Europos Sąjunga (ES) šeštadienį ne juokais sunerimo – JAV Kongreso respublikonų ir demokratų spaudos tarnybos atstovams paskelbus apie pasiektą susitarimą dėl sankcijas Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai sugriežtinančio teisės akto, Europos Komisija (EK) per savo pirmininką Jeaną-Claude’ą Junckerį paragino Vašingtoną koordinuoti savo veiksmus su G7 partneriais. O svarbiausia, ir tai labai dviprasmiškai nuskambėjo, EK perspėjo JAV dėl galimų „nenumatytų padarinių“, kurių kiltų, visų pirma, ES pastangoms diversifikuoti energijos šaltinius ir taip tapti nepriklausomai nuo Rusijos, ir įspėjo, kad į vienašališkus Amerikos sprendimus bus atsakyta atitinkamomis priemonėms
Dėl šio įstatymo Kongresas apsispręs jau šiandien.
Kaip jau skelbėme, iškart po balsavimo Senate Vokietija įspėjo JAV apie galimus atsakomuosius veiksmus, kurių ji imsis, jei tik Jungtinių Amerikos Valstijos įves sankcijas ir toms Vokietijos firmoms, kurios dalyvauja tiesiant naująjį Baltijos dujotiekį Rusijos dujoms.
ES diplomatams kelia susirūpinimą ir tai, kad Vokietijos ir JAV nesutarimai dėl Rusijos valstybinio „Gazprom“ tiesiamo „Nord Stream 2“ dujotiekio gali apsunkinti Briuselio pastangas rasti ES konsensusą derybose su Rusija dėl šio projekto.
„Mes labai vertiname tarptautinių partnerių pritarimą mūsų požiūriui į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir į tolesnes sankcijas. Ši vienybė yra mūsų priemonių veiksmingumo ir patikimumo garantija“, – savo pranešime teigia EK.
„Mes suprantame, kad sankcijos Rusijai ir Iranui pirmiausia traktuojamos kaip [Amerikos] vidaus reikalas“, – pabrėžė jis turėdamas omeny praėjusį mėnesį JAV Senate kone vienbalsiai nubalsuotą įstatymą, kuriam priimti, kaip šeštadienį paskelbė įstatymų leidėjai, jau nebeliko kliūčių ir Kongrese.
„Kaip jau ne kartą minėjome, svarbu, kad tarptautiniai partneriai koordinuotų bet kokias galimas naujas priemones ir taip išsaugotų partnerių vienybę sankcijų klausimu, kuria grindžiamos pastangos visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimus“, – skelbiama Komisijos rašte apie susitarimą su Maskva, kuriuo siekiama nutraukti konfliktus Ukrainoje.
„Esame susirūpinę, kad JAV Kongreso aptariamos priemonės gali turėti nenumatytų pasekmių ne tik transatlantinei / G7 vienybei, bet ir ES ekonomikai bei energetinio saugumo interesams.“ EK kelia nerimą ir tai, kad tas „poveikis gali būti platus ir nedarantis skirtumų“, be kita ko, jis „turėtų įtakos ir ES energijos šaltinių diversifikavimo pastangoms“.
„Sankcijos veiksmingiausios tada, kai jos suderintos. Šiuo metu mūsų sankcijų režimai yra koordinuojami, todėl jų poveikis tik didėja, be to, koordinuodami veiksmus, galime išvengti staigmenų, valdyti galimą poveikį mūsų pačių ūkio subjektams ir nukreipti bendras pastangas į bandymus tokias priemones apeiti. Vienašalės priemonės tam pakenktų“, – skelbiama Komisijos pranešime.
„Štai kodėl mes raginame JAV kongresą / valdžios institucijas bendradarbiauti su partneriais, įskaitant ES, kad būtų užtikrintas koordinavimas ir išvengta bet kokių netyčinių aptariamų priemonių pasekmių“.
Parengta pagal reuters.com, http://www.politico.eu/article/brussels-prepares-to-bite-back-at-us-over-russia-sanctions/, ft.com
Ką toks aptakusis kalbėjimas apie interesų derinimą iš tiesų reiškia? Kaip toks net neslepiamas ES susirūpinimas savo „teisėtais“ ekonominiais interesais dera su retkarčiais viešai deklaruojamu „rūpesčiu“ sustabdyti Rusijos agresija prieš Ukrainą? Galų gale, o kas iš tiesų nutylima čia, Lietuvoje? Jūsų dėmesiui siūlome susipažinti su politikos apžvalgininko Adriaus Bačiulo įžvalgomis, kuriomis jis pasidalijo savo veidaknygės paskyroje.
Audrius Bačiulis. Prisigyvenom…
Na ką, prisigyvenom – Europos Komisija grasina Amerikai sankcijomis, jeigu Kongresas šį antradienį priims dabar jau jungtinį – JAV Senato ir Atstovų rūmų – įstatymą dėl papildomų ekonominių sankcijų Rusijai.
Pirminis šio įstatymo variantas kišosi į JAV prezidento diskrecijoje esančias užsienio politikos galias, bet Baltieji Rūmai sutarė su kongresmenais dėl tam tikrų pataisų, todėl Donaldo Trumpo atstovė spaudai vakar pranešė, kad prezidentas pasirašys sankcijų Rusijai įstatymą, jei tik Atstovų Rūmai jam pritars. Senatas jau yra pritaręs įstatymui triuškinančia 98 balso dauguma.
Šį vakarą iš Vašingtono atėjusi žinia akivaizdžiai nunešė stogą Briuselio biurokratams, kurie, regis, tikėjosi, kad po griausmingo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Austrijos kanclerio Christiano Kerno pareiškimo, jog „Europos apsirūpinimas energija yra Europos, bet ne Amerikos reikalas!“, Amerikos kongresmenai išsigąs ir neparems Senato siūlymo griežtinti sankcijas Rusijai.
Galimas dalykas, europiečiai netgi tikėjosi Donaldo Trumpo veto sankcijoms, nes įstatymas akivaizdžiai buvo nutaikytas į jo galių apribojimą ir kišosi į parlamentinės bei vykdomosios valdžių galių pusiausvyrą.
Tačiau bet kuris, girdėjęs Trumpo kalbą Varšuvoje, nė kiek neabejojo, kad Tumpas papildomoms energetinėms sankcijoms Rusijai pritars vien jau todėl, kad jos naudingos Amerikos energetikai ir Amerikos ekonomikai, tad visiškai atitinka jo ekonominės politikos liniją „Make America great again“ – jeigu Vokietijai reikia dujų ir ji turi beveik nenaudojamus suskystintų gamtinių dujų priėmimo terminalus, tai tegu perka pigias LNG iš Šiaurės Dakotos skalūnų klodų, o ne pumpuoja jas Baltijos jūros ekologijai pavojų keliančiais vamzdynais iš „Gazpromo“ gręžinių Rusijos Šiaurėje.
Be to, akivaizdu, kad Hamburge susitikęs su Putinu, Trumpas neišgirdo iš jo jokių Amerikai vertingų pasiūlymų, tad belenkoks susitarimas su Kremliumi dabar Baltuosiuose Rūmuose padėtas į apatinį stalčių. Pirmaeiliškumą įgavo Vidurio Rytų Europą jungiantis Intermarium ir Rusijos agresijos atrėmimo Ukrainoje projektai.
Tai labai bloga žinia Kremliui, nes kai naujų sankcijų Rusijai paketas bus priimtas ir pasirašytas, tai, norėdamas susigrąžinti Amerikos palankumą, Putinas turės pasiūlyti ką nors labai tokio, kas labai labai patiktų Kongresui.
Tai taip pat labai bloga žinia Berlynui ir jo valią vykdančiam Briuseliui, nes priėmus sankcijų Rusijai įstatymą, Amerika įgis didelę lazdą šokdinti su Kremliumi bendradarbiaujančius Europos koncernus, kurie turi įžūlumo stumti į šoną konkurentus Amerikos rinkoje.
Tai labai didelis galvos skausmas Vilniui, nes dabar prezidentei Grybauskaitei ir premjerui Skverneliui teks apsispręsti – paremti Briuselio siūlomas bendras ES kontrsankcijas Amerikai ar laikytis sąjungos su Vašingtonu, ypač, kad visa ligšiolinė Lietuvos energetinė politika buvo už suskystintas dujas iš Amerikos ir už sankcijas Rusijos – Vokietijos dujotiekiui „Nord Stream-2“, kurį visaip gina Merkel, bet per kurį muša Trumpas.
P.S. Na ir ką ten pugačiauskai su gritėnais cypsi? Vis dar pasakoja, koks Trumpas prorusiškas, o Merkel – už sankcijas Putino režimui? 😀