Facebook uždraudė naudotojams ieškoti pranešimų ir peržiūrėti juos, jei jie pažymėti grotažyme #XX, po to, kai kilo nesutarimai dėl dviejų sportininkų, dalyvaujančių Paryžiaus olimpinių žaidynių moterų bokso varžybose.
Socialinės žiniasklaidos platformoje suradus šią grotažymę, naudotojams pasirodo pranešimas: „Saugome savo bendruomenę: Pranešimai su #XX čia laikinai slepiami. Kai kuris šių pranešimų turinys prieštarauja mūsų bendruomenės standartams“. Tada nuoroda „Sužinoti daugiau“ nukreipia naudotojus į Facebook bendruomenės standartų politiką.
Ši grotažymė, reiškianti moterų XX chromosomas, paplito po to, kai dvi olimpietės boksininkės, nugalėtos ringe dviejų sportininkų, kuriems Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) leido varžytis, nors Tarptautinė bokso asociacija (IBA) teigė, kad jie turi XY chromosomas, iš pirštų sudėliojo simbolius „X“.
IBA anksčiau uždraudė abiem sportininkams dalyvauti moterų varžybose, kai atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jie turi XY chromosomas. Tačiau MOK, nustatydamas sportininkų tinkamumą dalyvauti vyrų ir moterų kategorijose, chromosomų netikrina. Sporto organizacija teigia, kad šie genetiniai testai nėra „moksliškai pagrįsti“. TOK taip pat teigė nepripažįstantis IBA kaip sporto institucijos.
Pirmoji simbolį „X“ iš pirštų sudėliojo bulgarė Svetlana Staneva po pralaimėjimo Lin Yu-Ting iš Taivano. Vėliau po pralaimėjimo Lin Turkijos atstovė Esra Yildiz taip pat sudėliojo simbolį „X“. Kinijos bėgikė Lin Yuvei prieš moterų 100 m barjerinio bėgimo varžybas šią savaitę taip pat rankomis parodė simbolį „X“.
Moterų kategorijoje varžėsi ne tik Lin, bet ir Imane Khelif iš Alžyro. Khelif penktadienio vakarą laimėjo olimpinį aukso medalį pussunkio svorio kategorijos finale, o Lin šeštadienio popietę varžėsi kovoje dėl medalių lengviausio svorio kategorijoje.
Šie du atvejai paskatino pokalbį apie sąžiningumą ir saugumą moterų sporte – atsižvelgiant į politiką, pagal kurią sportininkams leidžiama rinktis savo kelią į sporto kategorijas pagal jų „lytinę tapatybę“ arba leidžiama sportininkams, turintiems lytinės raidos sutrikimų (DSD), anksčiau vadinamų interlytiškumo sutrikimais, varžytis netinkamoje kategorijoje. Nė vienas iš Paryžiaus olimpinių žaidynių kontroversijos centre atsidūrusių sportininkų nesitapatina su translyčiais.
Internete ir žiniasklaidoje apie šį ginčą buvo daug dezinformacijos ir painiavos, ypač kairiosios pakraipos žiniasklaidos priemonėse, kuriose buvo nutylimi faktai apie biologinę lytį ir DSD( ), taip pat daug kaltinimų transfobija ir net Rusijos sąmokslu (pasireiškiančiu tiesiog IBA bandymu išaiškinti sportininkų biologinę lytį).
Socialinės žiniasklaidos milžinė Facebook akivaizdžiai nusprendė naudoti cenzūrą, kad nutildytų balsus tų, kurie reikalauja, kad moterų sportas būtų sąžiningas ir saugus, ir balsus tų, kurie pasisako už biologinę tikrovę.
Remiantis bendruomenės standartais, Facebook „labai rūpinasi, kad būtų sukurti standartai, apimantys įvairias nuomones ir įsitikinimus, ypač tų žmonių ir bendruomenių, kurie kitu atveju gali būti nepastebėti arba marginalizuojami“. Kalbant apie „saugumą“, bendrovė teigia, kad ji „pašalins turinį, kuris gali prisidėti prie žalos fiziniam asmenų saugumui pavojaus“. Turinys, kuris grasina žmonėms, gali juos įbauginti, atstumti ar nutildyti, todėl jis Facebook tinkle neleidžiamas“.
Grotažymės #XX uždraudimas sulaukė audringo pasipiktinimo internete.
„Moterų niekinimas turi būti sutriuškintas. Ir toliau būkite nepaklūstančios“, – socialiniame tinkle X rašė rašytoja ir feministė Žan Atšet (Jean Hatchet).
„Priversti žmones patikėti, kad vyrai yra moterys, įmanoma tik esant griežtai cenzūrai“, – paskelbė moterų teisių gynėja Sal Grouver (Sall Grover).
Šaltinis: thepostmillenial.com