„Žinių radijo“ laidoje „Žvilgsnis“, vedamoje žurnalisto Tado Grabio, lapkričio 26-ąją aptartos Seimo nario Stasio Šedbaro teikiamos Referendumo įstatymo pataisos.
Jas priėmus, rengti Lietuvoje referendumus turėtų būti gerokai sunkiau. Piliečių iniciatyvą, paremtą net 300 tūkstančių parašų, galės blokuoti Seimas, jeigu įtars, kad piliečių iniciatyva prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Politikai teigia, jog tokios pataisos „atbaidytų populistinių iniciatyvų mėgėjus“, o oponentai įžvelgia siekį riboti demokratiją.
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius „Žinių radijui“ tikino, jog S. Šedbaro siūlomos įstatymo pataisos su logika neprasilenkia.
„Tokia Seimo teisė kyla iš pačios Konstitucijos ir ji remiasi šių metų liepos 11 dienos Konstitucinio Teismo nutarimu, kurio esmė yra tokia – tauta, turėdama galimybę pakeisti Konstituciją referendumu, kai ko negali pakeisti. Negali pakeisti prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, negali paneigti demokratijos, negali paneigti nepriklausomybės ir kitų dalykų. Jeigu būtų surinkta 300 tūkstančių parašų nustatyti taisyklei, kad Lietuvoje yra privaloma valstybinė religija, ideologija, kad aukštojo mokslo gali siekti tik vaikinai, Seimas gali neskelbti tokio referendumo. Bet galutinį sprendimą šiuo atveju priimtų ne Seimas, o Konstitucinis Teismas, nes Seimo nutarimą būtų galima skųsti Konstituciniam Teismui“, – aiškino V. Sinkevičius, nutylėdamas, kad piliečiai tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą neturi teisės. „Kol Konstitucija leidžiasi interpretuojama, tol jos keisti nereikia“, – tvirtino buvęs teisėjas.
Tuo metu Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys „Žinių radijui“ teigė, jog tokiais Konstitucinio Teismo sprendimais ir įstatymų pataisomis kuriama „putiniška demokratija“.
„Pažiūrėkime į Seimo nario Stasio Šedbaro retoriką. Jis aiškina, kad teikiamomis pataisomis nori įveikti „referendumų grėsmę“. Štai laisva tauta traktuojama kaip grėsmė, nuo kurios valdžia turi apsisaugoti. Kas yra referendumai laisvame krašte? Tai yra tautos gyvenimo savikūros būdas. Referendumais tauta kuria savo gyvenimo tvarką. Tai laisvos tautos esmė. Ji buvo suvokiama Lietuvoje nuo senų laikų. Tačiau mūsų Konstitucinis Teismas liepos 11 dieną, prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos išvakarėse, išaiškino, kad suverenias tautos teises, kurias tauta įtvirtino visuotinėje apklausoje dar 1991 metais, gali apriboti ne tik Seimas, bet ir Vyriausioji rinkimų komisija. Štai biurokratinė, piliečių nerinkta institucija gali nutarti, kad 300 tūkstančių piliečių parašų nėra svarbūs. Arba gali imti ir neleisti tautai rinkti parašų, neleisti išreikšti savo politinės valios. Mūsų politikai šiandien labai garsiai smerkia Rusiją, bet patys Lietuvoje kuria putiniško tipo „valdomą demokratiją“. Galią turintiems žmonėms stinga demokratijos supratimo. Juk Konstitucinis Teismas kartu su politikais nusprendė, kad tauta toliau nebegali kurtis savo gyvenimo taisyklių, kad tauta teisėkūroje daugiau neturi teisės dalyvauti. Tokiais sprendimais valdžia pasikėsino į konstitucinę santvarką, kurią piliečiai, remdamiesi Konstitucija, privalo ginti“, – aiškino D. Kuolys.
Jo teigimu, tokie Konstitucinio Teismo sprendimai ir juos lydintys politikų siūlymai atsirado iš laisvos visuomenės baimės.
Viso laidos įrašo klausykitės ČIA.