Evaldas Labanauskas | iq.lt
Anksčiau ar vėliau Lietuvai teks pasirinkti iš dviejų Europos versijų: kairiosios-liberaliosios ir konservatyviosios, įsitikinęs istorikas, filosofas Davidas Engelsas. Su juo apie ES problemas ir ateities scenarijus kalbėjo IQ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas.
Straipsniuose ir knygose teigiate, kad Europa dabar nyksta, išgyvena krizę. Kodėl? Klausiu, nes daug europiečių, ypač iš naujųjų ES narių, tarp jų ir Baltijos šalys, taip gerai dar niekada istorijoje negyveno. Kalbant bendrai apie visą Europą, mažiausiai kelios kartos nematė karo.
Priežasčių sąrašas yra ilgas. Europa išgyvena gilią krizę ir kartu susiduria su tokiais įvairiais iššūkiais, kaip globalizacija, masinė migracija, tradicinės šeimos struktūrų naikinimas, demografinis nuosmukis, krikščionybės nykimas, deindustrializacija, neigiamas poveikis aplinkai, socialinė poliarizacija, nedarbas, skolų krizės, masių ir elito solidarumo dezintegracija, viršvalstybinės federacijos, asimetriniai karai, paralelinės visuomenės, fundamentalizmas, irstanti infrastruktūra, terorizmas, hedonizmas, senėjanti visuomenė, teisinis reliatyvizmas, radikalus kapitalizmas, didėjančios socialinės išlaidos, augantis nusikalstamumas, neveikianti biurokratija, populizmas ir t. t.
Baltijos šalys galbūt yra šių procesų periferijoje ir kol kas iki galo nesuvokia viso to poveikio joms, bet Europos centriniai regionai toliau pūva. O padariniai visam mūsų žemynui bus pragaištingi.
Taip pat teigiate, kad Europa praranda identitetą, tačiau, tarkime, eurokratai tvirtina, jog Europos identitetas yra universalios liberaliosios vertybės: žmogaus laisvės ir teisės, mažumų teisės ir pan. Ką manote apie tai?
Išties šios universalios vertybės turi šaknis mūsų gilesniame kultūros identiteto sluoksnyje, krikščionybėje, tačiau jos nenusako, kas yra išskirtinio būti europiečiu, nes jomis vadovaujamasi ir visiškai kitokiose visuomenėse, kaip Japonijoje ar Pietų Korėjoje. Mat visi žmonės gali susisieti su universaliomis vertybėmis.
Tad kyla klausimas, kas mus padaro kultūriškai europiečiais?
Norint rasti atsakymą į šį klausimą, reikia kastis giliau ir atsižvelgti į senesnes graikiškas, romėniškas, žydiškas ir krikščioniškas mūsų identiteto šaknis, susietas su autochtoniniais europiečiais. ES ne tik atmeta šiuos identiteto veiksnius, bet atvirai juos diskredituoja, todėl neturi galimybės sukurti bendrą Europos solidarumą.
Nesant išskirtinio visus Europos žmones jungiančio veiksnio, sunkiais laikais nebus tikros sanglaudos.
Nors daugelis jus tikriausiai pavadintų euroskeptiku, bet pats taip nemanote ir teigiate, kad ES tėvai kūrėjai turėjo kitą Bendrijos viziją. Kokia ta vizija?
Tikrai taip, aš linkęs save laikyti nuosekliu Europos patriotu. Kaip bandžiau parodyti savo knygoje „Renovatio Europae. For a Hesperialist Renewal of Europe“ („Europos renovacija. Už hesperialistinį Europos atsinaujinimą“), nenoriu nieko daugiau, tik stiprios, vieningos, besididžiuojančios ir atsparios Europos, kurią sudarytų glaudžiai bendradarbiaujančios tautos, sprendžiančios tokius fundamentalius klausimus, kaip gynyba, infrastruktūra, kova su nusikalstamumu, tyrimai, strateginiai ištekliai, bendros normos ir pan.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.