Še tau kad nori – per Tris Karalius Kalėdų šventimas ir baigėsi. Alksnynuose saliutų nebuvo, bet gana garsiai poškėjo ir tebepoška tvoros, atskrido į kiemą geniai, platinasi skyles varnėnų inkiluose. Užpečkyje labai maloniai ir ramiai slenka laikas. Yra apie ką ir pamąstyti, ir prisiminti. Va, užkluptas senatviško sentimentalumo ir numarazmėjimo vartau atvirutes ir pasveikinimus, atėjusius mano adresu dar nuo neatmenamų Perestrojkos laikų.
Sveikinimai ir palinkėjimai įvairūs: vieni šabloniški, metai iš metų nesikeičiantys, kaip ant marmuro iškalti amžiams, o va kituose kasmet kas nors naujo pasakoma arba jau ko nors nebelinkima, kaip andai dabar jau nebemadinga linkėti, kad Lietuva pagaliau išsilaisvintų.
Žinia, kai viskas taip greitai keičiasi, tai permainų gūsis (žąsinas – liet.) neaplenkia ir, atrodytų, tokio šabloniško ritualinio žanro kaip pasveikinimai. Pavyzdžiui šiemet mane ypač nustebino viena atvirutė, tiksliau sakant „nežymūs“ pasikeitimai vienoje ir toje pačioje kalėdinėje atvirutėje. Detektyvų mėgėjams siūlau uždavinuką.
Štai dvi vieno pasveikinimo variacijos. Vienas sveikinimas – gautas per anas šv. Kalėdas, kitas – per šias. Skaitytojams siūlau atrasti skirtumus tarp sveikinimų ir atsakyti į klausimą, kodėl buvo baltai „išskalbtas“ angelo skvernas ir „nudezinfekuotas“ užrašas?