yra ne apie jas, o apie teisinės sistemos transformavimą plečiant galimybes persekioti/bausti/įkalinti plius neteisinių kontrolės mikromechanizmų diegimą į viešumą ir privatybę. Nei lytis pakeis, nei nuo smurto bent vieną žmogų apsaugos, o štai padaryti taip, kad vis sunkiau ir baikščiau kvėpuosime visi (visų lyčių ir orientacijų) – tikrai padarys (na, nebent liks popiergaliu). Plius užveis šėryklas etatiniams niekdariams ir daugins progų privalomai jų klausytis.
Nuo šitos – vienintelės tikrai ir LABAI svarbios temos – nusisukama, tarsi niekas ir įvardinęs nebūtų, ir vėl leidžiamasi tampyti „genderių“. Taip uoliai, taip atkakliai, kad susidaro įspūdis, jog abi puses glosto ir siundo ta pati rankelė. Ir ta pati laiku nutildo, kad nesušnektų, ko nereikia.
P.S. Ką aš daryčiau, jei būčiau globalus žaidėjas, suinteresuotas būtent tokia liūdna visuomenės transformacija? Apšviesčiau prožektoriais kvailiausius iš mano reikalo priešininkų – kad kuo labiau matytųsi, likusius (nesvarbu, ką realiai sakytų) atkakliai vaizduočiau kaip irgi tokius – taip sukurčiau efektą, jog priešinasi tik socialiai atgrasūs apgailėtini kvailiai (TODĖL, kad jie tokie), ir paskandinčiau tyloj visus, kas bent kiek susigaudytų, kas iš tiesų vyksta.
Bet juk kaip tik šitaip ir yra daroma, ar ne?