Diskusija „Skalūninių dujų gavyba Lietuvoje – nauda ar grėsmė?“

MokslasPlius.lt ir Bernardinai.lt

Lietuvos geografų draugija kviečia į balandžio 10 dieną Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auditorijoje (II aukštas, M. K. Čiurlionio g. 21/27) vyksiančią viešą diskusiją „Skalūninių dujų gavyba Lietuvoje – nauda ar grėsmė? Kokios galimos pasekmės Lietuvos gamtai, kraštovaizdžiui, visuomenei?“. Renginio pradžia – 15.00 val.

Dalyvaus profesoriai: Paulius Kavaliauskas, Robertas Mokrik ir Gediminas Motuza.

Nauja naudingųjų iškasenų gavybos technologija leido pasiekti gilesniuose Žemės kloduose (maždaug 1-2 km gylyje) esančias gamtines dujas, kurios nėra susikaupusios telkiniuose, o išsisklaidžiusios uolienų porose.

Viena iš skalūnų dujų gavybos technologijos komponenčių – vadinamasis horizontalusis gręžimas, kuomet gręžinys tam tikrame gylyje yra nukreipiamas beveik horizontalia kryptimi, taip aprėpiant gerokai didesnį gelmių plotą vienu gręžiniu. Kita technologijos komponentė – palyginti neseniai JAV išrasta naujas procesas, pavadintas hidrauliniu skaldymu (angl. hydraulic fracturing).

Pats dujų gavybos procesas susideda iš kelių etapų.

Išgręžus gręžinį ir aptikus tinkamą uolienų tipą, vamzdžiu į gelmes yra nuleidžiami nedideli sprogstamieji užtaisai, kurie sutrupina skalūnus, juose maždaug šimto metrų spinduliu aplink gręžinį sukurdami daug mažų mikroįtrūkimų, kuriuose ima kauptis gamtinės dujos.

Tuomet į uolienas labai dideliu spaudimu yra pumpuojamas specialus skystas mišinys, sudarytas iš smėlio, vandens ir specialių cheminių priedų. Šis mišinys išplečia uolienų įtrūkimus, o smėlio grūdeliai išlaiko juos atvirus.

Nustojus pumpuoti skystį, slėgio skirtumo veikiamas, į paviršių ima veržtis hidrauliniam skaldymu naudotas skystis (kartu su jame ištirpusiomis druskomis, įvairiais metalais), kuris yra valomas ir pakartotinai panaudojamas, taip pat ir skalūnų dujos, kurios yra atskiriamos ir nukreipiamos į talpyklas.

Dujų gavybos procese naudojamo skysčio sudėtis laikoma komercine paslaptimi, tačiau teigiama, kad didžiąją jo dalį sudaro vanduo – maždaug 98,5 proc., 1 proc. smėlio ir 0,5 proc. specialių cheminių medžiagų, tokių kaip natrio hidroksidas, propileno glikolis ir benzenas.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top