vaticannews.va
Tarptautinės smurto aktų dėl religijos ar tikėjimo aukų paminėjimo dienos proga fondo „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ britų padalinys pakvietė Didžiosios Britanijos vyriausybę imtis veiksmų apginti tuos, kurie persekiojami dėl tikėjimo.
Popiežiškasis paramos fondas „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ teigia, kad daroma nepakankamai sprendžiant religinio persekiojimo problemą. Fondo Jungtinės Karalystės padalinio nacionalinė direktorė Caroline Hull ragina būsimąjį britų premjerą imtis veiksmų, kad būtų nutraukti religijos ir įsitikinimų laisvės pažeidimai.
Paramos fondas gauna neraminančias ataskaitas apie siaubingas kančias, kurias žmonės patiria dėl savo tikėjimo – prievartą, pagrobimus, žmogžudystes. Caroline Hull teigė, kad smurtas vyksta įvairiose pasaulio vietose. Pasak jos, žmonės tokiose šalyse kaip Kinija, Pakistanas, Nigerija, Mozambikas, Afganistanas, kai kurie Artimųjų Rytų regionai, patyrė didžiulius išbandymus ir kančias. Vien Nigerijoje 2022 m. buvo pagrobtas ir mirtinai nukankintas kunigas, jauna krikščionių mergaitė užmėtyta akmenimis ir sudeginta dėl tariamo piktžodžiavimo programėlės WhatsApp žinutėse, įvykdytas išpuolis prieš Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčią Ove, Ondo valstijoje per Sekmines, kai žuvo mažiausiai 41 žmogus. „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ Jungtinės Karalystės skyriaus direktorė pažymėjo, kad Nigerija yra didžiausia Afrikos valstybė ir svarbu, kad ji nesugriūtų, nes tai turėtų įtakos visam regionui, ir paragino Jungtinės Karalystės vyriausybę padaryti viską, ką gali, kad padėtų stabilizuoti šią šalį.
Netrukus paramos fondas paskelbs ataskaitą „Persekiojami ir pamiršti: ataskaita apie persekiojamus dėl tikėjimo krikščionis 2020-2022“, kuri pristato krikščionių situaciją 24 šalyse. Deja, daugelyje ataskaitoje minimų šalių situacija pablogėjo nuo paskutinės ataskaitos, rengtos 2017–2019 m. Caroline Hull atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje yra milijonai krikščionių, kurie yra persekiojami, ir pridūrė, kad Vakaruose sunku tai suprasti.
„Vienas iš svarbių poslinkių, kuriuos matome, yra tai, kad Afrika tampa nauju šių smurto veiksmų religiniu pagrindu centru, kur labiausiai kenčia religinės mažumos, o ypač – krikščionys“, – pažymi C. Hull. Naujos ataskaitos publikavimas suteikia galimybę vyriausybei sužinoti apie krikščionių persekiojimo mastą.