Ir darsyk apie istoriją – šį kartą apie istoriją mokykloje. Apie jaunųjų istorikų neseniai parengtą naują mokyklinę istorijos programą, kuri bene pirmąsyk šią savaitę buvo kolegų viešiau aptarta.
XVI amžiaus Lietuvos intelektualas Venclovas iš Maišiagalos aistringai svarstė lietuvių tautos kilmės klausimus, aukštino Lietuvos istoriją kūrusius stiprius vyrus ir su baime žvelgė į žydus bei laisvas, savarankiškas lietuvių moteris. Puiku, kad XXI amžiaus jaunieji mūsų istorikai įveikė žydų ir laisvų moterų baimę. Gaila, kad tapo ištikti lietuvių tautos ir stiprių vyrų baimės.
Gerai, kad ir naujoje programoje išliko svarbios sąvokos: „litvakai“, „Holokaustas“. Blogai, kad joje tarp daugybės sąvokų nebeliko „lietuvių“, „tautos“, „Lietuvos“, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“, „Lietuvos Respublikos“ sąvokų. Apskritai, ir lietuvių tauta, ir politinė Lietuvos tauta programoje pradingo kaip istorijos veikėjos.
Pamindami Lietuvos istorikų nuo XVI amžiaus gintą nuostatą, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija po Liublino unijos tęsiasi, jaunieji mūsų amžiaus istorikai po 1569-ųjų mato tik Abiejų Tautų Respubliką. Prūsų Lietuva su lietuvių intelektualų kurtu Karaliaučiaus universitetu, Mažoji Lietuva iš viso pradingsta. Kaip, beje, ir senieji prūsai.
Gražu, kad mokytojams siūloma tarp XVIII–XIX amžių sukilėlių aptarti ir Tado Kosciuškos sukilime dalyvavusį vyskupo Ignoto Masalskio ekonomą Bereką Joselevičių, išvedusį į kovą žydų karių būrį. Bet liūdna, kad tarp sukilėlių lieka nepaminėtas paties Tado Kosciuškos – svarbiausio herojaus, apie kurį lietuviai kūrė liaudies dainas – vardas. Programos citata: „’Už Jūsų ir Mūsų laisvę’: pasirinkto XVIII–XIX a. sukilėlio (Jokūbas Jasinskis, Berekas Joselevičius, Emilija Pliaterytė, Zigmantas Mineika ar kt.) biografijos aptarimas“.
Puiku, kad tarp „Valstybės tėvų ir moterų“ programoje minimos Felicija Bortkevičienė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Graudu, kad šiame sąraše nutylėta kertinė Jono Basanavičiaus asmenybė. Programos citata: „Valstybės tėvai ir motinos: pasirinktos politinės asmenybės biografijos aptarimas (Felicija Bortkevičienė, Aleksandas Stulginskis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Antanas Smetona ar kt.)“.
Gražu, kad programoje atsiranda Mykolo Roemerio, Česlovo Milošo, Jerzy Giedroyco vardai, nors ir keistokai visi trys siejami su „ATR piliečio samprata“. Liūdna, kad visiškai nutylimi Stasys Šalkauskis, broliai Biržiškos ir kiti iš bajorų kilę lietuvių intelektualai, jungę LDK ir modernios Lietuvos Respublikos piliečio sampratas.
Gerai, kad pakankamai dėmesio skiriama Lietuvos partizanų vadams Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Keistoka, kad šiuosyk neatrasta vietos nė vienai partizanei – nei Dianai Glemžaitei, nei Monikai Alūzaitei.
Gerai, kad istorijos pamokose mokiniai bus supažindinti su svarbiausiomis Kovo 11-osios Respublikos asmenybėmis: Vytautu Landsbergiu, Algirdu Brazausku, Valdu Adamkumi, net Dalia Grybauskaite. Kartu su Vytautu Landsbergiu programoje iškeliamas ir Vytautas Landsbergis-Žemkalnis: mokytojams teks paspėlioti, ar kaip vienintelis XX amžiaus architektas, ar kaip vienintelis Laikinosios vyriausybės narys? Tik keista, kad programą rašiusiems jauniesiems istorikams nepasirodė verti dėmesio nei Sąjūdį kūręs Romualdas Ozolas, nei Lietuvą 1990-aisiais pasaulyje reprezentavusi pirmoji Respublikos premjerė.
Puiku, kad programa siūlo mokiniams mokytis pasakoti asmeninius istorinius pasakojimus. Liūdna, kad nė nemėgina mokinių supažindinti su daug amžių tautos ir jos istorikų kurtais bendraisiais pasakojimais. Programoje nutylimi šiuos pasakojimus kūrusių asmenybių – Alberto Kojalavičiaus, Adolfo Šapokos, Zenono Ivinskio, Vandos Daugirdaitės-Sruogienės, Marijos Gimbutienės, Edvardo Gudavičiaus – vardai.
Nežinia, kodėl Lietuvos ir Europos istorija naujoje programoje lieka tokia uždara. Kodėl jaunųjų autorių dėmesio pristinga tiems reiškiniams ir įvykiams, toms Lietuvos asmenybėms, kurios natūraliai susieja lietuvius, Lietuvą su plačia pasaulio ir civilizacijų istorija?
Iškalbinga ir pati programos pabaiga. Paskutinė X klasės programos dalis „Globalizacija ir pasaulis po 1990-ųjų“ baigiama tema „XX a. trauminė atmintis ir jos paveldas dabartinėje Lietuvoje“. Kodėl ne Lietuvos kultūros, meno, mokslo, sporto pasiekimai pasaulyje, bet lietuvių „trauminė patirtis“? Kodėl paskutinis programos akcentas – ne Jonas Mekas, Marija Gimbutienė, Algirdas Julius Greimas, Icchokas Meras, Česlovas Milošas, Grigorijus Kanovičius, Mirga Gražinytė-Tyla, Asmik Grigorian, Arūnas Matelis ar Domantas Sabonis, bet „Istorinės diskusijos dėl lietuvių kolaboravimo su naciais ir sovietais 1940–1945 m.“
Gerbiu jaunųjų istorikų nuveiktą darbą. Iš pagarbos jį ir aptariu. Labai norėtųsi, kad į savo mokyklinius pasakojimus žiūrėtume kuo rimčiau. Mat jie, pasak istorijos semiotikų, veikdami jaunimo pažiūras, nuostatas, elgsenas ir apsisprendimus, patys kuria bendruomenės istoriją.
Visuotinės Lietuvių Enciklopedijos nuotraukoje – pirmosios spausdintos Lietuvos istorijos, Motiejaus Strijkovskio „Kronikos“, išleistos 1582-aisiais Karaliaučiuje, puslapis su autoriaus portretu.
Tuose istorijos vadovėliuose reikalingas prierašas, pastaba: Istorija pagal landsbergių ir laisvių partijas.
Orumo nepraradę istorikai turėtų susitelkti ir imtis rašyti LIETUVOS istorijos vadovėlius – mokytojams, pradinukams ir visiems kitiems.
Darius Kuolys. Kokios istorijos mokysis mūsų vaikai? Savo „analitiniame” straipsnelyje „istorijos mokymosi gerumus” argumentuoja: „gerai”-3 kartus, „gražu”-2 kartus, „puiku”-2 kartus, vieną kartą „nežinia” ir išvada-„iškalbinga ir pati programos pabaiga” bei „gerbiu jaunųjų istorikų darbą”… rodo, kad vaikai jokios tikros istorijos iš tiesų nebus mokomi. Tokiose „istorijose” prie Kovo 11 tinka nacių ir komunistų nepralenkiamas „tautinis” kolaborantas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, nieko bendra su Kovo 11 neturintys Adamkus ir neeilinė buvusi iki paskutinės minutės profesionali komunistinė veikėja Grybauskaitė, kaip ir Ramanauskas Vanagas „vadovavo pokario valstybei”, V.Lansbergis tarybiniais laikais buvo pirmasis „Lietuvos kosmonautas”,o 1990 metais”sugriovė” Tarybų Sąjungą…. Gaila vaikučių, kuriems teks mokytis tokių „istorijų”, nes su tokių „mokslų” suformuota „pasaulėžiūra” bus, pasekoje, ir juos supančio realaus pasaulio atitinkamu „suvokimas”, su kuriuo, suaugus, išgyventi pragmatiškame… Skaityti daugiau »
o tikri herojai:
Svarinskas, Zdebskis, Tamkevičius – ar minimi?
—-
(ko gero ne – nes jie nei pusžydžiai nebuvo, nei iškrypėliai, nei kolaborantai)
nebuvo diskusijų.Ar galima ką padaryti,kad taip nebūtų?
Ko siekia atviros Lietuvos fondas, tą ir turime. Krokodilo ašaros.
Įdomu, o už Šapokos Istorijos skaitymą toleratorių kiberpatruliai baus?
Na ir kas, kad daug ko nėra, juk visko nesutalpinsi? Svarbiausia – paskutinis programos akcentas: „Istorinės diskusijos dėl lietuvių kolaboravimo su naciais ir sovietais 1940–1945 m.“ Juk žydšaudžių tauta! Na, gal dar vienas kitas ir su sovietais kolaboravo, bet ne žydai, gi, o lietuviai, tai svarbiausia istorijai, ar ne?! Vienintelis trūkumas, tai kad jaunimas neatsižvelgė į pažangą (matyt neskaitė A. Kubiliaus programos „Lietuva 2030“), juk Lietuvos istorijoje atsitiko kažkas titaniško ir gigantiško, tiesiog, protu nesuvokiamo ir dar sunkiau paaiškinamo (ką ten kažkokie Domantai ar Asmik) – 2020 metų spalio mėnesį į Lietuvos Respublikos Seimą buvo išrinktas pirmasis istorijoje „profesionalus gėjus“ (juk nevedęs, o ką profesionaliai aptarnauja… na, patys suprantate). Ir ne šiaip sau išrinktas, bet tapo kovos už žmogaus teises… Skaityti daugiau »
naujoji islandų Konstituciją,apie kurią rašo alkas.Ją ilgai taręsi,parašė pati tauta,o ne globalistai tai padarė už juos.
tai čia ne žydizacija jei str. citata ” Gerai, kad ir naujoje programoje išliko svarbios sąvokos: „litvakai“, „Holokaustas“. Blogai, kad joje tarp daugybės sąvokų nebeliko „lietuvių“, „tautos“, „Lietuvos“, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“, „Lietuvos Respublikos“ sąvokų. Apskritai, ir lietuvių tauta, ir politinė Lietuvos tauta programoje pradingo kaip istorijos veikėjos.” ? Ne žydai sukūrė šitokią istorijos mokymo programą lietuvių vaikams – žydų istorija yra o lietuvių istorijos nėra? Juk žydė K. atvirai viešai pasisakiusi kad žydai lietuvių nekenčia labiau nei lietuviai žydų, demaskavęs Profesorius P. G. ?
kai Ruta Vanagaite pristatinejo Baltarusijoj savo su Zurofu knyga „Nasy”, analogiska, tuo paciu pavadinimu buvo pristatyta ir Lenkijoj, tik taikiniu pasirinkti lenku „zydsaudziai”) ji sake, kad medziaga knygai jai i susitikima parke pristate „toks viens istorikas”. Kadangi D.Kuolys samoningai nenurodo autoriu, belieka speti, kad jaunus istorikus galimai kuravo „tas viens istorikas” is defendinghistory com portalo su kokiu Suziedeliu ar kitais „open society foundation remiamais, pries nacionalizma/nacionaline valstybe nukreiptais kovot sorosofilais. Beje, pasirodo, vadoveliu turinio vertintojai a la elspertai yra uzslaptinti. Kas ir kada toki istatyma prieme?.. Ptikau tik JELENOS ZILINSKOS pavarde, teikiancia nurodymus Nacionalinei švietimo agentūrai, kurios vadove nesenai paskirta choro dirigente Ruta Krasauskiene, kuria STT pripazino tinkama. Is ju puslapio matosi, kad didele itaka siai NACIONALINEI agenturai daro antinacionalistine… Skaityti daugiau »
Su bolševikų mokslininkais nėr prasmės ginčytis. Ir tai aišku jau seniai. Padoresni mokslininkai privalo patys išleisti alternatyvius vadovėlius. Ir seniai laikas su bolševikais net nesisveikinti.
kai Aukso Orda paverge Rusija 300 metu, didikai meldesi chanams, mokesi valdymo meno. O kai liaudies padedami issivadavo nuo Aukso ordos jungo, patys paverge savo liaudi dar 300 metu. Tda jau Aukso Ordos palikuonys nusprede pasinaudot liaudimi, kad nuverstu didikus ir patys taptu didikais. Tape besakniais, pasklide po pasauli sugalvojo ir globalios imperijos plana: visi turi tapt besakniais.
istorijos, kaip atiduoti Pietryčių Lietuvą Lenkijai arba viską Itiliui.
Kaip tai kokios istorijos ?
Mokysis Lubiankos žydobolševikų ir jų šabesgojų parašytos nuo 1944 iki 1990.03.11 gubernijai LSSR ir Varšuvos profesorių iki šiandien rašomos, adaptuotos Lietuvos vaivadijai.
Vienintelės teisingos istorijos, svarbiausia – teisingos.
Hm. – dar metai kiti ir už Šapokos istorijos skaitymą teks atsėdėti 10 metų.
Kokios? Istoriją rašo nugalėtojai, kas laimi tas ir rašo istoriją. Na o iš straipsnio teksto matosi kad laimi žydai jei jau istorijos mokymo programoje žydų istorijai vietos yra o Lietuvos istorijai vietos nėra.
O po saule „niaujasi” žydliberaliai- prieštrampistai ir xabadnikai kabalistai ir gojams/nežydams nėra jokio skirtumo kuo baigsis žydų hibridinės kovos, na o istorija lietuvių jau nulemta – jei jau jos nėra istorijos mokymo vadovėliuose, tai jps nebus ir ateityje, jei programa nebus sustabdyta.
Ar istorijos pamokose supažindinama su Lietuvos kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimu,kuris atsisakė pasirašyti Liublino uniją,nes joje matė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės ,kaip savarankiškos valstybės,žlugimą? Ar istorijos pamokose supažindinama su Lietuvos istoriko Mykolo Balinskio ( slapyvardžiai Auszlawis, Usztaritois, Mokitinis) 1835 m. išleista knyga ,kurioje jis rašė,kad Vilniuje tuo metu gyventa lietuvių,rusų,vokiečių ir žydų,o kitų tautybių gyventojai sudarė labai mažą dalį,kad netoli Viliaus „…Kai kuriose vietovėse, nors kaimų pavadinimai ir net jų gyventojų pavardės yra grynai lietuviškos, tačiau gimtoji kalba jau pamiršta…”? http://www.voruta.lt/rysard-maceikianec-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/ Ar istorijos pamokose supažindinama su Vladislovo Sirokomlės ( laikė save lietuviu ) 1857 m. parašyta knyga „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą”,kurioje jis minėjo,kad kai kuriose Lietuvos vietose ir bajorai tebekalbėjo lietuviškai,skirtingai,negu teigia kai kurie dabarties „istorikai” ,minėjo vykstantį lietuvių lenkėjimo… Skaityti daugiau »
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/cmilyte-nielsen-uztikrinti-efektyvu-genocido-centro-darba-vadovaujant-jakubauskui-butu-labai-sudetinga.d?id=86739905 https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mokslininkai-penktadieni-organizuoja-akcija-teisybcentris-is-darbo-atleistai-istorikei-jurkutei-palaikyti.d?id=86733453#cxrecs_s Penktadienį antilietuviškas vienuoliktukas putojo prie GC, kad Liet. patriotas Jakubauskas būtų metamas..Seimo Valdyba, su KGB rezervisto dukra Čmil priekyje ,trečiadienį tarsis dėl Jak. nuvertimo, o geriečiai kas sau, tik putoja popieriuose… NS, CP, Liet. Sar., KS bei kiti mažiukai nedaro apskrito stalo, nesikalba su valstiečiais ir kita opozicija…Nesitaria nei skaipu, nei gyvai, kad organizuoti legalius 5 asmenų Jak. remiančius piketus…( ne tik Vilniuje-prie GC ir Seimo bet galima sinchroniškai 5 didmiesčiuose (prie savivaldybių karantino nepažeidžiant ir su garsiakalbiais) tarkim. Kaune galėčiau tokios pik. bangos atšaką padaryti. Praneštume žiniasklaidai ir t.t .Lrt (paskui būtų galima kabinti LRT tarybą raštu reikalaujant už galimą ,,bangos” nutylėjimą ,,skalpuoti” LRT vedlius) :):)Tik NS asmenys ,sau būdingu stiliumi , daugina besipiktinančius tekstus GC tema… Skaityti daugiau »
Istorijos, kaip tautos biografijos neturetu iskraipyt jokios poitines, religines ar asmenines tendencijos.
Akivaizdu, kad tie, kurie siekia kitus pavergti stengias juos pazeminti, apsmeizti, sukelt sumaisti, atimt pasitikejima savimi. Ir tai daro todel, jog zino, kad niekas negali eit pries kito zmogaus ar tautos valia, kol tos valios nepalauz sava propaganda ir neitikins galvot kitaip skleisdami baime, nepasitikejima savimi.
Todel ne nuo kitu, o nuo musu paciu vidines stiprybes, blaivaus proto, samoningumo priklausyt turi musu sprendimai.
dėkui už vertingas nuorodas.
12:51 – Didė Kunigystė Lietuvos (DKL)- taip išlikę užrašyta, tiek Mindaugas, tiek Gediminas, tiek Vytautas buvo vadinami Didis Kunigas Lietuvos.
Tik rašliavaikščiams yra kunigaikštis ar LDK.
Tvankstui:
Sodinti uz Sapokos pasaku skaityma – per daug garbes toms pasakoms. Tas pat kaip bausti uz tautosakos vertinima kaip metrasti.
As ne uz liberastine istoriografija. As pries vieno melo dangstyma kitu.”Patriotiniu”.
Koks skirtumas,kunigas ar kunigaikštis. Mano nuomone,daug blogiau,kad Valdovų rūmų ekspozicijoje baltų genčių gyvenami plotai,jei neklystu,rodomi tik iki Nemuno pietuose ir nesiekiantys Neries aukštupio, nors akademiko Zigmo Zinkevičiaus tyrimuose nurodoma,kad lietuvių kalbos riba ėjo netoli dabartinės Baltarusijos sostinės Minsko https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/.Prie Minsko randame vietoves Antaniški,Skirmantava, Daunary, Baubli,Gerveli,Dauguli,Kiršy, šiaurės kryptimi -netoli Lahoisko vietovę Narbutava,,netoli Dokšicų ( liet.Daukšyčiai?)-vietovės Laputy (liet. Lapučiai?),Girstuny (liet.Girstūnai?),Vargany (liet. Vargoniai?),Gurby (liet.Gurbai?), netoli Drujos -vietoves Šalciny (liet.Šaltiniai?), Stašuli, pietryčių kryptimi nuo Minsko, netoli Nesvyžiaus miesto yra vietovė Vainiloviči (liet.Vainilaičiai?), Baranovičių apylinkėse-vietovės Važginty,Šaveli,Kosavos(liet. Kuosuvos?) apylinkėse- vietovės Taucvily,Jundzily, Mizgiri,į pietus nuo Vaukavysko-vietovė Mantauty.
Ar moksleiviams apie tai pasakojama istorijos pamokose ?
A. Pranckevičius, ne PranSkevičius. Kur kas įdomesnė jo lytinė orientacija ir kaip to pastebėjimo šviesoje atrodo jo biografija, proteguota įvairių įtakingų vyrų, pradedant p. Adamkumi.