Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys – visuomenei ir politikams!
Lietuvoje mažėja ne tik švietimui skiriamas BVP nuošimtis: 2017-aisiais jis buvo mažiausias per visus matavimo metus – 4,9%. Mažėja ir viešųjų išlaidų dalis švietimui: 1995-aisiais ji sudarė 21%, o 2013 – 13%.
Lietuvoje viešosios išlaidos vienam mokiniui perkamosios galios standartais, 2019 m. Eurostato duomenimis, yra vienos mažiausių. 2016 m. jos tesudarė 4 422,5 vieneto. Lenkiame tik Graikiją, Turkiją, Bulgariją ir Rumuniją. ES vidurkis veik dusyk didesnis – 7 101,9 vieneto.
Nepaisant blogėjančio finansavimo, Lietuvos mokinių pasiekimai gerėjo:
TIMSS tyrimų duomenimis, 1995 m. tik 30% mokinių pasiekė matematikos, tik 27% mokinių – gamtos mokslų vidutinį lygį. 2015 m. matematikos vidutinį lygį jau pasiekė 50% Lietuvos mokinių, gamtos mokslų „“ 53%.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuva priklauso grupei šalių, kuriose mokinių pasiekimai tiesiogiai priklauso nuo švietimo finansavimo.
„Jeigu padidintume švietimo išlaidas vienam mokiniui nuo BVP iki EBPO šalių vidurkio, Lietuvos vidutinis PISA rodiklis taip pat padidėtų ir būtų artimas EBPO šalių vidurkiui“, – teigia EBPO ekspertai („OECD Reviews o School Resources: Lithuania 2016”).
Kolega Ričardas Ališauskas, Švietimo ministerijos Strateginių programų skyriaus vadovas, šiuos duomenis surinko ir šį pirmadienį priminė Lietuvos švietimo tarybai.
Verti ne tik dėmesio, bet ir atitinkamų politinių sprendimų duomenys, Gitanai Nausėda, Ginai Eugenijau Jovaiša, Algirdai Monkevičiau.
