Veidaknygė
Vilniaus meras paprašė pasiūlyti miesto tarybai, kurioje sostinės vietoje derėtų įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą. Keista, lietuvius jau supriešinusi byla.
Su vicemeru Gintautu Palucku ir tarybos nare, mokytoja Aldona Šventickiene peržvelgėme visas lig šiol diskusijose išsakytas nuomones, sąžiningai išnagrinėjome visus išdėstytus argumentus. Ir surašėme štai tokias išvadas, dėl kurių rytoj turėtų apsispręsti miesto taryba. Mūsų išvados kiek skiriasi nuo emocingo kultūros ministro viešo kalbėjimo, kuriame sakrali, Aušros vartų papėdėje esanti Vilniaus erdvė netikėtai tampa „užkaboriu“.
Paminklo Dr. Jonui Basanavičiui pastatyti darbo grupės išvados
Darbo grupė, išnagrinėjusi iki šiol vykusiose diskusijose dėl paminklo Jonui Basanavičiui pateiktus argumentus, susipažinusi su Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos argumentais, siūlo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai:
1. Skirti Jono Basanavičiaus paminklui aikštę priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.
2. Paminklui pastatyti šioje vietoje skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.
Tokį siūlymą darbo grupė grindžia šiais argumentais:
1. Paminklą Jonui Basanavičiui dera statyti istorinėje Vilniaus dalyje, senamiestyje, nes ši miesto erdvė glaudžiausiai susijusi su visuomenine ir politine Jono Basanavičiaus veikla.
2. Iš trijų vietų Vilniaus senamiestyje, kuriose siūlyta statyti paminklą Jonui Basanavičiui (aikštė priešais Filharmoniją, aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje, K. Sirvydo skveras), tiek istoriniu, kultūriniu, tiek ir urbanistiniu, architektūriniu požiūriu labiausiai tinkama yra vieta priešais Filharmoniją.
3. K. Sirvydo skvero vieta, siūlyta Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro, akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo: darbo grupei nepavyko atrasti nė vieno architekto, manančio, kad šį skverą būtų galima sėkmingai pritaikyti Jono Basanavičiaus paminklui. Architekto Augio Gučo siūlyta aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje neatrodo priimtina istoriniu ir kultūriniu žvilgsniu žvelgiant: Jono Basanavičiaus paminklas šiuo atveju stovėtų Rusijos imperijos architekto Nikolajaus Čiagino statinio – Šv. Paraskevijos cerkvės – fone.
4. Aikštė priešais Filharmoniją, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, yra ypatingos svarbos istorinė Vilniaus erdvė. Ji – iškalbinga Jono Basanavičiaus svarbiausio politinio darbo liudininkė. Būtent Jonas Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui. Būtent šioje Vilniaus erdvėje, Jono Basanavičiaus iniciatyva, buvo susieta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, senosios mūsų valstybingumo tradicijos su būsima demokratine Lietuvos Respublika, moderniu politiniu tautos gyvenimu.
5. Aikštė priešais Filharmoniją yra iškirtinė urbanistiniu, architektūriniu požiūriu. Tai ypač reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta, esanti šalia sakralios erdvės – Aušros vartų. Šią vietą supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai.
6. Priešais Filharmoniją susiformavusi erdvė, daugumos architektų nuomone, yra optimalių parametrų paminklui statyti.
7. Norint deramai įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą ir tam sutelkti geriausias kūrybines skulptorių ir architektų pajėgas, būtina skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.
Darbo grupės nariai: Darius Kuolys, Aldona Šventickienė, Gintautas Paluckas
Architektas Algimantas Nasvytis: kodėl paminklą dr. Jonui Basanavičiui reikia statyti Vilniuje priešais Nacionalinę filharmoniją
Pirma, vieta priešais Filharmoniją yra išskirtinė Vilniaus erdvė.
Tai ypatingai reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta: čia Aušros Vartų gatvę kerta Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvės, jungiančios Aušros vartus, miesto rotušę, Šv. Kazimiero, Šv. Teresės, Visų Šventųjų bažnyčias, buvusius Subačiaus ir Rūdininkų vartus.
Tai vieta, esanti priešais išskirtinės istorinės reikšmės rūmus – buvusią Miesto salę, kurioje vyko Didysis Vilniaus seimas.
Ši erdvė yra pusiaukelėje tarp Katedros ir Rasų kapinių – dviejų svarbiausių tautos nekropolių.
Šią vietą supa formos atžvilgiu reikšmingi fragmentai: Bazilijonų vartai, Pasažo arka, Šv. Kazimiero gatvės arka.
Ši vieta kartu yra ir Vilniaus „auksinio trikampio“ sakralus kampas („auksinį trikampį“ sudaro trys miesto gatvių linijos: Vokiečių-Vilniaus gatvių linija, Pilies-Didžiosios-Aušros Vartų gatvių linija ir šias linijas jungianti Gedimino prospekto atkarpa).
Antra, priešais Filharmoniją po karo susiformavusi erdvė yra optimalių parametrų paminklui statyti.
Trečia, ypatingai svarbus šios vietos veiksnys yra Aušros vartų artuma: šioje vietoje pastatytas paminklas bus nuolat daugelio žmonių matomas, nes tai miesto svečių ir turistų bene lankomiausia vieta.
Ketvirta, kad šioje išskirtinėje miesto erdvėje būtų sukurtas tinkamas paminklas Jonui Basanavičiui, yra būtina skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.
2016 m. vasario 20 d.