Veidaknygė
Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet kviečia mokyklų bendruomenes, krašto jaunimą į šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“.
Su kolegomis atnaujinome šio kelio maršrutą. Įtraukėme į jį svarbias su Radvilų, Pranciškaus Skorinos, Konstantino Sirvydo, Lauryno Gucevičiaus, Juliaus Slovackio, Alfonso Lipniūno, Kazio Bradūno, Jurgio Kunčino gyvenimais susijusias istorines vietas.
Pirmąkart vykusioje pernykštėje eisenoje jaunimo buvo daug, Ir ne tik iš Vilniaus. Dalyvavusių, regis, nenusivilta. Tad kviečiame vėl.
Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekada nė negalvojo.
Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.
Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras.
Dr. Jonas Basanavičius, 1883 m.
Lietuvos valstybės keliu / 2017
Vasario 16-ąją Vilniuje – šventinė jaunimo eisena.
Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – bus einama pro Signatarų namus, poeto Kazio Bradūno namus, Pranciškaus Skorinos spaustuvę, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušro Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo.
Tai kelias – jungiantis mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais. Einame juo, kad nusilenktume protėviams ir prisimintume turintys savo namus istorijoje.
Eisena pradedama 10 val. Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigiama – 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės.
Sostinės ir Lietuvos moksleivius, mokytojus, jaunimą į smagią šventinę eiseną kviečia Vilniaus miesto savivaldybė, Lituanistų sambūris ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacija.
Lietuvos valstybės kelias ves Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, Mikalojaus Daukšos ir Rasų gatvėmis iki Rasų kapinių.
Šiame kelyje – 16 svarbių Valstybės istorijos vietų:
1. Katedros aikštė, Šventaragio slėnis su Vilniaus arkikatedra bazilika ir Valdovų rūmais. Senosios Lietuvos valstybės centras.
2. Pilies g. 1. Čia stovėjo XVI amžiaus LDK kanclerių ir Vilniaus vaivadų Mikalojaus Radvilo, jo sūnaus Mikalojaus ir vaikaičio Mikalojaus Radvilo Juodojo rūmai, kuriuose tuomet saugota Lietuvos metrika.
3. Pilies g. 11. XVIII amžiaus pabaigoje čia veikė LDK riterių mokykla – kadetų korpusas, kuriame paskaitas skaitė architektas Laurynas Gucevičius, 1794-aisiais vadovavęs Vilniaus miestiečių gvardijai.
4. Pilies g. 21. Šv. Jonų bažnyčioje XVII amžiuje lietuviškus pamokslus sakė Konstantinas Sirvydas, Jonas Jaknavičius. 1794-aisiais Vilniaus universiteto profesoriai ir visuomenė čia iškilmingai pagerbė už laisvę žuvusius Lietuvos sukilėlius. 1939–1943 m. čia pamokslus sakė kunigas, rezistentas Alfonsas Lipniūnas – Štuthofo konclagerio kankinys.
5. Pilies g. 22. Čia stovėjo LDK etmono Konstantino Ostrogiškio, 1514 m. laimėjusio Oršos mūšį prieš maskvėnus, namai. Vėliau čia buvusiuose rūmuose gyveno Kristupas Mikalojus Radvilas Perkūnas, kovose su Maskva išgarsėjęs LDK etmonas. Čia savo vaikystę ir jaunystę praleido poetas Julius Slovackis, 1831-aisiais Lietuvos sukilėliams sukūręs „Lietuvių legiono giesmę“.
6. Pilies g. 26. Buvęs Štralio namas, kuriame Lietuvos Tarybos nariai 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės aktą, dabar Signatarų namai.
7. Pilies g. 23. Šio modernaus namo vietoje stovėjo LDK kanclerio, valstybės savarankiškumo gynėjo Mikalojaus Radvilo Juodojo ir jo sūnaus, kardinolo Jurgio Radvilo rūmai, vadinti Kardinalija.
8. Pilies g. 40, Jurgio ir Marijos Šlapelių namai, kuriuose viešėdavo J. Basanavičius, M. K. Čiurlionis, Vydūnas ir kiti lietuvių inteligentai.
9. Didžioji g. 7. LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco, 1660 m. išvadavusio Vilnių iš maskvėnų ir pastatydinusio Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią, rūmai.
10. Didžioji g. 11. Čia gyveno poetas Kazys Bradūnas, karo metais Vilniuje, vėliau – išeivijoje telkęs jaunuosius rašytojus – būsimą žemininkų kartą.
11. Didžioji g. 19/2. Čia buvusiuose burmistro Jokūbo Babičiaus namuose apie 1522-uosius Pranciškus Skorina išspausdino pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – „Mažąją kelionių knygelę“. Prieš 500 metų – 1517-aisiais – už Vilniaus miestiečių lėšas P. Skorina pradėjo spausdinti Bibliją Prahoje. Šiame pastate veikė ir garsi brolių Mamoničių spaustuvė, 1588-aisiais išleidusi Trečiąjį Lietuvos Statutą.
12. Didžioji g. 31. Rotušė, kurioje 1794 m. dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, mėginusi išgelbėti Lietuvos valstybę. Rotušės aikštėje už Lietuvos valstybės išdavystę 1580 m. buvo nukirsdintas didikas Grigas Astikas, o 1794 m. pakartas paskutinis LDK etmonas Simonas Kasakauskas. 1906-ųjų gegužės 6-ąją rotušėje buvo suvaidintas pirmas viešas lietuviškas spektaklis – Marcelijaus Šikšnio „Pilėnų kunigaikštis“.
13. Aušros Vartų g. 5. Filharmonija, čia buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 m. gruodžio 4–5 d. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo.
14. Aušros Vartai. 1794 m. liepos 19–20 d. Vilniaus miestiečiai šiuos vartus didvyriškai apgynė nuo Rusijos imperijos kariuomenė.
15. Rasų g. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vizitiečių vienuolynas: čia Rasų kalėjime sovietai kalino rašytoją Kazį Borutą ir kitus lietuvių disidentus. Čia kalėjo rašytojas Jurgis Kunčinas.
16. Rasų kapinės. Vasario 16-tosios Aktos signatarų Jono Basanavičiaus ir Jono Vileišio kapai, sovietų nužudytų signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Vlado Mirono simbolinis kapas, už Lietuvą žuvusių karių savanorių, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Mykolo Römerio, Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos, Kazio Borutos ir daugelio kitų garsių Lietuvos žmonių kapai.
Nuotraukoje – 2016-ųjų eisenos vaizdas
Lietuvos Sąrašas
9 val. ·
Lietuvos Sąrašo pirmininko Dariaus Kuolio iniciatyva pernai Vasario 16-ąją šauniai pažymėjo tūkstančiai moksleivių, eidami Vilniaus istorinėmis vietomis. Sostinės meras Remigijus Šimašius šiais metais perėmė iniciatyvą, kviesdamas Lietuvos jaunimą savo vardu. Tikrai negaila gerų idėjų patriotiškai nusiteikusiems liberalams:)
Koks šio Vasario 16-osios jaunimo eisenos motto –
„Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią k r i k š č i o n y s niekada nė negalvojo”
(Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.)
priešstatos krikščionybei – pasirinkimo tikslas?
Kaip toks šūkis esmingiau susijęs su 1918-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir jos istoriniu kontekstu?
Švęskime linksmai ir išradingai. Matomai šios eitynės to netatinka, kur tas linksmumas?
pagaliau sukūrėme „globalią Lietuvą”, todėl visus visus visus
„į SMAGIĄ ŠVENTINĘ eiseną kviečia Vilniaus miesto savivaldybė, Lituanistų sambūris ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacija.”
Ironizavimas čia labiausiai ne vietoj. Jaunimą reikia kviesti ir patiems eiti kartu.
Taip, „Jaunimą reikia kviesti”,
bet ne į „taiką, apie kokią k r i k š č i o n y s niekada nė negalvojo”.
Kas tokios taikos tėvas, Tarabildai derėtų žinoti.
„Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės.
Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo.” (Mt 10, 34)
O mes tik per televizorių pažiopsosim, jei kaimynai neškandalins
Jeigu visus kviecia tai ir simonokakas su savo vaivorykste ten bus?Tikros vasario 16 eitynes bus kaune su jaunalietuviais.
Įsidėmėk, libaeralai visų laikų Lietuvos niekšai.
Šimašiaus simonokakai busšventės pagrindas su daugybe vaivorikščių.
Vasario šešioliktoji yra svarbiausia valstybės šventė.todėl eisena turėtų vykti pagrindine sostinės gatve – Gedimino prospektu.
Visom biudžetinėms įstaigoms ir vals.įmonių kolektyvams bus išsiųsti nurodymai suformuoti šventės žygiuotojų delegacijas. Bus padalinti tekstai transparantų šūkių gamybai, Partijos ir Vyriausybės vadovų portretų kuriuos reikia nešti, pavyzdžiai. Praeinant pro koloną reikės skanduoti šūkius, kuriųsuderinti tekstai bus perduoti acakingiems darbuotojams, kad būtų išdalyti eisenos dalyvių grupėms.
Vyriausybė sudarys specialų šventės organizavimo kometeto lėšų fondą iš kurio bus pervedamos lėšos konkrečiom organizacijoms kurių atstovai dalyvaus eisenoje.
Kiekvienam dalyviui derėtų skirti po 5 eur išmoką už dalyvavimą. transarantų nešikams galima išmojėti ir daugiau -iki 10 eur.
taigi, jokių problemų dėl Šventės organizavimo nėra.
Reikia tiesiog panaudoti ilgametę dešimtmečiais sukauptą patirtį.
Eikite su vėliavomis – arkiu be mėlynų pakinktų, skaitykit karaliaus Gedimino laiškus vakariečiams – švęskit išradingai kaip skatino Grybauskaitė. Už laisvę Lietuvai, už karalių Gadiminą kelkite tostus.
Valstybingumas simbolinis, tauta ir tautiškumas miršta…Bėga šimtai tūkstančių iš mirštančios, melu ir galia grįstos oligarchinės valstybės…
Naivuolių ir samdomų jaunuolių eisena turėtų ,teisybės dėlei, priekyje nešti gedulingus vainikus…
Tyrimai rodo, kad 90 nuošimčių moksleivių ketina dingti iš Lietuvos…Kokie kvailiai eisenoje dalyvaus?
„90 nuošimčių [kvailų] moksleivių ketina dingti iš Lietuvos”. 100% jų tėvų yra kvailiai. Likusieji švenčia ir nebūtinai valdiškai. Ant jų laikosi Lietuva.
prie prezidentūros akcija Tiesos?
Dieve, apsaugok nuo draugų. – Nuo priešų apsisaugosiu pats!
Arba esi kandus lėkštas pašaipūnas (liberastas?).
Iš to, kad dramatiškai paliekančios valstybę tautos, ypač jaunimo, kontekste ne metas per vasario 16-osios eiseną smagintis, neplaukia, kad reiktų „nešti gedulingus vainikus”. Vis dėlto Nepriklausomybės šventė!
Juk galima žingsniuoti oriai, su tautinėmis vėliavomis ir be neužmirštuolių, su patriotinėmis dainomis ir giesmėmis.
Zmones,nesileiskime kvailinami Kuolio! Ar tikrai su siai zmonemis(slepetininko patarejas) norime svesti Nepriklausomybe?
Drąstišku būdu memąstantiems, nuzombintiems priminkime: sistema jau baigia nuvaryti valstybę kapuosna. Tegu nomenklatūra švenčia- valstybė jos ,,lovys”.Tegu zombių džiaugsmui vaizduoja milijoniniais fejerverkais begalinį džiaugsmą savo ,,lovio” baime..Tik sistema ir melagiai arba besmegeniai turi ką švęsti- jei valstybingumas jau dvelkia įkapėmis…Vainikai- perspėjimas nesuzombintiems apie rytdieną,,,