Bernardinai.lt
Šis tekstų ciklas – tai kvietimas diskusijai apie dabartinę Lietuvos valstybės būklę ir mus, tos valstybės piliečius. Thomas Payne kartojo, jog svarbiau dori ir sąmoningi piliečiai nei teisingos institucijos. Neteisingas institucijas dori piliečiai gali pataisyti, tačiau jei piliečiams trūksta dorybių, jie sparčiai sugadina bet kurią instituciją.
Kartu tai pastanga pasiaiškinti žiniasklaidos vaidmenį ir atsakomybę už tai, kad viešoji erdvė nevirstų pelke ar išdegusia žeme. Planuoju, kad tekstų ciklą sudarys bent trys dalys, tačiau jis gali prasitęsti, jei būtų vilties, kad tai bent kiek skatina sąžiningą diskusiją.
I
Stebint dabartinę politinę situaciją Lietuvoje, galvoje nuaidi frazė, dėl kurios autorystės ir intonacijos nesu tikras: visi nupirkti, tik ne visi dar gavo pinigus. Šią frazę galima performuluoti ir taip: jei negavai pinigų, tai nereiškia, kad niekas tavęs nenupirko. Beje, net jei gavai, nėra paprasta atsakyti, kas pirkėjas, nes, regis, tiek Rytai, tiek Vakarai, šiandien labiausiai vertina dolerius ir eurus.
Anksčiau esu girdėjęs, kad Bernardinai.lt yra „Dujotekanos“ įmonės projektas žiniasklaidoje. Taip teigė patikimi šaltiniai, paskui gūžčiojo pečiais, kodėl mes užimame „neteisingą“ poziciją Vytauto Pociūno žūties bei „valstybininkų“ skandale. Jiems paaiškino kiti gerai informuoti šaltiniai, kad mes esame Tėvynės sąjungos išlaikytiniai. Buvo ir tokių, kurie bandė oponuoti tvirtindami, kad iš tiesų Bernardinai.lt yra finansuojami pasakiškai turtingų žydų organizacijų bei Bažnyčią siekiančių iš vidaus sugriauti Europos Sąjungos kairiųjų liberalų.
Ne tiek seniai sutikau dar keletą puikiai informuotų žmonių, kurie buvo įsitikinę, kad Bernardinai.lt finansuojami Kremliaus, kurio tikslas kelti sumaištį Lietuvoje. Pavyzdžiui, per Garliavos skandalą, per priešinimąsi skalūnų žvalgybai ar referendumo dėl žemės šalininkų tekstus. Tiesa, kiek supratau iš pokalbio, dar turime ir kitus kelis finansinius donorus, pavyzdžiui, LGBT organizacijas bei masonus.
Tarsi derėtų džiaugtis, jog esame vertinami kaip įtaigus žiniasklaidos šaltinis, dėl kurio poveikio grumiasi tokios skirtingos organizacijos. Pastarųjų įvairovė tik dar kartą parodo, jog sąmokslo teorijų entuziastams niekaip nepavyksta nurimti atradus „tikrąjį Bernardinai.lt veidą“.
Tačiau, prisipažįstu, man veikiau liūdna ir skaudu. Politinę bendruomenę kuria ir palaiko diskusijos ir tam tikrų pamatinių vertybių, kurios tampa susikalbėjimo pamatu, gynimas. Politinės bendruomenės tapatybės paieškos labai įvairios: nuo Antikinės agoros iki Maidano Kijeve. Beje, siūlau dar kartą apmąstyti tai, jog žmogus agresyviausias yra ne tada, kai jis jaučia savo vertę ir galią, bet tada, kai pasijunta bejėgis ir ignoruojamas. Vienas iš populiariausių kito ignoravimo būdų yra jo demaskavimas kaip priešų agento, su kuriuo dera ne diskutuoti, bet jį neutralizuoti.
Paradoksalu, bet Kremliaus agentų paieškos šiandienos Lietuvoje labai primena Vladimiro Putino inicijuotas Vakarų agentų paieškas Rusijoje. Ši pastaba nereiškia, jog esu įsitikinęs, kad Kremliaus įtakos agentai Lietuvoje neveikia, tačiau esu įsitikinęs, kad totalinis agento etiketės klijavimas jiems yra itin palanki terpė veikti.
II
1987 metų rugpjūčio 23 dieną susirinkę į mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo žmonės viešą atkirtį gavo netrukus. Spaudoje, įvairiose renginiuose jie buvo išvadinti Vakarų agentais ir tautos priešais. Niekas nesivargino paneigti to, ką disidentai skelbė. Valdžia suprato, kai negali duoti tvirto racionalaus atkirčio, turi suniekinti kitą, nukreipti dėmesį nuo to, kas sakoma, prie to, kas sako.
Štai Nijolė Sadūnaitė – emocinga, drąsi ir labai ryžtinga moteris, pasiryžusi viską atiduoti, gindama tiesą, kuria tiki. Sutinku, kad emocijos Nijolės kalbose dažnai vyrauja prieš racionalius argumentus. Tikrai nesu įsitikinęs, kad visi faktai, apie kuriuos kalba ši vienuolė, yra patikrinti, tačiau mane pribloškė tų žmonių, kurie ja žavėjosi kaip bebaime disidente, nenoras bent įsiklausyti į tai, ką ji sako, kas jai kelia nerimą Garliavos tragedijoje ar Eglės Kusaitės byloje. Tiesiogiai Kremliaus agente sesė Nijolė, regis, nebuvo pavadinta, tačiau ne kartą girdėjau aiškinimą, kad ji tapo klastingo manipuliavimo auka. Paradoksalu, kad aktyviausiai iš sesės Nijolės ir jos bendraminčių tyčiojasi tie, kurie visai neseniai „Lietuvos ryte“ buvo vadinami teroristais bei sąmokslo rezgėjais.
Ignoruojamas ir tildomas žmogus, natūralu, tampa sąmokslo teorijos šalininku ir nustoja girdėti tuos, kuriuos mintyse priskiria prie sąmokslo rezgėjų. Tad nereikėtų stebėtis, jog sesė Nijolė ir jos bendražygiai netruko sudaryti „priešų“ sąrašo. Į jį pateko visi tie, kurių neįtikino kalbos apie pedofilų klano egzistavimą.
Garliavos istorija tapo dramatiškiausiu susipriešinimu nuo paksogeito laikų.
Violetinė minia, kedofilai, gatviniai, gaivalas, Kita barikadų pusė stengėsi nenusileisti: pedofilų klanas, tautos išdavikai. Prakeiksmų, pravardžių kamuoliukas kaukšėdamas lekiojo po abi politinio teniso stalo puses, o tiems, kurie tikėjo, kad tiesa yra kažkur per vidurį, susigaudyti tapo beveik neįmanoma.
III
Garliavos tragedija ypatinga tuo, kad surentė labai keistos konfigūracijos barikadas visuomenėje.
Sąjūdžio laikotarpiu absoliuti dauguma žmonių, su kuriais bendravau, iš kurių mokiausi, buvo Sąjūdžio pusėje, kaip ir atkuriant Nepriklausomybę ar per kruvinus Sausio įvykius. Net ir 1992 metais, grįžtant į valdžią ekskomunistams, savo aplinkoje nesutikau nė vieno, kuris dėl to džiaugtųsi. Stengiausi, kiek sugebu, prisidėti prie Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos, daugiau ar mažiau aktyviai tai darė ir mano bičiuliai. Tarp mano bičiulių paprasčiausiai nebuvo tokių, kurie balsavo už A. Brazauską. Tikrai ne todėl, jog rinkausi draugus pagal jų politines pažiūras ar atsukdavau nugarą ekskomunistų gerbėjams. Paprasčiausiai tame „gyvenamajame pasaulyje“, kuriame buvau, egzistavo bendras vertybių kompasas, dėl kurio nekilo ginčų.
Tiesa, 1992–1993 metais teko diskutuoti, kas geriau: Tėvynės sąjunga ar Lietuvos krikščionių demokratų partija. Man asmeniškai labiau imponavo LKDP.
Dėl ryžtingesnio desovietizacijos reikalavimo ir kartu rūpinimosi socialiniu teisingumu. Ginčai neretai buvo labai emocingi, tačiau po jų draugystė nesunykdavo.
Taip pat, kaip ir po diskusijų, kurį kandidatą į prezidentus dera remti: Vytautą Landsbergį ar Valdą Adamkų? Asmeniškai buvau V. Adamkaus pusėje, nors nemaža dalis mano bičiulių kalbėjo apie masonų įtaką ir būtinybę remti konservatorių lyderį. Paradoksalu, bet didžioji dalis V. Adamkaus kritikų vėliau tapo daug ištikimesni jo šalininkai nei aš.
Paksogeito metu visuomenė buvo griežtai poliarizuota. Retrospektyviai žvelgiant, šiame politiniame skandale buvo daug daugiau pustonių, o ne vien tik juoda ir balta, kaip atrodė tada. Tačiau savo aplinkoje didesnio susiskaldymo nepajutau. Absoliuti dauguma, su kuriais intensyviau bendraudavau, kurių nuomonė man buvo svarbi, nesimpatizavo burtininkei Lolišvili, prekiautojui sraigtasparniais Borisovui ar neretai keistoms Rolando Pakso reakcijoms.
Vėliau kilęs „valstybininkų“ skandalas bei LEO LT afera buvo dar rimtesni iššūkiai. Kai kurių kolegų reakcijos nustebino. Taip pat įsitikinau, kad Lietuvoje netrūksta žiniasklaidos priemonių, kurios mielai atlieka brangiai mokamų propagandistų vaidmenį. Antroji Valdo Adamkaus kadencija paliko prieštaringų jausmų, tačiau ji visiškai neužtemdė to pasididžiavimo, kurį savo Prezidentui jaučiau per pirmąją jo kadenciją.
Tačiau, žvelgiant iš laikotarpio po Garliavos tragedijos, visi ankstesni susiskaldymai atrodo kaip vaikų žaidimas. Kai Drąsius Kedys viešai paskelbė vaizdajuostę, kurioje jo dukra liudija apie seksualinį išnaudojimą, reagavau skeptiškai. Na, o tai, kas vyko toliau, vis labiau trikdė ir kėlė daugybę klausimų be atsakymų.
Sumaištį kėlė ir tai, kad žmonės, kurių nuomonę labai vertinu ir į ją įsiklausau, atsidūrė skirtingose barikadų pusėse. Viltis, kad ilgainiui taps aišku, deja, taip pat ištirpo. Sutemos, gaubiančios šią tragediją, vis tirštėjo. Žinau, kad yra daug žmonių, kurie manosi sugebantys įžvelgti tiesą ir pro visus klausimų debesis. Deja, aš pats tuo negaliu pasigirti.
Tiesa, iki šiol negavau įtikinamo pagrindimo, jog mergaitę buvo būtina jėga pagrobti ir tai derėjo daryti būtent taip, kaip buvo padaryta. Todėl nors asmeniškai nedalyvavau nė viename gegužės 17 tragedijos minėjime S. Daukanto aikštėje, širdimi esu su rašančiaisiais „Tiesos“. Deja, per beveik dvejus metus visos pastangos įtraukti į tikrą dialogą priešingai vertinančius Garliavos bylą, bet nuoširdžiai tiesos siekiančius žmones buvo nesėkmingos. Tie, kurie mano, kad valstybė privalėjo atrasti būdą, kaip išplėšti mergaitę iš tetos gniaužtų ir atiduoti ją mamai, nes esą nėra jokių įrodymų, kad D. Kedžio ir jo tėvų kaltinimai turi bent kokį pagrindą, įsitikinę, jog kitaip manantiesiems yra geriausiu atveju „nuvažiavęs stogas“, blogiausiu – jie bando išnaudoti šią sudėtingą situaciją, siekdami savo politinių tikslų. „Nėra prasmės diskutuoti su „violetiniu gaivalu“, kuris savo šventuoju paskelbė žmogžudį“, – emocingai savo poziciją man aiškino išmintingas ir principingas katalikas, bandęs ir mane paauklėti kaip sūnų palaidūną.
„Yra tvirtų įrodymų, kad D. Kedžiui žmogžudystės buvo primestos gerai organizuoto pedofilų klano, kuris paskui be gailesčio šalino visus liudininkus, kuris savo čiuptuvais yra apraizgęs visas Lietuvos politines institucijas, teismus“, – nuoširdžiai įrodinėjo dar vienas išsilavinęs ir sovietmečiu moralinio stuburo stiprumą įrodęs bičiulis katalikas. Jis įsitikinęs, kad visiems, kurie nenori pripažinti akivaizdžių faktų Garliavos byloje, Piktasis yra sumaišęs protą.
Katalikai sovietmečio disidentai šiandien yra atsidūrę skirtingose barikadų pusėse ir jokiu būdu nenori barikadų ardyti, nes tvirtai tiki savo teisumu. Ar tai reiškia, kad kuri nors barikadų pusė nenuoširdi ar net yra Lietuvai negeranoriškos valstybės agentai? Esu tvirtai įsitikinęs, kad ne. Lygiai kaip esu įsitikinęs, kad net jei manome, jog kiti klysta, tai neatpalaiduoja nuo pareigos juos gerbti ir elgtis su jais ne kaip su priešais, o kaip su kitoniškumo dovana, kurią pasiuntė Viešpats.
Skirtybės visada kelia įtampą. Tikrai būtų paprasčiau, jei visi žmonės, kurių nuomonę labai vertinu, vienodai vertintų politinius, kultūrinius, socialinius procesus. Suprantu ir nemažos dalies Bernardinai.lt skaitytojų norą čia atrasti tai, kam pritaria, o ne provokuojančius klausimus ir skirtingas pozicijas. Tačiau pasaulis be rizikos, įtampų ir galimybės suklysti – tai utopija, trukdanti mums įvertinti sąžiningo dialogo svarbą.
Gyvename pasaulyje, kuriame vyskupas Jonas Kauneckas pasirašo už tai, kad būtų rengiamas referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, o dauguma kitų Lietuvos vyskupų kur kas skeptiškiau vertina šią iniciatyvą; disidentai sesė Nijolė Sadūnaitė ir kunigas Robertas Grigas visai kitaip vertina Garliavos įvykius nei vyskupas Sigitas Tamkevičius ar kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas. Ar tai reiškia, kad kuris nors iš šių autoritetingų žmonių yra užsienio valstybės agentas? Tvirtai tikiu, jog ne.
Ar dar įmanoma susikalbėti? Noriu tikėti, kad taip. Jei nebijosime išsikalbėti, sąžiningai išsakyti savo poziciją, abejones ir nedemonizuosime kitų, kurie tuos pačius faktus mato ir vertina kitaip.
su pagarba Bernardinai.lt ir autoriui: „…net jei manome, jog kiti klysta, tai neatpalaiduoja nuo pareigos juos gerbti ir elgtis su jais ne kaip su priešais, o kaip su kitoniškumo dovana, kurią pasiuntė Viešpats“. Nepasitikėjimas žiniasklaida, politikais didelis.
lenetelę,kad šio portalo informacija kenksminga Grybauskaitei.Kieno nurodymu?Kur tas įsakymas,kieno parašu?Reiktų kreiptis į prokuratūrą ir tarptautines žurnalistų organizacijas.
skirtingos nuomonės apie tą patį reiškinį yra todėl, kad vieni ŽINO, o kiti NEŽINO to reiškinio esmės. Ydinga tai, jog labai dažnai žmonės apie bet ką „susidaro” nuomonę, visiškai nežinodami esmės, nesidomėdami, remiasi tik nuogirdomis. Jūs nesate tvirtai įsitikinęs, kaip yra ištikrųjų Garliavos įvykiai, nes tikrai ten nebuvote ir nesidomėjote. Suprantama, bet geriau parašyti – nežinau. O tie , kurie TEN buvo, domėjosi, išsiaiškino viską, ką galima išsiaiškinti, turi aiškią nuomonę, kurios jokia nupirkta ar nenupirkta žiniasklaida nepakeis, nes turi visą baisų vaizdą įvykių, kurių buvimu (tikra tiesa) nežinant būtų sunku patikėti. Tai neįtikėtinai baisus niekšingumas, nesąžiningumas iš Lietuvos teisėsaugos ir vadinamos žiniasklaidos pusės. Tiksliau, mes beveik neturime žiniasklaidos, kai tiražuojami tik tokie baisūs melai, kai aiškiai brukamas melas ir… Skaityti daugiau »
Kur du pešasi, trečias (degeneravęs Lietuvos „teisingumas”) laimi…
Paziurekite ka sau leidzia Lansbergis , pildamas purva ant TIKRU patriotu / Panka , Sliuzas / , ar galima lyginti si arogantiska , pasiputusi , patologiska garbertroska , nesantaikos kurstituoja su normaliais piliciais , kuriems reikia paminkla pastatyti , kad sugebejo pazadinti is letargo miego TAUTA ! Nubalsavome pries Atomines statyba , ir ka ? Surinkome parasus uz referenduma ir ka ? Diskutuoti galima TIK su moraliais , principingais politikais , bet pirmaujame ES pagal korupcija , tai su kuo diskutuoti ?Reikia is pagrindu , kaip ir Ukrainoje , keisti visa Valstybes sistema , kuri jau mutavo is Nepriklausamos Lietuvos i priklausoma Briuselui , keli kenkejai sededami EP uz 27 000 lt, tik kilnoja rankas , neisigilindami nei i esme… Skaityti daugiau »
ir V.landsbergio praeitis.Nors jis suprato,kad reikia Lietuvai laisvės,kur bebuvo slapta dirbęs.Tik valdymo modelis dėka stereotipų gavosi putiniškas.
Straipsnio „KAS JŪS KUNIGE SVARINSKAI?” autorius – Audrius Makauskas irgi norėjo kažką pasakyti šia tema… Autorius baigęs rods Lopatos Tarptautinių santykių institutą ir paskirtas vadovauti Lietuvos žinioms (lzinios.lt). Vietoj LOPATOS VALSTYBININKUS kritikavusio V.VASILIAUSKO. …. Ar Lopatos institute tebedėsto ES priešininkas Radžvila? Rusijai palankus K.Grinius? O labiausiai tai mane sudomino, kad POLITINĘ TEORIJĄ dėsto ten vakų psichiatras, Homoteisių gynėjas ir galimai su savo buvusiu pavaldiniu ir draugu Linu Slušniu surežisavęs Venskų namų šturmą – vaikų psichiatras DAINIUS PŪRAS. Šturmą, kurį įvykdė Puro partietis Melianas, VRM. Kas tas daktaras Pūras? tai žmogus, kuris pasirašęs kandidatinę iš sutrikusių vaikų statistikos Lietuvoje, sugebėjo tapti vaikų psichiatru, o po to kai medikai jį išstūmė iš Universiteto Medicinos katedros, persikvalifikavo į didįjį politiką. Tai žmogus, kuris… Skaityti daugiau »
„Tačiau pasaulis be rizikos, įtampų ir galimybės suklysti – tai utopija, trukdanti mums įvertinti sąžiningo dialogo svarbą.” Tik pagalvokit, Navickui parūpo sąžiningas dialogas. O pagrindinė priemonė tokiam dialogui, tai tikriausiai ATSIKRATYT VISAIS KOMENTATORIAIS SAVAM PORTALE BERNARDINAI.LT? O atsikračius eit į tiesos lt? Katalikai teturėjo tik vieną portalą, kuriame buvo galima diskutuoti NET RELIGINĖMIS TEMOMIS, KAS BUVO IKI PERESTROIKOS UŽDRAUSTA, tai bernardinai lt. Bet kuomet L.DONSKIS ĖMĖ SKŲSTIS, JOG NEVA neužmiega dėl komentarų, bernardinai atsiribojo nuo skaitytojų. Paskui juos pasekė ir vienintelis Nacionalinis portalas LRT.LT, kuriam vadovaut buvo psakirtas Vladimiras Laučius. Po to vienintelis kultūros žurnalas, leidęs laisvai komentuoti Literatūra ir menas. Po V.Gedgaudo straipsnio apie HOMOFILIJĄ teatre, jis buvo užblokuotas nuo skaitytojų komentarų. Vėliau užsiblokavo alfa.lt, pajutus, kad jos skleižiama… Skaityti daugiau »
prisimenu kai Kedys, neradęs pagalbos teisėsaugoj, ėmė savo problemą viešinti internete, (jei kas pamenat, kone po kiekvienu straipsniu jis mėtė savo laiškus su nuorodom į savo svetainę, kurioje buvo įkėlęs savo mergaitės liudijimą) ir neabejingi skaitytojai, tokie kaip aš, buvom užėję į tą svetainę ir pašiurpom. Tada pamenu, apėmė keista nuojauta, kad Kedys šitaip gali užsitraukti sau nelaimę – kas nors būtinai pasinaudos jo desperacija. . Ilgai laukt nereikėjo. Gal nė savaitė nepraėjo. Nes tuo pačiu metu Karštas komentaras spausdino ir informatoriaus, matomai infiltruoto į organizuoto nusikaltamumo gretas – Kęstučio Vilkausko liudijimus, kurie, sprendžiant iš konteksto, buvo susiję prekyba ginklais Afrikoje… Ir savo paskutiniuose laiškuose G. G. Kęstutis Vilkauskas spėjo pranešti, kad perduos visą savo kompromatą teisėjui FURMONAVIČIUI. Kiek pamenu, jis apie… Skaityti daugiau »
Borisovas Kaune turi gamyklą per kurią neva prekiauja malūnsparnių detalėmis. Kiek Lietuva turi malunsparnių? Šnipštas. Vadinasi jis tomis detalėmis tik dangstė kur kas rimtesnį “verslą”. Nelegali ginklų prekyba, narkotikai, vaikų pornografija, prekyba sekso vergėmis yra pagrindiniai Rusų mafijos užsiėmimai. Ir Putinas su šia kone 300 000 mafijos armija ne kovoja. Jis ja naudojasis, nes dauguma atskilusios nuo Rusijos KGB yra insifiltravę į šiuos darinius. Kai vienas Vakarų žurnalistas apie tai prakalbo, jam Putinas uždraudė įvažiuot į Rusiją. Kai FTB paieškomą už investitorių apgavimą Rusijos žd mafijos bosą Semion Mogilievičių, valdaantį Bulgarijos Rumunisjos ir dalį Čekijos medijos, o per ją ir kontroliuojantį šių šalių vyriausybes, sulaikė trumpam Rusijos prokuratūra, jis nebuvo perduotas JAV, bet juo buvo pasinaudota, kad pasodinti Timošenko už… Skaityti daugiau »
praleidau kunigu Sasnausko ir Tamkeviciaus Garliavos bylos vertinimus. Noreciau isgirsti ju pasisakymus, kuriuose jie pareiskia, kad tiki valdzios pozicija siais klausimais. Gal autorius pagelbes?
Kai Rusijos KGB buvęs strategas Anatolij Golycin pasitraukė į Vakarus, į JAV ir Kenedžio broliui gen.prokurorui atskleidė Rusijos strateginius planus kaip per „disidentus” okupuoti Vakarus ir t.t. Kenedžiai juo patikėjo. bet po įspėjamosios Kenedžio kalbos Kenedis buvo nušautas 1963 metais. Po to nušautas jo brolis gen. prokuroroas ir tie, kurie šovė… iki šiol byla neatskleista. Vėliau buvo bandyta apšmeižti patį Golyciną, neva jis ruošė Kenedžio žudiką, kėsintasi į jį. Vėliau Golicinas parašė knygą „The New Lies for Old”, rods 1981. Viskas vyko tikliai pagal jo knygą. Vakarai ėmė juo pagaliau tikėti. 1995 metais jis parašė „Perestroika Deception”. galima abi rast interenete. Sunku nepatikėti. Per Ozolo knygos pristatymą Genzelis leptelėjo, kad jis su Ozolu manipuliavo Laisvės Lyga… Jei tai tiesa, KAS… Skaityti daugiau »
Kviečia diskutuoti? Kas iš tų diskusijų? Tai gaišimas laiko, pagalba valdantiems. Labai protingi plepiai.
EKUMENINIAI LAIKAI Arba lašai akims Navickui Mūs Navickas gero būdo, Tik jo sąjunga pikta, Susidėjęs su sektantais, Ėmė dirbt kaire ranka. Dirba dieną, dirba naktį, Nesigauna nors tu ką, Reketuoti ėmė našles, Kur joms dėtis nežinia. Siūlo jungtis jis į sektą, Nors ten pjauna negyvai, Nesiskaito su Teisybe, Ekumeniniai laikai… Mūs Navickas gero būdo, Sykį ėmė ir užsnūdo, Susapnavo greit Saulytį, Atsinešus butelytį. -Gerk Navickai, gerk vaikeli, Iš charizminio butelio, Išaugins pilve jis gėlę- -Ekumeninę vertėją, Gėlė angim greitai virs, Ir gerklėj tavoj prigis… Dar Saulytis sušnibždėjo: -Džiaukis, tu dabar kaip aš , Charizmatas nelabas, Sėti velnius tu turi, Suklaidint senius gali. Tau Šėtonas atsilygins, Bus skatikų pilnos skrynios, Jei vaikus dar tu apgausi, Velnio lenciūgus tu gausi, Būsi gerbiamas… Skaityti daugiau »
EKUMENINIAI LAIKAI Arba lašai akims Navickui Mūs Navickas gero būdo, Tik jo sąjunga pikta, Susidėjęs su sektantais, Ėmė dirbt kaire ranka. Dirba dieną, dirba naktį, Nesigauna nors tu ką, Reketuoti ėmė našles, Kur joms dėtis nežinia. Siūlo jungtis jis į sektą, Nors ten pjauna negyvai, Nesiskaito su Teisybe, Ekumeniniai laikai… Mūs Navickas gero būdo, Sykį ėmė ir užsnūdo, Susapnavo greit Saulytį, Atsinešus butelytį. -Gerk Navickai, gerk vaikeli, Iš charizminio butelio, Išaugins pilve jis gėlę- -Ekumeninę vertėją, Gėlė angim greitai virs, Ir gerklėj tavoj prigis… Dar Saulytis sušnibždėjo: -Džiaukis, tu dabar kaip aš , Charizmatas nelabas, Sėti velnius tu turi, Suklaidint senius gali. Tau Šėtonas atsilygins, Bus skatikų pilnos skrynios, Jei vaikus dar tu apgausi, Velnio lenciūgus tu gausi, Būsi gerbiamas… Skaityti daugiau »
Su laiku, praeinant kažkiek laiko, išryškėja šalutinių detalių , keičiančios mūsų nuomonę arba dar labiau patvirtinančios ankstesnius įtarimus. Pvz. paksogeitą dabar vertinu , kaip suokalbį prieš Prezidentą Paksą, kuriam ir dabar ir anksčiau neimponavau. Tik dabar visi elito veiksmai rodo,kad suokalbio būta ir mus su žiniasklaidos pagalba pavyko apdurninti.
Garliavos istorijoje yra tiek baltų siūlų siuvama negrabiai, kad teisingumu ir skaidrumu gali tikėti tik fanatiškas elito ir žiniasklaidos garbintojas. Nors fanatizmu yra kaltinami „violetiniai”, patvoriniai”: per visokius liudininkus, komentarus, norima sudaryti įspūdį ,kad jie kelia pavojų tiems , kurie yra ne mažosios Deimantės ar Venckienės pusėje.
Ponas Navickas nori būti neutralus; ir vilką pasotinti ir avį sveiką palikti. Todėl jo rašymas ir sukelia dvejopą įspūdį.
Autorius su kolektyvu seniai „susitvarkė” su Teisybę skleidusiais komentatoriais savo portale bernardinai. Tiesos ten seniai nepalaikoma, trinama viskas kas yra tiesa-druska, o vatiniai pliurpalai paliekami kaip „žodžio laisvė” ir pan..
Gėda turėtų jam būti, bet matyt , kad sugedusi pas jį ta dalis. Sąžinė irgi matosi ne savo vietoje, netgi liūdnoje tamsoje…
visai šmaikštus eilėraštukas būtų… tik ta paskutinė eilutė parodo, kad laisvasis poetas irgi nesunkiai pasiduoda propagandai.. Nebūtinai kunihgai visi šventi, bet tų keletos kunigų, kilusių iš Meksikos atvejis JAV laikrasčiuose, o po to ir viam pasaulyje, buvo gerokai išpūstas… ir pūtė jį kažkodėl tai žydiški laikrasčiai… Dabar gi lenta.ru rašo, kad Graikjos žydai vėl puola Vokietiją ir vėl reikalauja kompensacijų… neva Vokietija jiems skolinga, nes žydai mokėjo hitlerininkams išpirkas iš getų, bet neva ne visus juos paleido… … Tai eilinis skaitytojas gal ir patikėtų, kad kai kas iš žydų tik daugiau nei po pusės amžiaus pagerėjus atminčiai prisiminė tą skriaudą, bet tokie kaip aš ieško priežasčių visai kitur…. nes tokiems kaip aš keista ir tai, kad kai kurie žmonės ir… Skaityti daugiau »
„Nėra prasmės diskutuoti su „violetiniu gaivalu“, kuris savo šventuoju paskelbė žmogžudį“, – emocingai savo poziciją man aiškino išmintingas ir principingas katalikas…
O iš tikro nėra prasmės diskutuoti su tokiais didžiai „išmintingais ir principingais katalikais”, kaip Vytautas Ališauskas, iškrypėliško sadisto džiaugsmu sveikinusio gegužės 17-osios nusikaltimą prieš vaiką ir žmogišką solidarumą tokiais žodžiais: „Pagaliau valstybė parodė turinti valią”. Jei tokie gali būti vadinami išmintingais ar principingais, ar net katalikais (nors greičiau galėtų būti vadinami kokio Jaldabaotho garbintojais), ypač prisiminus, kaip jie liaupsino vieną koprofilinio meno kūrinį, vadindami jį nepaprastai jaudinančiu krikščionišku spektakliu. Viešai išsakomas pritarimas vykdomam nusikaltimui nėra kokia nors „nuomonė”, tai prisidėjimas prie jo. Čia ne diskusijų, o atsakomybės klausimas.
Tiesa yra viena,ji lyg medalis,matomas iš abiejų pusių,todėl galima kažko nematyti suklysti.Tik būtina to neslėpti,kaip moko bažnyčia, gailėtis, melsti, atsiprašyti,pažadėti nebenusidėti… Tik gaila,kad to nėra.Kaip prezidentą Paksą,kitaminčius naikino, niekino, „spardė”,taip ir dabar spardomi kitaip manantys. Visąžiniai toliau meluoja,mulkina…Krikščionys demokratai taip pat pasirinko ne tą „arkliuką”,tapo Tautos interesų niekintojais.Šiandien mūsų bažnyčios padėtis nepavydėtina.Bet tie,kas sunkmečiu buvo su žmonėmis, neprarado autoriteto.Būtina semtis bendravimo su žmonėmis iš Popiežiaus.Jis tarnauja žmogui,teisingumui…ne puikybei.Apie Jį ir Jo veiklą sužinau iš Rusijos nepriklausomų kanalų,ne iš Lenkijos ar Lietuvos.O juk vadinamės katalikišku kraštu,esame broliai ir seserys.Tik užmirštame apie tai,kai išeiname iš Bažnyčios.Ir čia yra nelygybė.Visada stebiu per didesnes šventes iš Katedros transliuojamas Šv.Mišias.Nemalonu,kai pirmos eilės skirtos ponams ir jų apsaugai lieka tuščios,o tikri tikintieji stovi prie durų lyg… Skaityti daugiau »
Ar krikščioniška nusiplauti rankas ir apsimesti bešališku? Ir blokuoti komentatorius?
Nors nesu katalikas, bet pacituosi seną mintį: „Kai Dievas nori nubausti, jis pirmiausiai atima protą…” Kas nemoka savo galva mąstyti, tas ieško svetimų nuomonių. Kadangi pasaulyje nebūna bei absoliučiai baltos nei absoliučiai juodos spalvos, tai tarp nuomonių apie baltą ir juodą įsivyrauja pusiausvyra. Bet, gerbiamieji, pasaulyje yra dalykų, kurie nelaipsniuojami, kaip negali moteris būti truputį nėščia arba ne. Taip yra ir su tiesa. Jei dėl tiesos konkrečiu klausimu yra dvi prieštaringos nuomonės, reiškia čia tiesos nėra, taip norima nuo jos nuvesti į šalį. Todėl tada reikia ieškoti ne tiesos, bet tų kuriems naudinga taip klausimą supainioti. O painioja tie, kurių rankose galia ir informacijos priemonės. Kai vienas sako, kad sūru, o kitas, kad saldu, vienintelė išeitis – paragauti. Tie, kas… Skaityti daugiau »