Veidaknygė
Esminė problema yra nesuvokimas, kad ekstremalios, nestandartinės problemos nėra sprendžiamos standartiniais problemų sprendimo būdais. Deja šito matau nesuvokia ir „naujosios vadybos“ apologetai, tokie kaip premjeras Saulius Skvernelis ir kiti.
Dar prie premjero Algirdo Butkevičiaus buvo aišku, kad Gedimino kalnas turi rimtų geologinių problemų. Buvo matyti, kad situacija tampa nebevaldoma. Tai dar akivaizdžiau pasimatė po eilinio sluoksnio nuslinkimo, kuris sutapo su naujai išrinkto Seimo atėjimu į valdžią ir naująja vyriausybe.
Kaip dabar pamenu prieš metus R. Karbauskio atsakymą į klausimą, kokia pagrindinė kalno slinkimo priežastis: „Nėra šeimininko“. Naujasis premjeras suteikė vilties iliuziją, kad šeimininkas atsirado ir problema bus sprendžiama. Tačiau praėjus metams, situacija tik blogėja, o Kultūros ministerija praneša, kad projektinius pasiūlymus ir darbų sąmatą turėsime tik vasarą.
Pasigirsta kaltinimai ir reikalavimai atstatydinti kultūros ministrę ir Nacionalinio muziejaus direktorę. Kultūros ministrė tikrai verta atstatydinimo, bet dėl kitų priežasčių. Pirmiausia dėl to, jog dėl jos sabotažo mes dar ilgai Lukiškių aikštėje neturėsime monumento laisvės kovoms – Vyčio. Tačiau ministrės atstatydinimas dėl Gedimino kalno būtų problemos maskavimas, bet ne sprendimas.
Jeigu kas nors ir vertas būti atstatydintas dėl susidariusios situacijos, tai yra premjeras Saulius Skvernelis. Premjeras vertas atstatydinimo dėl nesuvokimo, kad iš principo negalima patikėti spręsti ekstremalią geologinę problemą muziejininkams ir kultūrininkams. Dėl nesuvokimo, kad naudojant standartinius kasdieninius biurokratinius procesus, kuriais sprendžiami rutininiai valstybės valdymo reikalai, yra neįmanoma laiku ir tinkamai išspręsti ekstremalios geologinės problemos, kuri grasina sunaikinti ne šiaip eilinį muziejinį eksponatą, bet vieną iš pagrindinių valstybės simbolių.
Negi sunku suprasti, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė yra muziejininkė, t.y. ji yra eksponatų kaupimo, saugojimo ir eksponavimo specialistė. Kultūros viceministras (jis šiuo metu vadovauja kalno gelbėjimo procesui) yra kultūros reikalų vadybininkas, funkcionierius. Su visa derama pagarba jiems už pastangas, bet jie iš principo yra nepajėgūs išspręsti jiems iškelto uždavinio. Reikia nuo šių žmonių nuimti šią atsakomybę ir ją perduoti tam, kas gali padaryti darbą.
Štai ką reikia daryti:
1. Prie LR Vyriausybės įkurti Specialią Gedimino kalno tvarkymo darbo grupę.
2. Darbo grupė turi būti tiesiogiai pavaldi premjerui.
3. Darbo grupę turi sudaryti aukščiausio lygio geologijos ir kitų su šia problema susijusių sričių specialistai.
4. Darbo grupei turi būti nustatytas toks uždavinys: ne tik sutvarkyti kalną, bet jį sustiprinti taip, kad jeigu ateityje visuomenė nutars atstatyti Aukštutinę pilį, kad gruntas šiems darbams būtų tinkamas.
5. Remiantis tuo, kad padėtis yra ekstremali, maksimaliai atlaisvinti viešųjų pirkimų procedūras ir kitas biurokratines kliūtis, kad darbo grupė galėtų veikti maksimaliai greitai.
6. Įgalioti darbo grupę problemos sprendimui pritraukti aukščiausio pasaulinio lygio specialistus.
7. Suteikti darbo grupei neribotus įgaliojimus kalno tvarkymo klausimu.
8. Suteikti darbo grupei neribotą biudžetą.
Premjeras turi prisiimti politinę atsakomybę už šį reikalą. Jeigu premjeras nėra linkęs imtis šios atsakomybės, gal jis nėra vertas būti mūsų premjeru?
Premjeras be patriotinio užtaiso nėra pajėgus valstybiškai,atsakingai ir tautiškai mąstyti ir tinkamai politiškai veikti savosios valstybės intereų naudai.Dabartinis Lietuvos Vyriausybės vadovas yra grynuolis neoliberalas,tad galvoja ir sprendžia remiantis nūdienos liberalizmo idėjomis,kuriose patriotizmo mažai beatrandama,deja.
Labai įdomus straipsnis. Lietuvai nebūdingas nestandartinis mąstymas. Nors, … Po teisybei, normalioje šalyje tai ką dėsto Autorius, būtų standartiniai veiksmai. Nes tai diktuoja elementari sveika nuovoka. Visos pastabos teisingos ir pasiūlymai logiški. Bet ne Lietuvai. Įsivaizduokite neribotus įgaliojimus ir neribotą biudžetą Švogerių respublikoje, su burliokišku mentalitetu- „urval i v kusty”. Taigi, kartais net logiškiausi pasiūlymai gali žlugti „stebuklų šalyje”. ( Išsireiškimas „gali” daugiau retorinis). Nes šioje teritorijoje viskas daroma „čerez žopu”. Aišku, teritorija nekalta. Teritorija yra auka. Nes teko idiotams ir ” greituoju būdu” pralobti trokštantiems ubagams. Kurių mentalitetas ubagiškas. Todėl su visa pagarba Autoriui, jo pasiūlymams pritariu su išlyga- jeigu bus užkardytas pinigų plovimas ir piktnaudžiavimai įgaliojimais. O va čia yra mūsų achilo kulnas. Vien perversijos- arba viskas apraizgoma… Skaityti daugiau »
kas ištars BASTA ?
Juozapai, susidegink daug nešnekėjęs (buratinų tema jau išsemta) ir pažadink tautą!
Akcijos vietą žinai.
Arba patylėk.
Galėtų būti Lietuvos premjeras?
Mielas savižudybės skatintojau- ar suvoki tokį paprastą dalyką: Tautos žadinti nereikia. Tauta yra Tauta, sąmoningų piliečių bendruomenė. Kur tokią matai? Poros milijonų buratinų „individualistų” pažadinimas ? Kam? Kad tampomi už virvelių pašoktų pagal barabasų užsakytą muziką? O kokia bus ta muzika? Apie ką? „Labarytis”? Brangus autodafė žanro gerbėjau- jeigu nori šašlikų, turi išsikepti pats. Savitarna. Bet, įspėju- kurti ugnį medinukų grūstyje, sumanymas prastas. Pilėnai vargu bus ar suprasti, o pelenuose keptas šudas auksu nesublizgės. Ne tie laikai praėjusių epochų papročiams. Aš neturiu planų būti jemelių lydeka pildančia tinginių norus. Jeigu tamstų carai tamstoms špygas parodė, čiulpkit nykštį, arba patys imkit cariukus už cibulių. Jeigu vis dar nesusivokiate ką dabar reikia daryti, tai ar suvoksite ką veikti paskiau? Ką veiksite kai,… Skaityti daugiau »
Mokslų akademijos ekspertai viską maždaug teisingai išaiškino. Reikia suvaldyti drėgmę, nes įdrėkęs priemolis ar juodžemis tampa slidžiu purvynu. Medžių šaknys sudaro palaikantį tinklą, o laja – išgarina drėgmę. Reikia apsodinti kalną tinkamais medžiais – aišku, vietinių rūšių, prieš tai suarmuojant mediniu karkasu, kaip kopose. Valdininkai ir projektuotojai, nuskutę kalną ir palikę jį griūti, turi būti nubausti, atimant teisę užsiimti tokiu darbu.
Dabartinė valdžia yra tiesiog Lietuvos duobkasiai. Nieko iš jų nei prašyti, nei reikalauti nėra prasmės. Jie tiesiog turi būti pašalinti. Klausimas tik kaip tą padaryti mums prieinamais demokratiniais būdais ir kas tie žmonės, kuriems galėtume patikėti šalį, gtiūvančią mūsų akyse kaip tie kalno šlaitai.
Kai visuomenė dėl savo aplepausiško lūzerizmo yra atidavusi visus valdžių kontrolės svertus , belieka panaudoti vienintelį likusį- lautis koloboruoti su uzurpatciniu režimu. Nedalyvauti „rinkimuose”- spąstuose ir nedalyvavimu „dziamokracijos” imitacijos cirke nutraukti režimo legitimumo šydą.
Kai nebus renkančiū” neliks ir režimo.
Paversti piliečių pasyvumą ginklu prieš kurį klika neturi priešnuodžio.
27 metus beriate į urnas savo balsus tam, kad liktumėte be balso.
Ar vis dar ne gana?
Gal kartą bent pabandykite pralaužti užburtą ratą. Juk blogiau tikrai nebus.
Neprotestuojate, nevaikštote į demonstracijas.
O jeigu nenurisnosite ir link balsadėžių?
Sunku? Labai sudėtinga?
Gal jūs kokue balsavimo narkomanai- sadomazochistai?
Tam, kad masiškai nedalyvautume, turim turėti tokio sąjūdžio organizaciją. O jei tokią turėtume, galėtume laimėti ir dalyvaudami.
Boikotuoti bandėm partizaniniu laikotarpiu, ir ką? – okupantas tiesiog klastojo.Sąjūdis vis tik pasinaudojo okupanto struktūromis. Ir nemanau, kad jis vykdė okupanto planą – nebūtų buvę tiek šnypštimo. Tiesiog Sąjūdis priešą pergudravo. Tą partiją išlošė. Tiesa, vėliau prasilošė.
Priešas negali suprasti, koks bus mūsų kitas ėjimas. O tam turim turėti kelias galimybes.Visada lieka daugiau nei viena. Be nedalyvavimo dar yra atviro kodo principas. O taip pat ir kiti.