Veidaknygė
Mėginu prisiminti, kada mūsų Vyriausybė ir Dauguma atrodė taip apgailėtinai.
* Aikštinga, beveik isteriška Premjerė, kuri, be to, nesugeba koordinuoti bendro atskirų ministerijų, šiuo atveju Užsienio ir Susisiekimo arba Socialinių reikalų ir Sveikatos apsaugos darbo.
* Amžinai „nieko nežinantis” ir koordinuotais veiksmais negebantis savo pasakytų žodžių įgyvendinti Užsienio reikalų ministras.
* Kaip mokinukas dėl nepadarytų namų darbų „nežinojimu” besiteisinantis Susisiekimo ministras.
* Neprognozuojamas Sveikatos apsaugos ministras.
* Neprognozuojamas Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
* „Nieko nežinanti”, interesų grupių manipuliuojama, jei ne blogiau, Vidaus reikalų ministrė.
* Dideliame korupcijos skandale teisiama Gentvilo Liberalų partija, niekuo ne geresnė už Uspakicho Darbo partiją (didžioji žiniasklaida rūpestingai stengiasi visus mus priversti pamiršti, kad filmas apie Kurliasnskį ir Masiulį iš tiesų yra apie Čmilytę, Gentvilą ir Co).
* Korupcijos liūne skęstantis Vilniaus miesto meras yra lygiai taip pat apie valdančią koaliciją sudarančią Laisvės partiją (apie žiniasklaidos politiką jos atžvilgiu žr. ankstesnį punktą).
*******
Kaip būtų gerai, jei turėtume kalbėti tik apie kotletus ir keliuką.