Kastytis Braziulis | Alfa.lt
Kai užmeti akį į prezidentės Dalios Grybauskaitės atliktus kai kuriuos darbus, pamatai, kad daug dalykų ji darė teisingai ir visuomenei reikalingai, tačiau kiekvieną tą dalyką lydėdavo neaiškus, užmaskuotas ir neviešas privatus interesas, kuris visas, toks susidaro įspūdis, jos pastangas pavertė ne didelėmis pergalėmis, o neaiškiomis verslo schemomis, kurios visuomenei galimai yra daugiau žalingos nei naudingos.
Kaip iš tikrųjų yra, turi atsakyti prokuratūra. Turi, tačiau ar ji atsakys?
„Snoro” bankas. Prezidentė D. Grybauskaitė teisingai padarė, kad leido pradėti ikiteisminius tyrimus „Snoro” savininkų ir Lietuvos banko darbuotojų atžvilgiu. Ji teisingai padarė, kad leido Lietuvos bankui sutvarkyti „Snoro” banko problemas. Juk negalima žaisti žmonių indėliais ir juos visokeriopai kvailinti. Tikrai ten buvo daug gudravimo, manipuliavimo, sukčiavimo ir kitų negerų dalykų. Apie šio banko savininkų ir aukščiausių valdytojų veiksmus, kurie galimai buvo nusikalstami, apie šio banko savininkų galimai nusikalstamus ryšius su politikais bei Lietuvos banko darbuotojais taip pat buvo gerai žinoma. Niekas nedrįso imtis aktyvių veiksmų prieš banką ir nutraukti jo itin rizikingas veiklas. Prezidentė D. Grybauskaitė nepabūgo. Jai drąsos ir valios užteko.
Tačiau kam reikėjo naikinti patį banką? Dėl kokių priežasčių reikėjo iš karto tą pačią minutę padaryti valstybei nuostolį, siekiantį keletą milijardų litų? Reikėjo savininkus sodinti, o ne banką žlugdyti. Išėjo taip, kad Lietuvos banko prezidentės paskirta ir remiama vadovybė kartu su įvairiais konsultantais iš užsienio ir Lietuvos galimai neteisėtais metodais, o gal net ir nusikalstamais, atėmė iš kitų asmenų teisėtą verslą. Milijardinės žalos buvo galima išvengti. Šiuo metu prokuratūra atlieka ikiteisminius tyrimus ne tik buvusių banko savininkų, bet ir perėmėjų atžvilgiu.
Ūkio bankas. Situacija tokia pati, kaip su „Snoro” banku. Vladimiras Romanovas užsižaidė finansinėmis operacijomis, vaikščiojo plonu ledu, kiekvienu momentu bankas galėjo susidurti su sunkiai išsprendžiamomis problemomis. V. Romanovas, kaip ir banko „Snoras” savininkai, žmonių suneštus pinigus investuodavo į itin pavojingus ir rizikingus savo ar savo draugų projektus. Ūkio bankas nepasižymėjo skaidria veikla. Apie V. Romanovo ir jo artimiausių verslo partnerių veiklą teisėsauga taip pat seniai žinojo ir viską matė. Niekas jai neleido pradėti ikiteisminių tyrimų, sustabdyti galimai daromus pažeidimus ar net nusikaltimus. Prezidentė D. Grybauskaitė nepabūgo. Jai pakako valios ir ryžto imtis Ūkio banko problemų sprendimo. Šaunu ir pagirtina.
Tačiau kodėl reikėjo iš V. Romanovo atimti banką ir perduoti jį konkurentams? Kodėl reikėjo veikti galimai pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus? Galima drąsiai teigti, kad grupė asmenų galimai neteisėtomis, o gal net ir nusikalstamomis priemonėmis perėmė neskaidrų, tačiau pelningą verslą iš kitų savininkų. Įvardykime dalykus tikraisiais vardais. Tarptautinėje rinkoje tokio tipo perėmimai vadinami reiderizmu. Žala Lietuvos piliečiams ir verslui padaryta. Nežinau, ar yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto banko perėmimo, tačiau viešoje erdvėje yra daug informacijos, kad perėmimas kirtosi su įstatymo raide ir vėliau ar anksčiau kažkas turės atsakyti į prokuratūros klausimus.
Dujų terminalas. Visi sutinka ir žino, kad jis yra reikalingas. D. Grybauskaitė ėmėsi ryžtingų veiksmų dujų terminalo statybai pradėti ir jį vykdyti. Projektas buvo sukurtas ir pradėtas įgyvendinti. Vėliau ar anksčiau terminalas tikrai bus pastatytas. Šaunu.
Tačiau mes jau seniai būtume turėję gamtinių dujų terminalą, jeigu ankstesnio projekto nebūtų sugriovusi mūsų valdžia. Jeigu buvo padaryta pirkimo procedūrų pažeidimų, tai reikėjo ne projekto įgyvendinimą nutraukti ir sužlugdyti, o kaltus valdininkėlius nuteisti. Tačiau buvo pasirinktas kitas kelias – griauti ir statyti iš naujo. Vyriausybė atsisakė milžiniškos ES paramos, kurios būtų užtekę regioniniam terminalui pastatyti. Vietoje to ji pasirinko konsultantų pasiūlytą socializacijos mokestį ir papildomai apmokestino kiekvieną dujų vartotoją. Mes kiekvieną dieną už laivo nuomą mokėsime beveik pusę milijono litų. Iki šios dienos neaišku, kas buvo pagrindinis tokios didelės talpos laivo-saugyklos pirkimo iniciatorius? Kur dėsime dujas? Sako, kad Estija, Latvija ir net Suomija pirks. Tačiau šios šalys ruošiasi statyti savo terminalus ir, greičiausiai, už ES lėšas. LR Seimo specialioji komisija nustatė nemažai galimai padarytų įstatymų pažeidimų. Kiek yra žinoma, prokuratūra bei Viešųjų pirkimų tarnyba yra susidomėjusios procesais, susijusiais su gamtinių dujų terminalo statyba. Klausimų yra daugiau nei atsakymų.
Daugiau skaityti ČIA.
