Netrukus Seimas (nuo 10.35 pagal lrs.lt paskelbtą dienotvarkę) ir vėl svarstys, ar ratifikuoti Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartį (TTIP) tarp Europos Sąjungos (ES) ir Kanados.
Kartą atmesta šįsyk TTIP grįžta neva „pagerinta“ – valstiečiai siūlo į sutartį įtraukti Lietuvos pareiškimą (pridedama) dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir hormonais apdorotos jautienos įvežimo.
Kadangi ratifikavus šią sutartį, būtų panaikinta 99 proc. muitų tarp ES ir Kanados, šį susitarimą entuziastingai stumiantys jau dabar skaičiuoja, kiek Lietuva neva laimės atvėrusi savo rinką ne tik pigesniems, bet ir genetiškai modifikuotiems produktams, mainais už tai, kad būtų eksportuojama tai, ką ir taip gebama išvežti – aukštos kokybės maisto produktus ir kitas prekes. Tačiau ir tai yra tik viena medalio pusė – ji nors kiek spaudos nušviesta ir visuomenės įsisąmoninta.
Kadangi pačios derybos tarp ES ir Kanados atstovų vyko labai slaptai, Europos visuomenė ir jai atstovaujantys politikai, aktyviai reiškę nepasitenkinimą tokia derybų eiga, ypač jų slaptumu, pabrėžė ir kitas TTIP keliamas grėsmės, tokias kaip europietiškų standartų sumažinimą, pasekmes viešųjų paslaugų sektoriui.
Ypač daug nepasitenkinimo kėlė viena iš sutarties dalių – vadinamasis „Investuotojo ir valstybės ginčų sureguliavimo“ mechanizmas (ISDS), pagal kurį valstybė, jei tik imtųsi ginti savo viešąjį interesą ir nuspręstų vienašališkai pakeisti kokios nors sutarties sąlygas, kad nuo neigiamo tos korporacijos veiklos poveikio apsaugotų vandenis, orą ar visuomenės sveikatą, būtų įvelta į nepabaigiamus teisminius ginčus su korporacijomis, kol galiausiai privačių teisininkų tribunolas priimtų sprendimą sumokėti koorporacijai „dėl netesėtų lūkesčių“ (!).
Tačiau blogiausia yra tai, kad Lietuvoje dar kartą net nebandoma gilintis į šios sutarties pasekmes Lietuvai ir tai, dėl ko kitose šalyse vyksta karštos diskusijos, Seime bus įteisinta net neįsigilinus į turinį, aklai išreiškus pritarimą net nesuvokiant visumos, tik pažongliravus keliais neva „progresą“ ir „gėrį“ reiškiančiais skaičiukais.
Projektas
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIŠKIMO KANADOS IR EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IŠSAMAUS EKONOMIKOS IR PREKYBOS SUSITARIMO (IEPS) RATIFIKAVIMO METU
2018 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:
1 straipsnis.
1. Padaryti šį Lietuvos Respublikos pareiškimą Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo metu: „Lietuvos Respublika pareiškia, kad prisijungia prie Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių pareiškimų, padarytų Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo pasirašymo metu, tiek, kiek minėtieji pareiškimai, padaryti pasirašymo metu, apima atsargumo principo taikymo, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) reguliavimo ir prekybos mėsa, kurios gamybai buvo panaudoti hormonai, klausimus. Atitinkamai,
Lietuvos Respublika pažymi, jog Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo nuostatos Lietuvos Respublikoje bus aiškinamos ir taikomos išsaugant Europos Sąjungos ir jos valstybių narių galimybę taikyti savo esminius principus, kuriais reglamentuojama reguliavimo veikla. Europos Sąjungos atveju šie principai apima Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus principus, ir visų pirma apima atsargumo principą, nurodytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje ir atspindėtą 168 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 1 bei 2 dalyse;
Lietuvos Respublika patvirtina, kad jokios Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo nuostatos neužkerta kelio atsargumo principo taikymui Europos Sąjungoje, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo;
Lietuvos Respublika pripažįsta, kad Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimas nepadarys poveikio Europos Sąjungos teisės aktams, susijusiems su GMO ir produktų, gautų naudojant naujas veisimo technologijas, leidimu, pateikimu rinkai, auginimu ir ženklinimu, o valstybės narės išlaiko galimybę riboti ar drausti GMO auginimą savo teritorijoje laikantis sąlygų, išdėstytų 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/412, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/18/EB;
Lietuvos Respublika, siekdama užtikrinti aukšto lygio žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą, patvirtina, kad nė viena Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo nuostata nedaro poveikio Europos Sąjungos teisės aktams dėl hormoninį poveikį turinčių medžiagų naudojimo mėsai skirtų gyvūnų auginime. Visų pirma Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarime nėra numatyta papildomų prievolių Europos Sąjungai dėl jautienos, kuriai auginti buvo panaudoti hormonai, importo. Todėl Europos Sąjunga galės toliau taikyti galiojančius savo teisės aktus dėl gyvūnų augimui skatinti skirtų hormoninį poveikį turinčių medžiagų uždraudimo (Direktyva 96/22/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/74/EB), kuriais jai leidžiama toliau drausti gaminti ar importuoti mėsą ir produktus, pagamintus iš gyvūnų, kuriems buvo skiriamos tokios medžiagos. Trečiosios šalys, kurioms leidžiama eksportuoti mėsą į ES ir kurios leidžia augimą skatinančias medžiagas naudoti vidaus tikslais, privalo turėti įdiegtas atskiras gamybos sistemas siekiant užtikrinti, kad į ES eksportuojamoje mėsoje nebūtų uždraustų medžiagų. Tos sistemos turi būti prižiūrimos laikantis ES teisės aktuose (Direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių) nustatytų nuostatų. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimu nepakeičiamas nė vienas iš šių reikalavimų;
Trečiųjų šalių, įskaitant Kanadą, kilmės mėsa į Europos Sąjungą gali būti importuojama tik jei tos šalys laikosi visų Europos Sąjungos importo sąlygų, kaip patvirtinta veterinarijos sertifikatu, kurį išduoda eksportuojančios šalies kompetentinga institucija, kurios patikimumą patvirtinti atitiktį Europos Sąjungos importo reikalavimams oficialiai pripažino Komisija.“
2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją deponuojant Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo dokumentus kartu deponuoti ir šį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo metu.
Seimo Pirmininkas
Teikia Seimo nariai
Ramūnas Karbauskis
Agnė Širinskienė
Mindaugas Puidokas (2018-04-16)