Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ (laidos vedėjas – Aurimas Perednis) banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Juozapas Preikša ir portalo DELFI žurnalistas Edgaras Savickas, svarstė, kodėl augant BVP ir tarsi atsigaunant ekonomikai, žmonės vis labiau pabrėžia, jog jokių pokyčių nejaučia.
Dar daugiau, yra rodiklių, pavyzdžiui, didėjanti naudotų prekių prekybos apyvarta, kurie atskleidžia, jog socialinė atskirtis Lietuvoje tik didėja. tą pripažįsta ir ekonomistai. DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka pastebėjo, kad Statistikos departamento skelbiamą 5 proc. mėnesinio bruto darbo užmokesčio prieaugį, palyginti su tu pačiu laikotarpiu, jaučia tik dalis žmonių.
J. Rojaka teigia, jog „labai smarkiai paplatėjo atotrūkis tarp skurdžiausio sluoksnio ir žmonių, uždirbančių daugiausiai. Nuo 2006 m. tas atotrūkis yra pats didžiausias“.
Tokį nelygybės Lietuvoje didėjimą, jos tvirtinimu, rodo ir Pasaulio banko bei „Human Development Report“ tyrimai, nors jų duomenys ir šiek tiek senesni. „Mažiausias atotrūkis buvo per krizę, t. y. kai visiems buvo labai blogai, o dabar, kai situacija po truputį stabilizuojasi, atotrūkis platėja. Skirtumas ryškėja, nes mažiausiai uždirbančiųjų padėtis praktiškai negerėja“, – sakė ekonomistė.
Laidoje kalbėjęs Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis pripažino: „Kai žiūrime socialinius rodiklius, žmonių pasitenkinimą, silpnesnių arba vidutinių grupių gyventojų grupių vartojimo pokyčius, tai realiai nematome to atsigavimo. Ir tai labai neigiamas dalykas. […] Realiai didesnės pajamos pirmiausia paliečia geriau uždirbančias grupes. Apie 60 proc. Lietuvos piliečių nemato šito prieaugio, tame tarpe, aišku, pensinio amžiau žmonės ir t.t. Turi būti žymiai stipresnė sąsaja tarp ekonomikos rodiklių ir darbo užmokesčio. Kai pajamos auga, įmonės apyvarta auga, didėja pelnas, tai tas teigiamas efektas ekonominis turi pasiskirstyti tiesiogiai skirtingoms darbuotojų grupėms, o ne tik tiems, kurie turi didesnę įtaką. Tada nereikės tiek to valstybinio įsikišimo, kalbant apie minimalų atlyginimą“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė B. Gruževskis.
Kalbėdamas apie minimalios mėnesines algos didinimą, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius siūlė, kad atlyginimus kelti derėtų nedidinant darbo užmokesčio fondo, o racionaliau skirstant pajamas sistemos viduje. Be abejo, kaip teigė B. Gruževskis, toks pertvarkymas galimas tik valstybiniame, o ne privačiame sektoriuje.
„Nelygybė, kaip bebūtų, ardo socialinius ryšius, skatina korupciją, veda prie politinio gyvenimo degradavimo. Tai va, kur yra problema. Ne todėl, kad reikia atimti iš turtingesnių, o atiduoti tiems, kuriems reikia. Kalbame apie tai, kad padidinti uždarumą sistemos viduje. Ji tada tampa atsparesnė, pigiau valdoma“, – teigė pašnekovas.
Visos Žinių radijo laidos klausykitės ČIA.