Kaip jau skelbėme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl euro referendumo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Referendumo iniciatoriai tai vadina iniciatyvos stabdymu, bet Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, kad be KT sprendimo proceso negalima tęsti.
Šiandien Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ vedėjas Aurimas Perednis kvietė diskutuoti: ar tauta gali skelbti referendumus visais svarbiausiais klausimais, nesvarbu, prieštarauja jie Konstitucijai ar ne.
Laidoje kalbėjo vienas iš referendumo iniciatorių, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka (nuo 01:40 min.), Seimo narys Kęstutis Masiulis (nuo 04:30 min.), Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės profesorius Vytautas Sinkevičius (nuo 09:20 min.), Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris (nuo min.), Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Darius Kuolys (nuo 34:00 min.), politologas, Klaipėdos universiteto dr. Saulius Šiliauskas (46:00 min.), MRU teisės profesorius Justinas Žilinskas (nuo 56:20 min.). Savo nuomonę išsakė ir į laidą skambinę žiūrovai.
Kaip jau ne kartą yra sakęs, V.Sinkevičius ir šioje laidoje pakartojo: tauta referendumu gali spręsti svarbiausius klausimus, kaip ir nustatyti naujas taisykles Konstitucijai, pakeisti daug dalykų, tačiau negali spręsti visko, taip pat tauta referendumais negali paneigti bendro gyvenimo principų.
„Tauta negali paneigti fundamentalių vertybių, kuriomis grindžiama Konstitucija, pavyzdžiui, žmonių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, žodžio laisvės, tikėjimo, minties laisvės. Niekas Konstitucijoje negali nustatyti kokios nors privalomos ideologijos, negali įtvirtinti nuostatos, kad rinkimų teisę turi tik moterys, o vyrai neturi arba atvirkščiai. Tauta nėra visagalė – darydama Konstitucijos pataisas, ji turi nepaneigti tų vertybių, kuriomis apskritai grindžiamas visuomenės gyvenimas, tarptautiniai santykiai“, – laidoje sakė V.Sinkevičius.
„Tai dabar mes iš vienos pusės sakome, kad laikomės tarptautinių įsipareigojimų ir principų, o iš kitos pusės į savo Konstituciją norime įrašyti nuostatas, kurios griauna sutarčių laikymosi principus, mūsų narystę Europos Sąjungoje ir t.t. Narystė ES, kaip ir narystė NATO, yra saugumo garantas, konstitucinė vertybė. Ją reikia tik stiprinti, o ne griauti“, – tęsė V.Sinkevičius.
D. Kuolys, komentuodamas valdžios veiksmus prieš piliečių iniciatyvas, pabrėžė: jei piliečiams neleidžiama kurti gyvenimo taisyklių, varžomos piliečių konstitucinės teisės, tai jau nebepanašu į demokratiją.
Tiesos.lt siūlo tai, ką Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“, kalbėjo D.Kuolys.
A.Perednis: Kaip vertinate kilusį ažiotažą dėl referendumų? Štai paskutinis klausimas dėl lito išsaugojimo keliauja į Konstitucinį Teismą. Kas čia vyksta?
D.Kuolys: Aš manau, kad vyksta tam tikras konstitucinės santvarkos keitimas. Nuosekliai keičiama demokratinė Lietuvos santvarka, kurią piliečiai 1992 metais referendumu patvirtino. Tada mes patvirtinome bendro gyvenimo taisykles: tautą kaip suvereną, piliečių teises dalyvauti valstybės valdyme, inicijuoti referendumus ir spręsti – tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme taip pat. Ir tiesioginės demokratijos principais mes savo valstybę grindėme bent Konstituciją tvirtindami.
Dabar matome, kad grupės politikų ir net nerinktų valstybės tarnautojų, kaip Vyriausioji rinkimų komisija ir jos čia kalbėję nariai, ima ir keičia pačią santvarką. Tai yra labai grėsmingas dalykas: nomenklatūra ima skelbti karą visuomenei, skelbti karą piliečiams. Tokie dalykai yra sunkiai įsivaizduojami europinėje valstybėje, Europos Sąjungos valstybėje.
Drįstu sakyti, kad Lietuvoje resovietizacija pateikiama kaip europinis projektas. Mes gyvename paradoksų šaly ir lietuviai verčiami rinktis tokią absurdišką alternatyvą: laisvę arba Europos Sąjungą? Bet koks danas, bet koks švedas išsityčiotų iš tokių dalykų, o mums politikai tai aiškina rimtais veidais. Čia šiuo atveju ne pats klausimas svarbu – ar litas, ar euras, ar žemė parduodama, ar neparduodama… Negalima varžyti pačių konstitucinių piliečių teisių, neigti jų politinių teisių, kurios yra Konstitucijoje įtvirtintos. Čia yra esmė“.
A.Perednis. Bet ponas V.Sinkevičiaus atkerta, neva referendumu negali būti [siūloma spręsti dalykų,] prieštaraujančių mūsų dabartiniams Konstitucijoje įtvirtintiems įsipareigojimams, [taip pat kalba ir apie] vadinamąjį Konstitucijos darnos principą, kuris labai svarbus.
D.Kuolys. Čia aš girdžiu Vladimiro Putino ir jo komandos retoriką. Ji būdinga „valdomai demokratijai“.
Iš kur kyla mūsų valstybė, mūsų respublika ir mūsų valstybės santvarka? Iš piliečių valios. Mūsų Konstitucija, mūsų Seimas atsirado iš piliečių valios. Jei paneigsime piliečių valią, kas tada bendro gyvenimo taisykles pradeda kurti – ponas V. Sinkevičius? Vyriausioji rinkimų komisija? Prezidentės patarėjai? Valstybės saugumo departamentas? Kas kuria už piliečius bendro gyvenimo taisykles? Ar tos taisyklės yra bendro gyvenimo, ar tos taisyklės yra nomenklatūros piliečiams primestos?
Čia labai rimti dalykai. Juo labiau, kai pradedama tyčiotis iš piliečių, kurie nori gyventi pagal Konstituciją, nori gyventi pagal pasitvirtintas bendro gyvenimo taisykles. Tokios patyčios yra sunkiai suvokiamas rytietiškas elgesys. Labai nebrandus, diktuojamas postsovietinių, postkolonialinių sindromų, kai mūsų politikai nepasitiki tauta, nepasitiki demokratija, nepasitiki Konstitucija. O kuo jie tiki, iš viso neaišku. Tai toks postkolonializmo reiškinys: kai savimi nepasitikima, nepasitikima aplinka, bet ieškoma centro, kuriam būtų galima paklusti. Manau, kad mūsų politikai po dvidešimt kelių nepriklausomybės metų yra ištikti postkolonializmo sindromo – jie ieško, nuo ko jiems dabar priklausyti.
Lietuvoje nebeliko politikos, viešos politikos, viešų diskusijų, į kurias eitų valstybės vadovė, premjeras, ministrai, politinės partijos, kuriose dėstytų ir girdėtų argumentus: už – prieš, diskutuotų su ekspertais. Politinių diskusijų nebeliko. Liko galios, jėgos, grupiniai sprendimai: kas turi galią ir propagandos aparatus savo rankose, tas bando primesti savo valią. Tai nėra civilizuota.
Kaip kitaip piliečiams inicijuoti viešas diskusijas, jeigu politikai su jais nediskutuoja, jeigu jų nuomonę ignoruoja? Referendumo iniciatyva ir yra tam tikra diskusijos iniciatyva: kažkas rinks parašus, ir žmonės turės apsispręsti. Jei jie nepalaikys, iniciatyva išblės.
Kaip buvo dėl žemės? Pasirodo, dešimt metų politikai net apie saugiklius nediskutavo, nors tai yra europinė norma. Lietuvoje apie tai politikai išvis negalvojo, kol visuomenė juos paragino apie tai galvoti ir kalbėti.
Lietuvos vadinamasis „politinis elitas“ nebegali reikalauti iš piliečių aklo pasitikėjimo po visų keistų „projektų“ – po laivyno sunaikinimo, po bankų išvogimo ir išpardavimo, po LEO, po ESBW šimto pelningiausių įmonių sunaikinimo. Reikalauti aklo pasitikėjimo politikai jau nebegali. Lieka eiti į atvirą dialogą su visuomene, bet tokiam dialogui politikai nebeturi moralinių jėgų. Ir jie pradeda primityvų karą su visuomene, į kurį įtraukia Konstitucinį Teismą, Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiąją rinkimų komisiją. To politikai neturėtų daryti.
Visos laidos klausykitės ČIA.