Veidaknygė
„Po galais, tai buvo atgrasu ir nedovanotina“, – šaukė Danijos socialinių darbuotojų sąjungos pirmininkas Janas Viumas, stebėjęs per TV kameras Lietuvos valdžios prieš ketverius metus Kauno priemiestyje vykdytą „specialiąją operaciją“.
O mes, lietuviai, su šia atgrasia, besaike prievarta buvome verčiami susitaikyti be šauksmo – kaip su natūraliu kasdieniu dalyku. Tokios prievartos būtinybe drįsę suabejoti pagal senas totalios propagandos taisykles buvo marginalizuoti. Suplakti su rėksmingais kampuotais berniukais ar nepavykusiais politikais ir režisuojamoje viešumoje pasmerkti. Kaip žydai nacių valdytoj Europoj, kaip buožės sovietų pavergtuose kraštuose. Ne tyrimais, ne argumentais, ne tiesos paieškomis, bet jėga, propaganda ir nutylėjimais nuspręsta kliautis. Beje, kaip ir Vytauto Pociūno žūties atveju, kaip ir susidorojus su FNTT vadovais.
Deja, deja, mūsų visuomenei taip ir lieka per ketverius metus neatsakyti klausimai:
Kodėl aukščiausi Lietuvos pareigūnai atsisakė danų ekspertų siūlyto taikaus konflikto sprendimo ir 2012-ųjų gegužės 17-ąją metė prieš savus piliečius gausias ginkluotas ypatingąsias pajėgas? Kodėl šios pajėgos taikos metu ėmėsi pokaryje praktikuoto demonstratyvaus ritualinio sadizmo – genitalijų traiškymo automatų buožėmis?
Kodėl Lietuvos teisėtvarka sutartinai nutarė nesilaikyti dar 1995-aisiais Seimo ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos – atsisakė išklausyti galimai prievartą patyrusio vaiko ir jį išgirsti? Kodėl orūs Lietuvos teisėjai ėmėsi apgailėtinų viešų tauškalų apie „ištrintą vaiko atmintį“, o orūs Lietuvos psichiatrai viešai nepasakė, kad „ištrinti atmintį“ kol kas pavyksta tik fantastiniuose romanuose?
Kodėl ir kieno politiniu nurodymu specialiųjų pajėgų prievartą patyrę Lietuvos piliečiai, kaip protestuotojai Maskvos Bolotnajos aikštėje, iki šiol yra teisėtvarkos persekiojami?
Ar Lietuvos politikai ir teisėtvarka nuo šiol Garliavos precedentu remsis spręsdami ir kitų piliečių likimus?
Tyla.
O danas Janas Viumas prieš kelerius metus kalbėjo: „[…] aš iš tikrųjų labai norėjau šaukti: „Sustabdykite tai tučtuojau“. Ir kai žurnalistas paklausė mano nuomonės, aš tai ir pasakiau: „Fuck off, fuck off stiprius lyderius“. Tada žurnalistas pridūrė, kad Lietuvos žmonės tiki stipriais lyderiais, tiki prezidente: ką jinai sako, tą reikia ir daryti. Aš jam pasakiau, o dabar ir jums sakau: netikėkite stipriais lyderiais, tikėkite stipria demokratija. Eikite į gatves ir užbaikite savo revoliuciją, kurią pradėjote prieš dvidešimt penkerius metus ir padarykite, kad visur būtų demokratija. Jūs turite tai užbaigti. Aš rimtai jums tai sakau. Jūs pasirašėte Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, ratifikavote ją, bet nenorite priimti naujų įstatymų, kuriuos reikėtų pakeisti pagal ją, nenorite įsileisti naujos kultūros, nenorite išmokti kitaip elgtis su vaikais ir šviesti tėvus, kaip reikėtų elgtis. Deja, jūs vis dar to nenorite“.
Visą interviu Janu Viumu skaitykite ČIA.