Liudvikas Jakimavičius
Vakar į mano duris pasibeldė paštininkė ir įteikė storą registruotą Dočio laišką iš Alksnynų.
Laiške Dočys prašo tekstą paviešinti radikalų tinklalapyje Tiesos.lt, nes didieji ir nuosaikieji žodžio laisvės apologetai viešinti ir skleisti Dočio mintis atsisako.
Net visuomeninis LRT į Ritos Miliūtės laidą „Teisė žinoti“ turinčio teisę kalbėti Dočio neįsileidžia.
Peradresuoju mūsų radikaliam skaitytojui Dočio mintis.
Dočys rašo: „Įdėmiai stebėdavau visas rinkimines kampanijas. Stebiu ir šią.
Priešrinkiminis laikas man pats įdomiausias. Tiesiog kvapą gniaužia partijų ir kandidatų debatai. Aišku, gaila, kad negali klausyti visų iš karto. Tarkim, dar visai neseniai per Žinių radiją kalbėjo Vilniaus meras A. Zuokas apie Neries pakrančių sutvarkymą, jam mandagiai antrino jaunasis konservatorius Mykolas Majauskas ir liberalas Remigijus Šimašius. Visi trys kaip vienas. Įdomu nenusakomai. Visa Lietuva sėdi palinkusi prie radijo aparatų ir kompiuterių monitorių. Kai kurie piktinasi, kodėl negalima būtų padaryti debatų maratono kiaurą parą ir kitą dar kiauresnę parą, savaitę, mėnesį, metus ir apskritai – transliuoti tik nuolatos vykstančius debatus be jokių pertrūkių ir reklamos intarpų. Juk išgirsti be galo malonių dalykų, pavargusią, sudiržusią širdį ramina jie ir guodžia.
Visuomenė nori žinoti, geidžia būti nuolatos informuojama, ką vienu ar kitu klausimu mano politikai, politologai ir garbingi valdžios žmonės. Tačiau yra ir tokių rinkėjų, kurie nesidomi valstybės ir gyvenamos vietos reikalais, televizoriaus nežiūri ir į rinkimus neina. Jiems visai nerūpi, kokia kitais metais bus minimali alga – tūkstantis ar du tūkstančiai eurų, ar nebus sukurta tiek darbo vietų, kad pritrūksime darbo rankų ir reikės kviestis brangią nekvalifikuotą darbo jėgą iš Afrikos. Ką darysim su imigrantų bangomis į Lietuvą ir sostinę iš trečiųjų šalių, kai Prezidentė su Premjeru ir banko valdytoju už dienos kitos sukurs gerovės valstybę. Kur juos visus apgyvendinsim, kuo pamaitinsim?
Problemų gausybė, o rinkėjas kol kas vangus. Ne gana to, kad jis neskaito „Lietuvos ryto“, „15 minučių“, nežiūri LTV ir neklauso radijo debatų, jis neišeina net ir į kiemą susitikti ir pabendrauti su gyvu kandidatu į miesto merus ar mieto Tarybas, neatidaro jam durų, kai tasai beldžiasi. Todėl kyla gausybė klausimų, kaip tokį pilietį suaktyvinti, kad jam imtų rūpėti valstybės ir vietos savivaldos klausimai. Taigi todėl ir siūlau kiekvienam rimtam ir save gerbiančiam Kandidatui „DOČIO ATMINTINĘ“.
1. Rinkėjo lankymas namuose
Kandidatas į Seimą privalo aplankyti visus rinkėjus jo namuose. Paskambinti į kiekvieno duris – nesvarbu dieną ar naktį. Žinia, dieną ne kiekvieną namuose surasi.
Lietuvoje yra dirbančių žmonių, kurie gali būti ne namie, o darbo vietoje. Darbo vietoje rinkėjo irgi gali nesurasti, nes kai kurie yra įdarbinti fiktyviai, tad geriausias laikas aptikti rinkėją namuose yra naktis – geriau po vidurnakčio. Į duris reikia skambinti ilgai ir įkyriai. Rinkėjas pabunda apdujęs. Ta rinkėjo būsena yra labai gera įdiegti jo sąmonėn savo rinkiminę programą. Kai rinkėjas praveria buto duris, tarpdurin reikia sprausti koją, kad rinkėjas jų neužtrenktų. Tada iš visų jėgų stumtelėti duris ir įeiti į rinkėjo butą. Tik rinkėjo bute Kandidato ir rinkėjo pašnekesys gali duoti apčiuopiamų rezultatų, nes bus ir intymesnis, ir dalykiškesnis. Jei rinkėjas duris praveria užsikabinęs grandinėle, Kandidatas bendravimo kliūtį turi pašalinti akumuliatorine „bulgarke“. Bėda ta, kad laiko mažai, o rinkėjų daug. Pas kiekvieną gali ir nespėti. Todėl siūlau kitą būdą – susitikimą su rinkėjų grupėmis.
2. Rinkėjo išrūkinimas
Kandidatas privalo patekti į gyvenamojo daugiabučio rūsį, į vamzdyno šachtą ir joje padegti kelias padangas. Jei gyvenamojo namo bendrija tvarkinga, kaip mat įsijungs avarinės sirenos, ir rinkėjai su apatiniais išbėgs į kiemą. Ar gali būti geriau? Pilnas kiemas panikuojančių rinkėjų. Kažkokie žmonės (Kandidato agitatorių brigada) rinkėjams dalina šiltus apsiaustus. Į kiemą įvažiuoja gaisrinė mašina, ugniagesių gelbėtojų brigada mikliai išvynioja žarnas ir, kol gesina rūsyje degančias padangas, yra gražaus laiko užsilipus ant gaisrinės bako išdėstyti rinkėjams savo rinkiminę programą. Už tokį Kandidatą-gelbėtoją rinkėjas tikrai balsuos nedvejodamas.
3. Rinkėjo iškvietimas į gatvę
Šis rinkėjo suaktyvinimo būdas tinkamiausias likus dviem trim dienoms iki rinkimų. Besirungiančių rinkimuose partijų lyderiai bendru sutarimu turėtų priversti Vyriausybę trigubai pakelti kainas būtiniausiems maisto produktams, šildymui, elektrai, transportui, panaikinti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, suspenduoti pensijų ir socialinių išmokų mokėjimą, sumažinti algas valstybės ir privataus sektoriaus darbuotojams trečdaliu bei įvesti sausą įstatymą. Atlikus šią reformą, be abejo, rinkėjai plūstelės prie Seimo ir Savivaldybės šimtatūkstantinėmis miniomis. Partijų keliami kandidatai tuomet visais sąrašais išeina pas suplūdusius įtūžusius rinkėjus ir ima koneveikti Vyriausybę, kurią čia pat, aikštėje, pritariant miniai atstatydina ir sugrąžina buvusias kainas, pensijas, algas bei panaikina sausą įstatymą. Rinkėjas mato, kad partijomis galima pasitikėti ir rinkti jų keliamus kandidatus kitai kadencijai. Tik stiprios partijos patikimai gina rinkėjų interesus ir už jų keliamus sąrašus bei kandidatus į miestų merus prasminga atiduoti savo balsą.
Tiesa, šis planas turi ir spragų. Rinkėjų minios po tokios reformos gali patraukti ne į aikštes, o į oro uostus. Tad kartu su reforma būtina atšaukti ir visus tarptautinius oro skrydžius. Vykstant valstybėje nekonvenciniam karui ir slapta valstybėje veikiant teroristinės valstybės infiltruotiems teroristams tarptautiniai lėktuvų skrydžiai juk nėra saugūs.
Visi šie trys darbo su rinkėju būdai yra labai veiksmingi ir efektyvūs. Naudojantis jais visais paeiliui rinkėjo dalyvavimas rinkimuose garantuotas, o rezultatai nuspėjami.
Jūsų Dočys“