Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui
Profesoriaus Algirdo Antano Avižienio prašymas
2017 m. birželio 19 d.
Prašau LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą nesutikti su Lietuvos aukštajam mokslui žalingu „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planu” ir patvirtinti jau geranoriškai iki dabar sudarytas susijungimo sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir dviejų partnerių: Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų. Priežastis, kodėl to plano pasekmės būtų žalingos, išdėstau pridėtame laiške.
Algirdas Antanas Avižienis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius emeritas
***
Šiame laiške gerbiamiems LR Seimo nariams pateikiu savo pagrįstą nuomonę dėl „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano”:
1) siūloma „optimizacija” Kaune reiškia Vytauto Didžiojo universiteto sunaikinimą
ir
2) Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, kuris siekia vieno „Kauno universiteto”, nėra kvalifikuotas vadovauti KTU bei planuoti aukštojo mokslo ateitį Kaune. Pateikiu įrodymus, kad jis galimai nuplagijavo didelę dalį savo habilitacijai pateiktos monografijos: „Baršauskas, P. (2000). Transfer of international management principles to CEECs. Nordic Academy of Internacionalization e. V.: Stralsund, 250 p.“
1. „Optimizacija” Kaune: griaukite, ką turite, ir pradėkite iš naujo
2017 m. gegužės 30 d. LR Vyriausybė pateikė LR Seimui svarstyti Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sudarytos darbo grupės parengtą „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano” projektą. Projekte randame tokį pasiūlymą:
„Įsteigti Kauno universitetą, o kitus Kauno apskrityje veikiančius universitetus (Aleksandro Stulginskio universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sporto universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą) reorganizuoti prijungiant prie naujai įsteigto Kauno universiteto.“
Siūlomi veiksmai aiškūs: steigiamas naujas Kauno universitetas, o keturi dabar veikiantys universitetai uždaromi („reorganizuojami”), jų akademinis ir pagalbinis personalas, studentai ir turtas atiduodami („prijungiami”) naujajam Kauno universitetui.
Kiekvienas iš keturių uždaromų universitetų yra per daugelį metų sukurta akademinė bendruomenė, susidedanti iš dabar dirbančių ir jau pensijoje ar emeritūroje esančių darbuotojų, dabartinių studentų ir jau studijas baigusių absolventų, universiteto rėmėjų (mecenatų) ir Garbės daktarų – žymių asmenybių, kurios pagerbė universitetą, sutikdamos įsitraukti į jo akademinę bendruomenę.
Kiekviena akademinė bendruomenė turi savo ilgai puoselėtų tradicijų ir įvairiais ryšiais siejasi su kitomis Lietuvos, Europos ir pasaulio akademinėmis bendruomenėmis – universitetais. LR Vyriausybės „optimizacijos” projektas yra mirties sprendimas keturioms gyvybingoms, su daug ryžto bei pastangomis sukurtoms Kauno akademinėms bendruomenėms ir universitetams. Tarp jų yra Vytauto Didžiojo universitetas: 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universiteto vardu, 1930 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo vardu, 1950 m. uždarytas okupacinės Sovietų valdžios ir 1989 m. atkurtas bendromis Lietuvoje ir Vakarų kraštuose (daugumoje JAV) dirbančių lietuvių mokslininkų pastangomis.
Man teko garbė ir pareiga atkurti VDU, kai 1990 m. gegužę VDU Atkuriamasis Senatas išrinko mane VDU rektoriumi. Tą darbą vykdžiau iki 1993 m., tačiau VDU bendruomenėje likau iki šios dienos kaip Senato ir Tarybos narys bei vyriausiasis mokslo darbuotojas, prijungęs VDU prie ES „Network of Excellence” vardu „ReSIST” 2004–2008 m. Dabar esu rektorius emeritas. Taip pat prie VDU prijungiau Nobelio laureato, VDU Garbės daktaro Česlovo Milošo gimtinėje Šeteniuose mano įkurtą kultūros centrą.
Gimtajame mieste Kaune buvau išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą ir ketverius metus (2003–2007) pirmininkavau Miesto plėtros ir ekologijos komitetui.
Per 27 savo gyvavimo metus atkurtas VDU „subrendo“ ir tapo tikru klasikiniu universitetu, Lietuvoje unikaliu tuo, kad įgyvendino mano 1990 m. atsivežtą Harvardo universiteto (JAV) bendrojo universitetinio išsilavinimo planą, žinomą tradiciniu artes liberales vardu.
2. Kas nori uždaryti VDU?
Perskaičius LR Vyriausybes „optimizavimo“ planą, man kilo klausimas, kas ir kodėl nori uždaryti didelėmis pastangomis atkurtą ir sėkmingai gyvuojantį VDU, jo žmones ir turtą atiduodant kažkokiam dar neegzistuojančiam „Kauno universitetui”? Mane stebinantį atsakymą radau labai įdomiame dokumente, kurį ir pateikiu LR Seimo nariams. Tai 2017 m. balandžio 13 d. paskelbta „Universitetų pažangos konferencijos rezoliucija dėl valstybiniu aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo”. Kas gi ta iki šiol negirdėta „Pažangos konferencija”? Štai pirmoji pusė tos vieno puslapio ilgumo rezoliucijos:
„Vilniaus universitetą (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU), Kauno technologijos universitetą (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslu universitetą (LSMU) vienijanti Universitetų pažangos konferencija (UPK):
Pritaria Vyriausybės siekiui vykdyti mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką, orientuotą į jo tarptautinio konkurencingumo stiprinimą ir kokybinį aukštojo mokslo proveržį.
Pabrėžia, kad tvarią socialinių ir humanitarinių mokslų plėtrą, mokytojų rengimą, tarpdiscipliniškumą galima užtikrinti tik plačios aprėpties klasikiniuose universitetuose, todėl būtina integruoti socialinių ir humanitarinių mokslų studijas ir tyrimus su kitomis mokslo sritimis.
Teigia, kad stiprūs klasikiniai universitetai Lietuvoje yra būtini, siekiant užtikrinti konkurencingą akademinę aplinką, studijų ir mokslinių tyrimų vienovę bei kokybišką pedagogų rengimą.
Pritaria, kad šiame aukštojo mokslo institucijų tinklo optimizavimo etape būtų įgyvendinami šie pokyčiai:
– Vilniuje akademinis potencialas būtų sutelktas klasikiniame Vilniaus universitete ir technologiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete, taip pat specializuotos meno ir karo akademijos;
– Kaune susijungtų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos Sporto universitetai bei savarankiškai veiktų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
– integraliai būtų sudarytos prielaidos vykdyti valstybinių kolegijų ir mokslo institutų tinklo pertvarką.“
Dabar aišku: tie „keturi didieji”, kurie sudaro UPK, teigia, kad Kaune „klasikinis universitetas” atsiras tik po susijungimo. Tai reiškia, kad jiems VDU nėra „klasikinis universitetas“.
3. Kaune klasikinis universitetas jau yra!
Reikia „keturiems didiesiems” paaiškinti, kad VDU buvo atkurtas tam, kad taptų klasikiniu universitetu su artes liberales pagrindu. Tai pripažino 2014 m. Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) pakviesta tarptautinė ekspertų grupė, kuri įvertino VDU veiklą ir pateikė tokią rekomendaciją Švietimo ir mokslo ministerijai:
„Ekspertų grupė rekomenduoja Švietimo ir mokslo ministerijai imtis aktyvių priemonių populiarinti ir tinkamai įvertinti unikalų VDU liberaliųjų menų misijos indėlį į Lietuvos ir Europos akademinį pasaulį. Ši institucija skiriasi nuo panašių institucijų Europoje ir galėtų save pozicionuoti kaip Lietuvos lyderis Europoje ir už jos ribų.”
Ekspertų grupę sudarė: prof. dr. Luc Weber, Ženevos universitetas, Šveicarija (grupės vadovas); dr. Annie Doona, Menų, dizaino ir technologijų instituto prezidentė, Airija; prof. Susan Frost, Hadersfildo universiteto profesorė emeritė, buvusi jo vicekanclerė (rektorė), Jungtinė Karalystė (ekspertų grupės sekretorė); prof. emeritas dr. Hans Hansen, buvęs Vienos ekonomikos ir verslo universiteto rektorius, buvęs Austrijos akreditavimo tarybos viceprezidentas, Austrija; Peter Wells, Bukarešto profesinio mokymo kolegijos direktorius, Rumunija; Aldona Savičienė, UADDB „AM sprendimai” vadovė ir savininkė, Lietuva; Andrius Zalitis, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas, Lietuva.
Lieka tik kolegėms ir kolegoms ekspertams iš užsienio ir Lietuvos atstovams padėkoti už pripažinimą, nes Lietuvoje „keturi didieji” nenori VDU unikalumo arba nepajėgia matyti.
4. Koks būtų „Kauno universitetas”?
Koks būtų tas „naujas Kauno universitetas”, į jį sudėjus visų keturių uždaromų universitetų akademinį personalą? Pagal ŠMM tinklalapį, 2016–2017 m. pagrindine pareigybe dirbo toks dėstytojų ir mokslo darbuotojų personalas: KTU – 1056, VDU – 689, ASU – 365 ir LSU – 131. Iš viso 2241 asmuo, iš kurių 1056, arba 47 proc., yra iš KTU. Geriausiuose pasaulio klasikiniuose universitetuose technologinis akademinis personalas neviršija 20 proc. Pavyzdžiui, Kembridže jo yra 12 proc., Harvarde – 7 proc. Išvada aiški – Kauno universitetas būtų ne klasikinis, o technologijos universitetas su prie jo prijungtų kitų trijų universitetų personalu ir studentais. Kaune dabar yra klasikinis universitetas – VDU, kurio po „optimizacijos” neliktų. Būtų tik dviejų sovietinių institutų – KPI ir KMI – įpėdiniai: naujas „Kauno universitetas” ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
5. Klausimas: kas nenori Kaune VDU?
Man kilo klausimas, kodėl „keturi didieji”, kurie sudarė UPK, nenori pripažinti, kad Kaune jau yra VDU – augantis ir tobulėjantis klasikinis universitetas, tarptautinių ekspertų pasiūlytas ŠMM kaip unikalus pavyzdys. Mano nuomone, taip yra todėl, kad kiti trys (VU, VGTU, LSMU) rektoriai kažkodėl nori patenkinti KTU rektoriaus ir jo pasekėjų ambiciją sunaikinti VDU ir valdyti Kauno akademinį gyvenimą.
Jau netrukus po jo išrinkimo 2011 m. KTU rektorius prof. Petras Baršauskas pradėjo siūlyti vieno Kauno universiteto formavimą. VDU bendruomenės nuomonė buvo ir yra aiški – Kaune reikia ir gero klasikinio, ir gero technologinio universiteto, o jų sulipdymas gali abu susilpninti dėl interesų ir ideologijų skirtumo. VDU atstovauja artes liberales demokratišką pažiūrą, o KTU pergyvena „stiprios rankos“ valdymo laikotarpį.
Taigi, kokios yra prof. P. Baršausko, kuris (aš spėju) įtikino tris kolegas rektorius, kad reikia steigti naują „Kauno universitetą”, kvalifikacijos planuoti aukštojo mokslo ateitį Kaune?
Peržiūrėjęs P. Baršausko habilitacijai teikiamą monografiją „Baršauskas, P. (2000). Transfer of international management principles to CEECs. Nordic Academy of Internacionalization e. V.: Stralsund, 250 p.”, atsakau: Ne, P. Baršauskas tokių kvalifikacijų neturi, jis savo habilitaciją įgijo per apgaulę ir privalo pasitraukti iš pareigų KTU.
Norint įsitikinti, kad KTU rektoriaus P. Baršausko monografija yra jo paties darbo rezultatas, reikia patikėti, kad P. Baršauskas nerado nė vieno lietuvio (-ės) mokslininko (-ės), išskyrus jo bendraautorius, kurių darbai būtų verti paminėti 250 puslapių monografijoje, už kurią P. Baršauskas gavo habilituoto daktaro laipsnį, nors neturėjo nei bakalauro, nei magistro, nei daktaro laipsnio socialinių mokslų srityje.
6. P. Baršauskas: nuo nulio iki habilitacijos – per trejus metus!
Nuo kandidatinės disertacijos „Mažos galios asinchroninių mašinų trumpai sujungtų rotorių kokybė ir jos kontrolė masinės gamybos sąlygomis”, apgintos Leningrado aviacinių prietaisų gamybos institute 1986 m., iki 1999 m. P. Baršauskas nepaskelbė nė vieno mokslinio straipsnio – nei technologinių, nei socialinių mokslų srityje.
2002 m. VGTU P. Baršauskui suteikė habilituoto daktaro mokslo laipsnį socialinių mokslų srityje. Leidinyje „Habilitacijai teikiamos monografijos santrauka“ (p. 37–39) randame skyrių „Monografijoje apibendrintų mokslinių publikacijų sąrašas”, kuriame surašyti 1999–2002 m. publikuoti 15 trumpų straipsnių (iš viso – 96 puslapiai) ir dvi monografijos (viena 250 puslapių, anglu kalba, ir kita 286 puslapių, su bendraautoriumi S. Schafir, vokiečių kalba).
6 a. 15 trumpų mokslinių publikacijų 1999–2002 m.
Tai labai trumpų (iš viso 96 puslapiai) straipsnelių rinkinys. Nė vienas iš jų nepateko į „Google Scholar“ duomenų bazę. 10 darbų (65 puslapiai) yra su dviem bendraautoriais, 1 (5 psl.) su vienu, ir tik 4 (26 psl.) – vienintelio P. Baršausko. Visos publikacijos redaguotos Lietuvoje, išleistos VGTU, ISM ir KTU. Mano išvada: visai neaišku, kiek čia P. Baršausko įnašo, tačiau tų darbų neužtektų socialinių mokslų daktaro laipsniui gauti.
6 b. Monografija „Internationales Management“, autoriai: P. Baršauskas ir S. Schafir
Ši 286 puslapių monografija yra parašyta vokiečių kalba. Habilitacijai pristatyto P. Baršausko straipsnio „Industrial cooperation between German and Lithuanian companies – changes and dangers for both sides” pirmas sakinys: „First of all I am very sorry, I don’t speak German and my report will be delivered in English.“ Mano išvada: knygą parašė vokiškai kalbantis prof. Schlomo Schafir (iš Fachhochschule Stralsund Vokietijoje), dirbdamas drauge su P. Baršausku, kurio įnašas lieka nežinomas. VDU biblioteka šios knygos Lietuvos bibliotekose nerado.
6 c. Mokslinis darbas, turintis autorystės pasisavinimo požymių, – P. Baršausko monografija „Transfer of international management principles to CEECs”
Šią 250 puslapių monografiją anglų kalba 2000 m. Stralsunde, Vokietijoje išleido leidykla „Nordic Academy of Internacionalization e. V“. Tai yra P. Baršausko, kaip vienintelio autoriaus, pateiktas darbas, kuris turi pateisinti habilitacijos suteikimą.
Monografiją sudaro dvi lengvai atskiriamos dalys. Be įžangos, turinio ir 169 nuorodų, lieka 234 puslapiai teksto. Viena dalis yra medžiaga apie Lietuvą (57 puslapiai: 34–35, 46–49, 65–80, 101–104, 138–140, 143–166). Šiuose puslapiuose randame 21 nuorodą: 11 – į P. Baršausko straipsnius, 9 – į interneto puslapius su „.lt“ ir vieną – į S. Schafir rankraštį („unpublished manuscript”). Nėra nė vienos nuorodos į kitų autorių (nei lietuvių, nei ne lietuvių) darbus.
Antroji monografijos dalis yra likę 177 puslapiai. Juose randame 148 nuorodas į knygas ir straipsnius, tarp kurių autorių nėra nė vieno lietuvio (-ės). Išimtis yra kai kur įdėtos nuorodos į tuos pačius P. Baršausko ir bendraautorių straipsnelius. Jas randame puslapiuose: 25, 36, 59, 110, 115, 116, 135, 137, 184. Šioje dalyje taip pat yra įterpti paragrafai apie Lietuvą (p. 17, 197, 198, 211–212, 213, 219). Skyriuose „Conclusions” (p. 90–92, 177–-179, 235–237) įdėta išvadų apie Lietuvą ir „Baltic countries“. Lentelės (2-1, 2-2, 2-3, 2-9 ir 2-10) papildytos su paaiškinimu „Research of Baltic negotiators was conducted by FH Stralsund“. Tie intarpai turi įtikinti skaitytoją, kad ir 177 antrosios dalies puslapius parašė P. Baršauskas. Tai reikštų, kad ir 148 nuorodas į ne lietuvių darbus parinko P. Baršauskas.
VDU bibliotekos paieška parodė, kad tik 40 iš išvardytų 148 darbų yra Lietuvos bibliotekose. Kitų 108 Lietuvoje nėra. Svarbiausia yra tai, kad 177 antros dalies puslapiuose nėra nė vienos nuorodos į lietuvių autorių darbus.
Nustačiau, kad visoje P. Baršausko monografijoje nėra nė vienos nuorodos į lietuvių mokslininkų darbus. Lieka tik jo paties 11 straipsnelių, 9 nuorodos į lietuviškus interneto puslapius ir 148 nuorodos į ne lietuvių mokslininkų publikacijas.
Kyla klausimas: nejaugi nė vienas iš septynių habilituotų daktarų, kurie sudarė habilitacijos komitetą, visoje monografijoje nepasigedo nors vieno savo ar kito kolegos lietuvio straipsnio? Tai rimtas komitetas – profesoriai habilituoti daktarai: Borisas Melnikas, VGTU (pirmininkas); Romualdas Ginevičius, VGTU; Juozas Leonavičius, KTU; Zigmas Lydeka, VDU; Albinas Marcinskas, VU; Leonas Simanauskas, VU ir Aleksandras Vasiliauskas, Ekonomikos institutas.
Taip pat radau, kad 2002 m. Vilniuje VGTU leidyklos „Technika” išleistos P. Baršausko „Habilitacijai teikiamos monografijos santraukos“ 4–5 puslapiuose išvardintos nuorodos iš 2000 m. monografijos. Čia yra paragrafas su 14 nuorodų į lietuvių autorių darbus, tarp kurių yra ir šešių habilitacijos komiteto narių pavardės. Tačiau tų 14 nuorodų 2000 m. monografijoje nėra.
Mano galutinė išvada: prof. Petras Baršauskas habilitacijai pateikė monografiją „Baršauskas, P. (2000). Transfer of international management principles to CEECs. Nordic Academy of Internacionalization e. V.: Stralsund, 250 p.“. Šie įrodymai rodo, kad šiai monografijai sukurti P. Baršauskas paėmė anglų kalba parašytą nežinomo autoriaus publikaciją su 148 nuorodomis (nuorodų į lietuvių autorių darbus nebuvo), į kurią įterpė savo parašytus 77 puslapius apie Lietuvą (be nuorodų į kitų lietuvių autorių publikacijas) ir papildė nuorodomis į savo publikacijas, paragrafais apie Lietuvą ir išvadomis, liečiančiomis Lietuvą. VGTU privalo P. Baršausko habilitaciją panaikinti, o P. Baršauskas turi pasitraukti iš KTU rektoriaus pareigų.
7. Baigiant: gera žinia Lietuvai – susijungimai jau vyksta!
Kol dar tik kalbama apie Lietuvos universitetų sujungimą, Vytauto Didžiojo universitetas šį žingsnį jau žengė: per ilgus ir nuoširdžius pasitarimus su Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto vadovybėmis buvo sukurti planai, kaip tie du universitetai įsilies į VDU, kaip autonomiškos akademijos, kurios išsaugos savo akademinių bendruomenių savastis ir jų tradicijas bei ryšius su kitais universitetais. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas jau tapo tokia VDU akademija. Tai yra optimizacija be griovimo ir prievartos.
Pastaba. Kalbėjau apie mokslinio darbo kokybę, todėl pristatau ir savo kvalifikacijas: 32 metus dirbau Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA), kuris užima apie 12-ąją vietą pasaulio universitetų reitinguose. Ten pasiekiau aukščiausią „distingushed professor” laipsnį. „Google Scholar“ rodo, kad mano darbai yra cituoti 15 831 kartą, iš jų 4 485 kartus 2013–2017 m. 2012 m. gruodžio 27 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė man įteikė Globalios Lietuvos apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus. Daugiau informacijos galima rasti: avizienis.info