DELFI skaitytojas | delfi.lt
Didžiulio masto korupcija, ne ką mažesnė emigracija, augantis nepasitenkinimas ir didėjantis netradicinių judėjimų skaičius rodo, kad auga priešprieša tarp visuomenės Lietuvoje ir valdžios. Tačiau D. Skarolskio straipsnyje tai bandoma pateikti kaip priešiškos valstybės žingsnius.
Pastaruoju metu nuskambėję šnipinėjimo skandalai visame pasaulyje, vis didesnė žiniasklaidos priklausomybė nuo stambių politikos ir verslo struktūrų, auganti valstybės kontrolė įvairiose gyvenimo srityse – tik menki požymiai, kaip smunka ir mažėja demokratijos šiuolaikinėse valdymo formose.
Nuo kada piliečių noras pareikšti savo valią per referendumą tapo grėsme valstybei? Kodėl kažkoks nedidelis valdantysis elitas įsivaizduoja geriau žinantis už visuomenę, ko jai reikia? Štai turime vieną realų pavyzdį. Referendumas dėl atominės elektrinės. Visuomenė aiškiai išreiškė savo valią. Bet politikai ir verslo atstovai vis bando tai paneigti tai darydami įvairiausiais būdais: aiškindami, kad tai buvo protestavimas prieš valdžią, kad tai buvo tik patariamasis balsavimas ir pan. Ir vis kartkartėmis įvairiais pamąstymais pasitikrina, ar išeitų jau jiems „prastumti“ šitą projektą, nes taip perlipti per visuomenės nuomonę jau darosi pavojinga. Pastaruoju metu visuomenės nuomonė pernelyg dažnai buvo ignoruojama, todėl atominės elektrinės projekto įgyvendinimas gali iššaukti neprognozuojamą visuomenės reakciją.
Bet čia vėl išeina, kad piliečiai, norėdami reformų valstybėje, tampa Lietuvos priešai. O tie faktai, kad dar nepradėjus statyti atominės elektrinės, jau rasta tiek pažeidimų, iššvaistyta tiek pinigų, kažkodėl – tik antraeiliai. Kodėl nekalbama apie Lietuvos politikų suinteresuotumą šiuo projektu asmeniškai? Kažkas jau paskaičiavo, kad tokios statybos užtikrintų darbą ar ne 5000 statybininkų. O juk niekam ne paslaptis, kad per gimines ir artimuosius praktiškai didžioji dalis politikų dalyvauja statybų versle. Ir štai į tą statybų sektorių staiga būtų „įmesti“ didžiuliai pinigų srautai.
Autoriaus (Dovydo Skarolskio – redakcijos past.) požiūris man truputį primena paties V. Putino požiūrį, kad bet kokia demokratijos apraiška Rusijoje yra vertinama kaip valstybei daroma žala. Toks požiūris jau pradedamas matyti ir Lietuvos politikų kalbose.
Emigracija, šešėlis, kedininkai ir kitos panašios grupės – tai požymis, kad visuomenė pradeda priešintis valdžiai. Kol kas tai dar vyksta pakankamai pasyviai, bet jau dabar galima matyti pirmus stipresnius būsimo pasipriešinimo daigus. Referendumo prieinamumas visuomenei būtų tik teigiamas poslinkis demokratiniame procese. Maža to, mums jau reikėtų pradėti kalbėti apie dar didesnę demokratijos įgyvendinimą valstybėje.
Visų pirma, turėtume pasimokyti iš kaimynų estų ir įvesti balsavimą internetu. Technologijos jau ištobulėjo tiek, kad galima pradėti galvoti apie tiesioginės demokratijos grįžimą. Tiesioginė demokratija buvo senovės graikų Miestuose-Valstybėse. Bet išaugus valstybėms, dėl komunikacijos trūkumo teko pereiti prie atstovaujamosios demokratijos. Dabar tam poreikio nebėra. Mes per kelias minutes galime nubalsuoti, kas patenka į Euroviziją, per kelias minutes išrenkame visoje Europoje geriausią atlikėją. Mes turime elektroninį parašą ir kitas technologines naujoves, kurios leidžia kiekvienam piliečiui priiminėti sprendimus be Seimo atstovų dalyvavimo.
Politiniai pokyčiai vyko visada ir tik valdantysis elitas, kuris būdavo nuverčiamas nuo valdžios, tai vertindavo kaip grėsmę valstybingumui. Bet griuvo karaliai, o Prancūzija gyvavo toliau, krito Napoleonas, o Prancūzija gyvavo toliau, keitėsi monarchai ir respublikos, o Prancūzija gyvuoja iki šiol.
Dabartinės valdžios nesugebėjimas susitvarkyti su korupcija, su emigracija, su žodžio laisve, su ekonomine situacija, su augančia valstybės skola ir visomis kitomis problemomis tik parodo, kad būtinos permainos politinėje santvarkoje. Ir ta problema yra ne tik Lietuvos problema. Ši problema kamuoja visas demokratines valstybes. Bet neįžiūrima Rusijos ranka. O „geriausias“ problemos sprendimas – jos permetimas ant kito. Užuot sprendę šlubuojančios demokratijos problemas Lietuvoje, visus kitaminčius lengviau paversti valstybės priešais. Kuo tai skiriasi nuo V. Putino politikos?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kviečiame į diskusiją įsitraukti ir Tiesos.lt skaitytojus.
Tiesos.lt redakcija