Pastarųjų dienų įvykiai ir svarstymai apie valdančiosios koalicijos bei vyriausybės krizę ir priešlaikinių rinkimų pagundas užgožė bekylančią diskusiją apie partijų tapatybę ir net visos partinės sistemos, nesibodinčios prekiauti įtaka ir galia, ydingumą, o taip pat ir išryškino viešojo lauko skurdą. Jūsų dėmesiui siūlome daugiabalsę pastarųjų dienų politinių aktualijų apžvalgą, sudarytą iš veidaknygėje skelbtų replikų bei komentarų ir kviečiame ją papildyti savo pastebėjimais.
Tomas Baranauskas: Apie socialdemokratų ūkę
Lietuvoj vėl bus dvi socialdemokratų partijos – Seimo socialdemokratai ir Kaimo socialdemokratai… 🙂
Seimo socialdemokratai bendradarbiaus su valstiečiais, o kaimo bandys ūkininkauti savarankiškai… 🙂
Eglė Samoškaitė: Jeigu Liberalų sąjūdis bus palaidotas…
Jeigu Liberalų sąjūdis bus palaidotas, ateityje vyks labai įdomūs reiškiniai. Rinkėjai, kurie nenusivils, galbūt balsuos už konservatorius ar kitas politines jėgas, kurie nusivils – papildys pasyviųjų gretas.
Bet dešiniajai politinio spektro pusei tai bus labai sudėtingas metas, nes dėl mišrios rinkimų sistemos paprastai pas mus nė viena politinė jėga nelaimi daugumos parlamente ir turi sudaryti koaliciją. Konservatoriai paprastai neturi, su kuo sudaryti koalicijų, o galimi partneriai štai taip nokautuojami.
Jei nebus naujo Valinsko, tai ne kažinkas.
Dar politiniame lauke lieka valstiečiai ir savo klaidas išmokę socialdemokratai.
Žinoma, neatmestina, kad artėjant rinkimams, kurie dabar labai toli, bus ir kitokių žaidėjų. Bet dauguma jų akcentuos kairiąsias idėjas socialinėje-ekonominėje srityje. Konkurencija bus aštri, nors galbūt valstiečiai pasislinks dar labiau į dešinę, nei kad dabar tą daro premjeras.
Tomas Dapkus: Apie paramą politikoje
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis buvo įžvalgus, kai parėmė Gintautą Palucką socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose.
Pirmus rezultatus jau turime – partija gilioje beprecedentineje krizėje, faktiškai skilusi, frakcija Seime atsiskyrė nuo partijos, Mindaugas Sinkevičius to nebūtų padaręs.
Tiesa, yra „stabilių“ dalykų – nomenklatūrininkas Linas Linkevičius lieka užsienio reikalų ministru. Taip būtų, net jei vieną dieną ir Nigerija okupuotų Lietuvą.
Algimantas Rusteika. Apie glasnost’
Lyderis pasirodo lyderiu netikėtoj ir pavojingoj situacijoj. Kai nėra laiko apgalvoti, savaitę kalbėtis su patarėjais, draugeliais ir meilužėmis. Kada visi dar pasimetę, priešas užpuolė – ką daryti, tuoj pilies sienos nugrius?
Vadas tada pasako – darom taip! Ir visi bemat paklūsta, nes dauguma pamato, kad taip tikrai reikia. Ir kad kitaip negalima, ir vadas tuo momentu yra tas, kuris pirmas tą pasakė nepriklausomai nuo statuso.
TV forume susirinko pas E.Jakilaitį visi lyderiai. Ir paaiškėjo, kad nė vieno lyderio nėra. Anei vienas net nekalbėjo apie valstybę, Lietuvą, kas yra jų interesas ir kaip jį realizuoti. Ir nė vienas nepasakė, ką daryti. Ir apie tai net nepagalvojo.
Tai buvo UAB-ų direktoriai. UAB „Socdemai ir Ko“, UAB „Konservatoriai ir Ko“, UAB „Liberalai ir Ko“, UAB „Valstiečiai“ ir t.t. Pliekėsi dėl rinkos, kuri vadinasi Lietuva, turgaus bobų lygiu. Niekas nieko nesiklausė. Tik kalbėjo, kokie kiti yra negeri, o aš geras.
Nė vienas nepateikė nė vienos prognozės, kas bus, nė vieno tikslo, nė jokio plano, ką daryti. Vienodai apgailėtinai atrodė ir pozicija, ir opozicija. Vado neatsirado. Net P.Gražulis būtų ką nors pasakęs – tik niekas jo nepakvietė.
Galit juoktis, kiek norit, bet šiose apsispjaudymo vardan tos varžybose geriausiai pasirodė G.Paluckas. Nes jis mažiausiai spjaudėsi. Ir jis sukūrė šią situaciją, kur būtina ką nors valstybei daryti, ir parodė, kad norinčių ir žinančių, ką daryti, nėra, nors ir jis pats nežino.
Glasnost’ yra jėga. Tiesioginė transliacija yra jėga. Kada pamatai, kas yra kas, – yra jėga.
Jūsų balsas: …