Veidaknygė
Esminė problema yra nesuvokimas, kad ekstremalios, nestandartinės problemos nėra sprendžiamos standartiniais problemų sprendimo būdais. Deja šito matau nesuvokia ir „naujosios vadybos“ apologetai, tokie kaip premjeras Saulius Skvernelis ir kiti.
Dar prie premjero Algirdo Butkevičiaus buvo aišku, kad Gedimino kalnas turi rimtų geologinių problemų. Buvo matyti, kad situacija tampa nebevaldoma. Tai dar akivaizdžiau pasimatė po eilinio sluoksnio nuslinkimo, kuris sutapo su naujai išrinkto Seimo atėjimu į valdžią ir naująja vyriausybe.
Kaip dabar pamenu prieš metus R. Karbauskio atsakymą į klausimą, kokia pagrindinė kalno slinkimo priežastis: „Nėra šeimininko“. Naujasis premjeras suteikė vilties iliuziją, kad šeimininkas atsirado ir problema bus sprendžiama. Tačiau praėjus metams, situacija tik blogėja, o Kultūros ministerija praneša, kad projektinius pasiūlymus ir darbų sąmatą turėsime tik vasarą.
Pasigirsta kaltinimai ir reikalavimai atstatydinti kultūros ministrę ir Nacionalinio muziejaus direktorę. Kultūros ministrė tikrai verta atstatydinimo, bet dėl kitų priežasčių. Pirmiausia dėl to, jog dėl jos sabotažo mes dar ilgai Lukiškių aikštėje neturėsime monumento laisvės kovoms – Vyčio. Tačiau ministrės atstatydinimas dėl Gedimino kalno būtų problemos maskavimas, bet ne sprendimas.
Jeigu kas nors ir vertas būti atstatydintas dėl susidariusios situacijos, tai yra premjeras Saulius Skvernelis. Premjeras vertas atstatydinimo dėl nesuvokimo, kad iš principo negalima patikėti spręsti ekstremalią geologinę problemą muziejininkams ir kultūrininkams. Dėl nesuvokimo, kad naudojant standartinius kasdieninius biurokratinius procesus, kuriais sprendžiami rutininiai valstybės valdymo reikalai, yra neįmanoma laiku ir tinkamai išspręsti ekstremalios geologinės problemos, kuri grasina sunaikinti ne šiaip eilinį muziejinį eksponatą, bet vieną iš pagrindinių valstybės simbolių.
Negi sunku suprasti, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė yra muziejininkė, t.y. ji yra eksponatų kaupimo, saugojimo ir eksponavimo specialistė. Kultūros viceministras (jis šiuo metu vadovauja kalno gelbėjimo procesui) yra kultūros reikalų vadybininkas, funkcionierius. Su visa derama pagarba jiems už pastangas, bet jie iš principo yra nepajėgūs išspręsti jiems iškelto uždavinio. Reikia nuo šių žmonių nuimti šią atsakomybę ir ją perduoti tam, kas gali padaryti darbą.
Štai ką reikia daryti:
1. Prie LR Vyriausybės įkurti Specialią Gedimino kalno tvarkymo darbo grupę.
2. Darbo grupė turi būti tiesiogiai pavaldi premjerui.
3. Darbo grupę turi sudaryti aukščiausio lygio geologijos ir kitų su šia problema susijusių sričių specialistai.
4. Darbo grupei turi būti nustatytas toks uždavinys: ne tik sutvarkyti kalną, bet jį sustiprinti taip, kad jeigu ateityje visuomenė nutars atstatyti Aukštutinę pilį, kad gruntas šiems darbams būtų tinkamas.
5. Remiantis tuo, kad padėtis yra ekstremali, maksimaliai atlaisvinti viešųjų pirkimų procedūras ir kitas biurokratines kliūtis, kad darbo grupė galėtų veikti maksimaliai greitai.
6. Įgalioti darbo grupę problemos sprendimui pritraukti aukščiausio pasaulinio lygio specialistus.
7. Suteikti darbo grupei neribotus įgaliojimus kalno tvarkymo klausimu.
8. Suteikti darbo grupei neribotą biudžetą.
Premjeras turi prisiimti politinę atsakomybę už šį reikalą. Jeigu premjeras nėra linkęs imtis šios atsakomybės, gal jis nėra vertas būti mūsų premjeru?