Ar civilizuotame krašte slaptoji tarnyba samdytų kovai prieš piliečius advokatę, pasiskelbusią žmogaus teisių gynėja? Ar pati advokatė leistųsi slaptųjų tarnybų samdoma? Net jeigu taip nutiktų, ar save gerbianti visuomenė tylėtų?
Štai prieš porą mėnesių pasirodė pranešimas:
„Kristiną Čeredničenkaitę ir jos mamą, žinomą advokatę Liudviką Meškauskaitę, VSD pasisamdė byloje, kurioje Raimondas Šukys bylinėjasi su departamentu dėl VSD pažymos, kurioje, jo manymu, paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios.
[…]
VSD advokatė L. Meškauskaitė tvirtino, kad tokioje byloje VSD net negali būti atsakovu, nes nėra informacijos paskleidimo fakto, o ieškovas ginčija, ką kiti asmenys kalba apie jį. […] Ji teigė, kad ieškinį reikia atmesti ir įvertinti visuomenės teisę žinoti.“
Šitaip žinoma advokatė gina VSD teisę valdyti valstybę slaptosiomis pažymomis – ne tik rinkti, bet ir viešai skelbti surinktą informaciją apie piliečius (Daugiau apie tai ČIA).
Galėtume numoti ranka: samdomas advokatės darbas tėra samdomas darbas – be jokių sentimentų ir moralinių skrupulų.
Tačiau garsi advokatė imasi VSD bylų, būdama viena Lietuvos žmogaus teisių centro lyderių, nuo 1997-ųjų priklausydama šio centro tarybai (ČIA).
O tai labai daug pasako apie žmogaus teisių būklę šių dienų Lietuvoje…
Žinoma, čia ne smagus žolės legalizavimo, bet esminis Lietuvos piliečių politinės laisvės klausimas. O gal kartais ir jis kada nors galėtų būti įdomus naujai Laisvės partijai? Ar apie politikos susigrąžinimą prakalbusiems konservatoriams? 🙂